Kilus gaisrui mediniame daugiabutyje Kaune, Veiverių gatvėje, būsto neteko kelios kauniečių šeimos.
Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjo Jono Griškevičiaus teigimu, nelaimėje atsidūrusioms šeimoms bus skirtas laikinas būstas.
„Šeimos, kurios kreipsis dėl laikinojo būsto suteikimo, bus apgyvendintos būstuose iš manevrinio rezervo“, - savivaldybės pranešime cituojamas J. Griškevičius.
Pasak Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovų, antradienio naktį Veiverių gatvėje kilęs gaisras buvo užgesintas per valandą. Stipriai apdegė namo stogas ir mansarda. Vienas iš nukentėjusiųjų neteko sąmonės ir buvo skubiai perduotas medikams. Gaisro priežastys tiriamos.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pranešimu, šaltą pirmadienį ugnis be pastogės paliko nemažai gyventojų ir kituose miestuose.
Po pietų Raseiniuose, Maironio gatvėje, užsidegė medinis gyvenamasis namas. Gaisro metu apdegė 2 kambariai, koridorius, aprūko sienos. Jurbarke, Vydūno gatvėje, kilęs gaisras išdegino beveik visą namo stogą, stipriai išdegė palėpėje įrengtos patalpos, sudegė baldai ir namų apyvokos daiktai. Namas priklauso grupei gyventojų.
Vakare gyvenamasis namas užsidegė ir Kaišiadorių rajone, Palomenės kaime. Gaisro metu supleškėjo pastato stogas ir perdengimas, apdegė sienos bei namų apyvokos daiktai. Dar vienas gyvenamasis namas vakare užsiliepsnojo Rokiškio rajone, Kukių kaime. Atskubėjus ugniagesiams, visas medinis pastatas jau skendėjo liepsnose, jo stogas jau buvo sudegęs, o perdanga sukritusi į vidų, tad namo išgelbėti nepavyko.
Pasak ugniagesių, smarkiai atšalus orams, gaisrų namuose pastaruoju metu daugėja, nes gyventojai intensyviau naudoja įvairius šildymo įrenginius, todėl gyventojų prašoma neperkaitinti krosnių, nepalikti jų besikūrenančių be priežiūros, nejungti į elektros tinklą kelių elektrinių šildymo prietaisų, naudoti gamyklose pagamintus šildymo prietaisus, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatavimo taisyklių reikalavimais.
Pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles privaloma valyti suodžius iš dūmtakių ir krosnių prieš šildymo sezoną, o jo metu - ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Ilgai neišvalyti suodžiai gali užsidegti ir susprogdinti dūmtraukį. Nepamirškite krosnis ir dūmtraukius pataisyti, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai.
Reikia pasirūpinti, kad prie pakuros būtų nedegios 50x70 cm medžiagos plotas, kuris neleis užsidegti grindims iššokus žiežirbai.
Per vasarą dūmtraukius gali užkimšti varniniai paukščiai, bandydami įrengti lizdus. To nesunku išvengti įtaisant retą tinklą, groteles ar stogelį. Pastarasis reikalingas dar ir tam, kad nenaudojamas dūmtraukis neprimirktų nuo lietaus.
,,Neperkaitinkite krosnių, nedžiovinkite arti jų skalbinių, malkų bei kitų degių medžiagų. Bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą. Nedirbkite su degiais skysčiais arba dažais kambaryje, kur kūrenasi krosnis. Nenaudokite krosniai pakurti lengvai užsidegančių skysčių (benzino, žibalo, acetono ir kt.) - tai labai pavojinga. Neišeikite iš namų, kai kūrenasi krosnis, nepalikite jos prižiūrėti mažamečiams vaikams; nelaikykite atvirų durelių. Baikite krosnį kūrenti ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykdami iš namų arba eidami miegoti“, - prašo ugniagesiai.
Baigus kūrenti krosnį, jos kaištį uždaryti galima tik gerai įsitikinus, kad kuras visiškai sudegęs. Per anksti uždarius, galima apsinuodyti smalkėmis.
