Loreta Mačiulienė, LRT televizijos laida „Panorama“
Įvertinus internetiniame tinklalapyje pateiktą Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos informaciją paaiškėjo, kad lyginant su penkiais didžiausiais Lietuvos miestais, Kaunas prasčiausiai įsisavino 2007–2013 m. ES lėšas.
Kauno politikai nesutaria, ar blogai dirba savivaldybės administracija, pritraukdama ES struktūrinių fondų paramą, ar dėl rengtų projektų kaltos ir savivaldybės įmonės.
Kauno valdininkai giriasi rekonstruotu Juozapavičiaus prospektu ir Parodos kalnu. Tuo metu gatvėse „pamesti“ ratus ar kitaip sugadinti automobilius – vis dar kauniečių kasdienybė. Ypač padėtis pablogėja pavasarį. Įvertinę 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų finansavimo galimybes, „Vieningo Kauno“ frakcijai priklausantys politikai pastebėjo, kad gatvių infrastuktūros projektams gautos lėšos nesudaro net penktadalio viso finansavimo.
„Na, iš tos prisitrauktos lėšų sumos tik 20 proc. buvo skiriama kelių infrastuktūrai gerinti. Vilniaus miesto savivaldybė skyrė visą įsisavintą lėšų sumą, kuri yra daugiau nei tris kartus didesnė nei Kauno. Jie būtent ir skyrė kelių infrastuktūrai: aplinkkeliams, gatvių tiesimui ir pan.“, – LRT televizijos naujienų tarnybai kalbėjo Kauno savivaldybės tarybos narys Povilas Mačiulis.
Pagal internetiniame tinklalapyje pateiktą ES struktūrinės paramos informaciją, palyginti su penkiais didžiausiais Lietuvos miestais Kauno savivaldybė prasčiausiai įsisavino ES paramą. Kaunas atsiliko ne tik pagal pateiktų projektų skaičių, bet ir gautą finansinę paramą skaičiuojant vienam miesto gyventojui.
Vilniaus administracija iš viso pritraukė per 440 mln. litų, Kaunas tris kartus mažiau – apie 130 mln.
„Bet mes esam paramos gavę ne tik kaip Kauno savivaldybės administracija – gavo ir mūsų atskiros įstaigos, tokios kaip mokyklos; mūsų partneriai, toks kaip Pažaislio kultūros ir turizmo centras“, – atkreipė dėmesį Kauno administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Vygintas Grinis.
„Reikia aktyvinti investicijas į projektų ruošimą, diskutuoti su bendruomene, o ne diskutuoti apie statistiką. Skaičiai rodo, kad Kauno administracija ir taryba dirbo blogai – reikia keistis“, – tvirtino Kauno savivaldybės Biudžeto ir finansų komiteto narys Tomas Bagdonavičius.
Paraiškas ES fondams rengiantys Kauno valdininkai sako dar planuojantys teikti bent kelias paraiškas, gauti ES lėšų gatvėms tvarkyti.
„Pagal atskiras priemones kiekviena savivaldybė turėjo atitinkamą ES pinigų sumą. Mes įvykdėm projektus ir sutaupėm per viešuosius pirkimus kai kuriuose projektuose. Dabar iš sutaupytų lėšų dar formuosime paraiškas ir jas pateiksime, kadangi įsisavinti lėšas mes galime iki 2015-ųjų metų vidurio“, – LRT televizijos naujienų tarnybai sakė V. Grinis.
Antrą pagal didį Lietuvos miestą lenkia ne tik Vilnius, bet ir Klaipėda – šio miesto administracija gavo beveik 1,5 mln. litų ES paramos daugiau nei Kauno. Geresnes pozicijas užima ir Panevėžio bei Šiaulių savivaldybės.
