Lietuvoje bene kas mėnesį paskelbiama apie pradėtą dar vieną skandalingą ikiteisminį tyrimą. Tik dažniausiai šios bylos tyliai miršta prokuratūrose ar teismuose.
Lietuviai yra talentinga tauta. Jie vagia iš visų sričių: valdiškų įmonių, statybų, energetikos sektoriaus, privatizuojant didžiules įmones, sudarant monopolines sąlygas ir net tiesiai iš Seimo kasos. Ir tai daroma drąsiai, vos ne atvirai.
Niekas iki šiol nekaltas dėl šimtais milijonų litų brangusios ir niekada nesibaigiančios Valdovų rūmų statybos bei keliasdešimt ar šimtus kartų permokant už abejotinos vertės eksponatus. Taip pat niekas nenuteistas dėl galimai kelių milijonų pradanginimo rekonstruojant Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, kuriam vadovauja Gintautas Kėvišas.
Už tai ši persona gyvena prestižiniame Vilniaus rajone, milijoninės vertės name. Jis juk pianistas. Nepavydėkite, juk visi Lietuvos pianistai – milijonieriai.
Nė vienas nepateko ilgiems metams už grotų dėl išgaravusių dešimčių milijonų litų organizuojant projektą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. Kas pasakė, kad kultūra turi suteikti dvasinio peno. Ji turi nešti ir gerą pelną. Kai kam. Visiems neužteks.
Tokių didesnių ar mažesnių aferų per kelis Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius, regis, buvo šimtai. Kiek už tai sėdėjo?
Atvirkščiai. Tie, kurie už tai yra atsakingi, iki šiol gyvena prabangiuose nuosavuose namuose, dažnas jų užima aukštus postus. Jie žino, kad teisingumas Lietuvoje suprantamas pagal tai, kas tu esi, kas už tavęs stovi ir kaip tu moki dalytis.
Pastarasis atvejis, apie kurį neseniai rašė ir „Balsas.lt savaitė“, – afera, rekonstruojant sostinės Gedimino prospektą. Paaiškėjo, kad jame buvo paklotos neatitinkančios projekto plytelės. Tai yra daug pigesnės, nepritaikytos mūsų žiemai, todėl jos baigia suskilinėti. Taip padaryta mažiausiai 10 mln. litų žala.
Kaip į pagrindinį kaltininką dabar visi pirštais rodo į tuometį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narį ir rekonstrukciją turėjusios prižiūrėti bendrovės „Vilniaus kapitalinė statyba“ direktoriaus pavaduotoją Stanislovą Šriūbėną. Dabar šis asmuo eina nei mažiau, nei daugiau – aplinkos viceministro pareigas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba, prokuratūra neneigia turėjusi duomenų ir apie kitus S. Šriūbėno darbus, įtariant jį nurodinėjant verslininkams, kuris turi dalyvauti pelningų darbų konkursuose, kuris – ne. Nepaisant to, ikiteisminis tyrimas dėl S. Šriūbėno veiklos buvo nutrauktas. Mat jis prokurorus įtikindavo labai paprastai – nieko nežinau, o jei ką su kuo kalbėdavau, tai nebeatsimenu.
To kai kam išvengti kalėjimo Lietuvoje užtenka. Reikia žinoti, ką sodinti, o ką ne. Kur yra rimtas žmogus, o kur Prienų rajono gyventojas, pavogęs naudotas keturias padangas.
Įdomiausia, kad per sostinės Gedimino prospekto rekonstrukcijos periodą S. Šriūbėnas praturtėjo apie 700 tūkst. litų. Staiga taip. Dar 2005-aisiais jis turėjo piniginių lėšų už daugiau nei 400 tūkst. litų, o jau kitąmet pinigų padaugėjo iki maždaug 1,1 mln. litų.
Atsitiktinumas, žinoma. Na, pasisekė žmogui kažkaip praturtėti.
Turbūt ir per šiųmetes Velykas S. Šriūbėnas rideno ne po septynis litus kainuojančius, o auksinius kiaušinius. Ir tikrai ne ant suskilinėjusių Gedimino prospekto plytelių.
