Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kasmet vis didesnę visuomenės dalį sudaro pagyvenę žmonės, t. y. 60 metų ir vyresni gyventojai. 2007 m. pradžioje tokių asmenų buvo 691,9 tūkst., arba kas penktas Lietuvos gyventojas.
Europos Sąjungoje pagyvenusių žmonių dalis 2005 m. pradžioje buvo didesnė (vidutiniškai 21 proc.) nei Lietuvoje (20 proc.). Didžiausia 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų dalis buvo Italijoje (26 proc.) ir Vokietijoje (25 proc.), mažiausia – Airijoje (15 proc.) ir Slovakijoje (16 proc.).
Prognozuojama, kad 2050 m. kas trečias (35 proc.) Lietuvos gyventojas bus pagyvenęs žmogus (ES – 36 proc.)
2007 m. pradžioje Lietuvoje kas ketvirta moteris ir kas šeštas vyras buvo 60 metų ir vyresnis. Trys ketvirtadaliai (76 proc.) šio amžiaus vyrų buvo vedę, 12 procentų – našliai, atitinkamai moterų daugiau nei trečdalis (39 proc.) – ištekėjusios, 43 procentai – našlės.
Pagyvenę žmonės sudaro apie penktadalį (19,1 proc.) miesto ir ketvirtadalį (23,1 proc.) kaimo gyventojų. Pagyvenusių žmonių teritorinis pasiskirstymas nėra tolygus. Pačios „seniausios“ yra Alytaus, Anykščių, Ignalinos, Lazdijų, Molėtų, Varėnos ir Zarasų rajonų savivaldybės, kur 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai sudaro 27–30 procentų.
Namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis, 2006 m. pagyvenusių žmonių namų ūkių (pagrindinis pajamų gavėjas – 60 metų ar vyresnis) mėnesinės disponuojamosios pajamos buvo 652 litai vienam asmeniui, arba 96 procentai šalies vidurkio. Socialinės išmokos, t. y. pensijos ir pašalpos, sudarė 68 procentus jų pajamų. Pagrindinis pajamų šaltinis pagyvenusių žmonių namų ūkiuose buvo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, kurios dydis 2007 m. pradžioje buvo 508 litai per mėnesį.
Pagyvenusių žmonių namų ūkių vidutinės vartojimo išlaidos, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui, 2006 m. buvo 591 litas per mėnesį. Vartojimo išlaidos, palyginti su 2005 m., padidėjo dešimtadaliu. Beveik pusę (43 proc.) visų vartojimo išlaidų pagyvenusių žmonių namų ūkiai skyrė maistui.
2007 m. pradžioje internetu naudojosi 3,7 procento 65–74 metų amžiaus gyventojų, o prieš metus – 2,9 procento. Tuo tarpu Europos Sąjungoje (ES 25) 2006 m. pradžioje internetu naudojosi kas septintas aštuntas (13 proc.) 65–74 metų amžiaus gyventojas.
2006 m. dirbo 175,3 tūkst., arba 49,6 procentai, 55–64 metų amžiaus gyventojų. Tai vienas aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje. 2006 m. Europos Sąjungos (ES 25) šio amžiaus žmonių užimtumo lygis siekė 42,5 procento.
2006 m. pabaigoje dirbo 73 tūkst., arba 11 proc., 60 metų ir vyresnių gyventojų. Dirbo kas šeštas šio amžiaus vyras ir kas penkiolikta moteris.
2006 m. pabaigoje didžiausia 60 metų ir vyresnio amžiaus dirbančiųjų dalis buvo žemės ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje ir žuvininkystėje (7 proc. visų šiose srityse užimtų asmenų), paslaugų srityje – atitinkamai apie 5 procentai, pramonėje ir statyboje – apie 4 procentai.
