Trūkstant kai kurių specializacijų medikų, Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnyboje (KMT) yra susidariusi įtempta padėtis. KMT vadovai siūlo keisti įstatymus leidžiant karo medikams civilinėse ligoninėse dirbti ir tarnybos metu.
„Žinote, kad turime įtampą komplektuojant tam tikrų specialybių gydytojus, kviesdami juos į karo tarnybą“, - žurnalistams antradienį sakė KMT vadas pulkininkas Kęstutis Kuršelis, kuris dalyvauja Vilniuje vykstančiame NATO karo medikų komiteto posėdžio.
K.Kuršelio teigimu, didžiausios kliūtys viliojant medicinos specialistus į karo tarnybą yra nekonkurencingas atlyginimas ir ne visuomet užtikrinamos galimybės tarnybos metu išlaikyti aukštą kvalifikaciją.
Tačiau siekiant užtikrinti, kad karo medikai neprarastų kvalifikacijos bei įgūdžių, anot K.Kuršelio, yra imamasi priemonių – siekiama suteikti jiems kuo daugiau galimybių dirbti civilinėje sveikatos priežiūros srityje.
Pasak K.Kuršelio, karinės ir Krašto apsaugos ministerijos vadovybės yra prašoma teikti Vyriausybei teisės aktus, kad karo medikams būtų galima ligoninėse dirbti ir tarnybos metu, nes šiuo metu civiline veikla gydytojai gali užsiimti tik ne tarnybos metu.
Padedant medikams išlaikyti aukštą kvalifikaciją nuo 6 iki 3 mėnesių buvo sutrumpintas tarptautinėse misijose dalyvaujančių gydytojų rotacijų laikas.
KMT vadovo teigimu, karo medikai ne kiekvieną dieną susiduria su situacijomis, kurios reikalauja jų kvalifikaciją atitinkančių įgūdžių, todėl ne taip dažnai gydydami ligonius, kaip jų civiliai kolegos, jie gali prarasti savo pasirengimo lygį. Tuo tarpu dalyvaujant NATO operacijose, ypač vykstančiose atokiose pasaulio vietose, medikų profesinis pasirengimas turi būti itin geras.
Kaip BNS informavo Krašto apsaugos ministerijoje, Karo medicinos tarnyboje daugiausiai dirba kapitono laipsnį turinčių specialistų, kurių atlyginimas be priedų, atskaičius mokesčius, siekia 3100 litų.
NATO karo medikų komiteto atstovas Dirkas Stoeltenas (Dirkas Štioltenas) pagyrė NATO misijose dalyvavusius Lietuvos karo medikus, teigdamas, kad jie yra „tikrai aukšto lygio“. Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos indėlis siunčiant karo medicinos specialistus į Aljanso operacijas yra adekvatus.
D.Stoeltenas sakė, kad NATO vadovaujama operacija Afganistane, kur Lietuva vadovauja Goro provincijos atkūrimo grupei, yra itin svarbi karo medicinos požiūriu. Plenariniame posėdyje, anot jo, bus siekiama rasti atsakymus į klausimus, kaip paskirstyti karo medikų kontingentą Afganistane siekiant operatyviau ir efektyviau suteikti medicinos pagalbą misijoje dalyvaujantiems kariams.
Lietuvos karo medikai tarptautinėse operacijose nuo 1995 metų yra dalyvavę šešiose užsienio valstybėse: Albanijoje, Afganistane, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Irake, Kroatijoje, Kosove. Šiuo metu šeši karo medikai dalyvauja Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės Medicinos skyriaus sudėtyje ir vienas karo medicinos gydytojo padėjėjas tarnauja Irake LITCON-10 būrio sudėtyje.
Iki 2007 metų pabaigos tarptautinėse misijose dalyvavo 111 karo medikų, 7 iš jų – tris ir daugiau kartų, 22 – po du kartus. Dauguma karininkų yra karo medicinos gydytojai: bendrosios praktikos gydytojai, odontologai, traumatologai, chirurgai, anesteziologai.
Lietuva nuo 2005 metų birželio vadovauja Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei (PAG). Pagrindinė PAG užduotis – padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti. PAG - tai NATO Tarptautinėms saugumo paramos pajėgoms priklausanti Lietuvos vadovaujama bendra civilinė ir karinė misija.
