Šiandien socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas sudavė kritikos smūgį Andriaus Kubiliaus vadovaujamai vyriausybei dėl neįgyvendintų pažadų sukurti daugiau darbo vietų ir mažinti nedarbą.
„Rekordinis bedarbių skaičius sumažėjo dėl išvykimo, o ne todėl, kad buvo priimti žingsniai, kad jis sumažėtų“, – konstatavo A. Sysas.
Politikas kalbėjo apie tai, kad daug pinigų skirta tokioms įmonėms kaip Europos socialinis fondas, Verslo ir paramos agentūra, tačiau, nepaisant to, užimtumas Lietuvoje – vienas blogiausių Europoje. Jo manymu, prie didelio nedarbo prisidėjo ir Darbo biržos administracinė reforma, kvalifikacijų kėlimo sistemos, kurios ne tik nedavė rezultatų, bet ir pakenkė.
A. Sysas piktinosi teikiamu Seimui Darbo kodekso įstatymo papildymo projektu, nes pataisos yra kenksmingos Lietuvos ūkiui, lems šešėlio didėjimą, neskatins naujų darbo vietų kūrimo, nes pataisomis tik siūloma naikinti maksimalios darbo dienos apimtis.
Štai keli siūlymai Darbo kodekso pakeitimui: siūloma įteisinti galimybę sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbams šalių susitarimu, kartu numatant specialias normas – „saugiklius“ dėl tokių sutarčių pastovaus sudarymo, t. y. terminuotas darbo sutartis galima sudaryti ne ilgiau dvejiems metams su galimybe pratęsti ne daugiau kaip du kartus ir ne ilgesniam kaip dvejų metų terminui. Jeigu terminas pratęstas daugiau kaip du kartus, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.
Siūloma nustatyti, kad už uždelsimo laiką atsiskaityti su darbuotoju būtų mokamas vidutinis darbo užmokestis, bet ne daugiau kaip 3 mėnesius nuo atleidimo dienos.
Projektu siūloma nustatyti, jog kasdieninė darbo laiko trukmė vidutiniškai negali viršyti 8 val. Pažymėtina, jog darbo laiko savaitė išlieka 40 val. Taip pat siūloma nustatyti, kad vidutinis maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti 48 val. Toks darbo laikas leistų lanksčiau planuoti įmonės darbo laiką ir darbo procesus.
Siūloma nustatyti piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokėjimą ne daugiau kaip už trejus metus.
Siūloma nustatyti, kad kasmetinės atostogos suteikiamos darbo dienomis, kadangi šalių susitarimu atostogas suteikiant dalimis (kalendorinėmis dienomis,pvz., po 2 ar 3 dienas), į jas nepatenka poilsio dienos, todėl faktiškai (be privalomų dviejų savaičių nepertraukiamų atostogų), kitos tokių darbuotojų dalies atostogų kalendorinės dienos tampa darbo dienomis, ir tokiems darbuotojams pailgėja atostogų trukmė palyginus su darbuotojais, kurie neskaido atostogų.
Siūloma, kad kasmetinių papildomų atostogų trukmė, suteikimo sąlygos ir tvarka ne iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įmonėse, įstaigose, organizacijose būtų nustatoma kolektyvinėse sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse, jei kolektyvinė sutartis nesudaryta.
Socialdemokratas šiose pataisose įžvelgė vien neigiamas puses, o paklaustas, ar pakeitus kelias nuostatas, jo manymu, priimtina būtų teigti šias pataisas Seimui, jis atsakė kategoriškai: „Tai kaip didelė „bačka“ medaus. Į ją įdėjus šaukštą deguto ir pamaišius, medaus valgyti jau negalima.“ Pasak A. Syso, jei būtų teikiamas tas pataisų paketas, kuris buvo sudarytas Trišalėje taryboje, tada galima būtų jį priimti, tačiau šiuo atveju, teikiamas Darbo Kodekso pataisų paketas dalinai net prieštarauja Tarptautinei darbo organizacijai.
Itin daug pasipiktinimo politikas išreiškė dėl bandymo neterminuotas darbo sutartis paversti terminuotomis. „Žmogus žinos, kad bet kada gali būti išmestas iš darbo ir visada ieškos, kur geriau“, – pabrėžė jis.
„Manau, būtent ši Vyriausybė, prisidengdama bedarbystės prevencija, iškreipia darbo santykius, neduoda jokių teigiamų rezultatų, skatina darbdavių savivalės didėjimą, o jos siūlymai dėl darbo santykių liberalizavimo – yra akiplėšiškas darbuotojų garantijų naikinimas“, – negailėjo kritikos Seimo narys.
Taip pat A. Sysas tikino, kad nemato ryšio tarp garantijų panaikinimo atskiroms socialinėms grupėms ir naujų darbo vietų atsiradimo. Jo manymu, išeitinių išmokų mažinimas taip pat nesukurs darbo vietų.
Daugelis siūlomų pataisų prasilenkia su realybe. Pavyzdžiui, siūloma keisti kompensacijų už nepanaudotas atostogas išmokų tvarką, tačiau politikas priminė, kad trečdalis darbuotojų negali išeiti atostogų, nes jų paprasčiausiai neišleidžia darbdaviai.
„Atrodo, geriausia šiai vyriausybei, kuri vykdo ne visai sąžiningai darbdavių prašymus, Darbo kodekso panaikinimas, Darbo inspekcijos panaikinimas. Ir tada leisti darbdaviams ir darbuotojams aiškintis, kaip jiems patinka, kartais net brutaliais būdais“, – svarstė jis, tačiau neslėpė, kad viliasi, jog prieš rinkimus konservatoriai ir centristai neišdrįs balsuoti už tokias pataisas.
A. Sysas pažymėjo, kad 2009 metų bedarbystės fiasko, kuris buvo pasiekęs virš 300 tūkst. bedarbių, dėl emigracijos dabar nėra toks pastebimas, bet iš tiesų lieka toks pats. „Nedarbas – rykštė Nr. 1 Lietuvoje. Tokio būtinumo pataisų nereikia Lietuvai, nes investuotojai neateina į Lietuvą ne dėl to, ir darbo vietos nesikuria dėl kitų dalykų“, – reziumavo jis.
