„Pagal turimus dabartinius duomenis, pagal visą informaciją, kuri gaunama atvirais ir neatvirais, t. y. žvalgybiniais, šaltiniais, matome aiškiai, nes faktai tai sako, kad artimiausiu metu, artimoj perspektyvoj, tokios tiesioginės karo grėsmės mūsų valstybei nėra“, – trečiadienį socialdemokratų organizuojamoje diskusijoje sakė V. Rupšys.
V. Rupšys pabrėžė, jog tai – dabartinės situacijos vertinimas, ir tai nereiškia, kad ateityje karo grėsmė neiškils.
„Bet mes akcentuojam, kad mes visą laiką vertinam ir žiūrim iš šiandien dienos perspektyvos, ir [sakau], kad žmonėms būtų šiandien ramiau, bet nebūtų [galima] nudžiuginti, kad karo niekada negali būti. Karas gali vykti ir tikimybė yra, bet tolimesnėje perspektyvoje“, – teigė V. Rupšys.
Paaiškino dėl plačiai pasklidusios žinios
Prieš kelias dienas Lietuvos kariuomenė feisbuke paskelbė, kad puolimui prieš šalį prielaidų nėra, bet tam rengtis būtina tiek valstybei, tiek kiekvienam jos piliečiui. Socialdemokratų diskusijoje dalyvavęs Lietuvos kariuomenės vadas paaiškino priežastis, kodėl Lietuvos kariuomenė išplatino plačiai aptartą žinutę, kurioje Lietuvos kariuomenės teigė, jog prielaidų Rusijos puolimui prieš Lietuvą nėra.
„Tikrai nesitikėjome, kad bus toks efektas, tiek daug reakcijų. Buvo sureaguota įvairiai, ne tik pozityviai, buvo kritikos. Reakcija rodė, jog žinutė buvo aktuali“, – sakė V. Rupšys.
„O poreikis tai pranešti iškilo, nes krašto apsaugos sistema gauna labai daug užklausimų dėl grėsmių. Mes kiekvienam atskirai atsakinėjam. Kai kurie klausimai užduodami profesionaliai, o būna, kad žmonės tiesiog pasimetę. Taigi ieškojome formos, kaip galėtume viena žinutę atsakyti į visus rūpimus klausimus“, – pridūrė V. Rupšys.
Valdemaras Rupšys – grėsmės vertinamos ir NATO lygmeniu, ir Lietuvos
Kariuomenės vadas generolas V. Rupšys taip pat paaiškino, jog NATO grėsmes vertinamos nuolatos – reaguojant į grėsmės lygį, valstybės gali priimti atitinkamus sprendimus. Tam nebūtinas penktojo NATO straipsnio aktyvavimas.
„NATO bendrijoje egzistuoja vieningo grėsmių vertinimo sistema. Informacija pateikiama iš žvalgybos institucijų, analitikų. Mes galime matyti, kaip NATO plotmėje yra vertinamas grėsmių lygis, kaip atitinka mūsų vertinimą. Mes tai stebime nuolat.
Žiūrime, kokių veiksmų imsimės, jeigu lygis yra pakilęs. Aišku, be lygių pokyčių, gali būti pranešimai dėl konkrečių grėsmių“, – aiškino kariuomenės vadas.
V. Rupšio teigimu, po karo Ukrainoje pradžios buvo peržiūrėti NATO planai – šiuo metu NATO vyriausioji vadovybė turi daug didesnes galias pati spręsti apie ginkluotųjų pajėgų panaudojimą.
„Aišku, pranešimai pirmiausiai skiriami NATO vyriausiajam vadui. Mes esame delegavę savo pajėgas NATO vyriausiajai vadovybei pagal atskirą planą. Įvykus Rusijos invazijai į Ukrainą, buvo aktyvuoti nauji planai, pagal kuriuos Vyriausiųjų pajėgų vadas Europoje turi galimybę pajėgas panaudoti. Tų pajėgų panaudojimas priklauso nuo indikacijų, grėsmių lygio vertinimų“, – teigė V. Rupšys.
„Tos pajėgos buvo gerokai mažesnės, negu sekiuras gali panaudoti dabar. Po karo pradžios Ukrainoje, jis gali panaudoti keturis kartus didesnius išteklius. Jo rankose yra gana rimtos pajėgos“, – pridūrė V. Rupšys.
Dabar ruošiamas naujas NATO gynybos planų šeima, kuri įsigalios nuo sekančių metų sausio 1 d. Ji pakeis dabar egzistuojantį planą, bus regioninių planų pagrindu sudarytas planas.
Dovilė Šakalienė – diskusija gynybos klausimais yra chaotiška
LSDP pirmininkės pavaduotojos, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narės Dovilės Šakalienės vertinimu, šiuo metu Lietuvoje yra bendras sutarimas, kad karinės grėsmės – realios. Vis dėlto, jos teigimu, šiuo metu vykstančios diskusijos gynybos klausimais dažnai yra chaotiškos, neproduktyvios.
„Man atrodo, kad visi sutariame, jog išgyvename labai sudėtingą geopolitinę situaciją. Visuomenei kyla labai daug klausimų. Labai daug žmonių įsitraukia į diskusiją, ji tampa spalvinga.
Viena vertus, turime žmones, kurie kadaise tarnavo ginkluotose pajėgose, ar mūsų, ar sąjungininkų. Kita vertus, turime žmones, kurie yra labiau akademikai, ekspertai. Taip pat turime asmenis, kurie domisi gynybos klausimais, priklauso įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms. Ir turime piliečius, kurie jaučia, kad turi kompetencijos komentuoti“, – dėstė Seimo narė.
„Reikėtų suvokti, kada nuomonė yra pagrįsta nuolatiniu bendradarbiavimu, su toje srityje dirbančiais mokslininkais, dalinimusi su institucijomis. Tokios informacijos svoris yra šiek tiek kitas, nei „Facebook“ ekspertų nuomonių“, – pridūrė politikė.
D. Šakalienės teigimu, feisbuke pasidalintas Lietuvos kariuomenės įrašas buvo naudingas, mat sumažina įtampą.
„Todėl kariuomenės postas buvo naudingas, nuimant aistrų lygį, kai tampa sunku atskirti, kuria nuomone būtų galima remtis, darant išvadas“, – sakė D. Šakalienė.
Politikė taip pat atkreipė dėmesį, jog kai kurie gynybos ekspertai vartoja ne visai sąžiningą komunikaciją, dramatizuodami ir juodindami situaciją.
„Kalbant apie tai, ką galime padaryti, būtina suformuoti sąžiningai komunikaciją. Nesakyti „šakės, viskas, baigta“. Taip mes padedame Kremliui siekiant palaužti valią“, – pataria politikė
„Šiandien turime palankiausius mums NATO regioninius planus. Turėsime beprecedentinį sąjungininkų buvimą šalyje. Tuo pačiu suprantame, kad Rusijai svarbu ne deklaracijos, o realūs procesai, kas yra ant žemės. Šią vasarą vyks beprecedentinio dydžio karinės pratybos“, – dėstė D. Šakalienė.
Pasigenda didesnio finansavimo krašto apsaugai
Seimo narė taip pat atkreipė dėmesį ir į kitus įvykius, kuriuos mato kaip potencialias problemas. Pasak jos, šiuo metu ne visuomet pavyksta susikalbėti politinei ir karinei vadovybei, mat tenka vykdyti užduotis, kurios buvo neįgyvendintos anksčiau.
„Kas dabar vyksta – mes sprendžiame užduotis, kurių iki šiol nebuvome išsprendę. Vadovaujuosi principu „geriau vėliau, negu niekada“. Šiomis sąlygomis gebėjimas susikalbėti visoms institucijoms yra būtinas. Galbūt čia yra strigimas“, – svarstė Seimo narė.
D. Šakalienė taip pat sukritikavo aiškaus susitarimo trūkumą – esą kai kurie politikai nemato Vokietijos brigados dislokavimo kaip svarbiausio prioriteto.
„Atrodo buvome visi susitarę, kad Vokietijos brigados dislokavimas yra prioritetas nr. 1. Bet tada kitos politinės jėgos atstovai išeina ir pareiškia, kad visuotinis šaukimas yra prioritetas. Nereikėtų taip daryti, laikykimės plano“, – pabrėžė D. Šakalienė.
Socialdemokratė taip pat sukritikavo numatytą biudžetą – jos nuomone, kariuomenei jau dabar būtina skirti bent 3 proc. nuo šalies BVP.
„Buvo akivaizdu, kad reikės bent 3 proc. nuo BVP. Deja, tai buvo neigiama iki paskutinio momento, buvo priimtas gerokai per mažas biudžetas. Po kelių savaičių pas premjerę buvome surinkti ir mums buvo pasakyta, kad trūksta kelių šimtų milijonų eurų jau šiais metais“, – valdančiųjų sprendimus kritikavo socialdemokratė.
Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas – abejonių dėl Lenkijos pagalbos Lietuvai nėra
Lietuvos Respublikos Prezidento Nacionalinio saugumo grupės patarėjo Tomo Godliausko teigimu, šiuo metu prezidentūrą karinę Rusijos grėsmę vertina ilgesniame, 5-7 metų laikotarpyje. Jis taip pat patikino, jog prezidentūra neišskiria vienos ginkluotės formos kaip svarbiausios
„Reikalingi pajėgumai yra viso pločio – nesifokusuojame nei į dronus, nei į tankus – fokusas yra visas spektras gynybinių pajėgumų. Oro gynyba, dronai, manevriniai vienetai, prieštankiniai vienetai“, – vardijo T. Godliauskas.
Prezidento patarėjas taip pat paneigė anksčiau premjerės I. Šimonytės paskleistus gandus, kad Lenkija neturi teisinių galimybių padėti gintis Lietuvai.
„Prezidentas pirmadienį buvo susitikęs su Lenkijos premjeru, vakar su prezidentu. Tiek prezidentui, tiek viešojoje erdvėje buvo aiškiai pasakyta, jog jokių teisinių apribojimų nėra, Lenkija stoja petis į petį su Lietuva. Kolektyvinę gynybą suprantame kaip kiekvieno prisidėjimą prie gynybos. Šioje vietoje neliko jokių abejonių“, – sakė T. Godliauskas.
Giedrius Česnakas – piliečių ruošimas gynybai yra per daug biurokratinis
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Saugumo politikos grupės profesorius Giedrius Česnakas įvardijo kelias problemas, šiuo metu trukdančias sklandžiai ruoštis gynybai. Profesorius sukritikavo šiuo metu dažnai socialiniuose tinkluose vykstančią komunikaciją.
„Mūsų politikai ar tas, kas nori dalyvauti politikoje, dažnai tiesiogiai nesikalba, renkasi kalbėtis per socialinius tinklus ar žiniasklaidą. Tai yra problema, nes prasideda viešasis aiškinimas, kiekvienas pilietis nori įsijungti.
Politikai irgi turėtų prisiimti atsakomybę, jeigu yra kokia nors problema. Pirmiausia reikėtų ne Feisbuke postinti, o susisiekti su institucijomis. Tai padėtų išvengti perteklinių diskusijų, kurios nieko neduoda“, – pataria G. Česnakas.
G. Česnakas taip pat teigė, jog gyventojams dažnai teikiama gana daug perteklinės informacijos, ji nėra lengvai pritaikoma praktikoje.
„Antras dalykas – gyventojams reikia gana konkrečių siūlymų ir atsakymų. Ką karo atveju turėti, kur būti susidėjus, kaip būti pasirengus.
Venkime perteklinės informacijos, kaip kiekvienas būsime didvyriu, rembo, ar panašiai. Reikia gebėti pasirūpinti savimi, savo šeima, atlikti pareigas, esant galimybei, maksimaliai prisidėti prie karinių pajėgų“, – paaiškino G. Česnakas.
„Pasirengimas yra per daug biurokratinis. Žiūrima į dokumentus, mokome piliečius, kas sprendimus priima valstybėje. Eiliniam piliečiui to žinoti nereikia, jam reikia žinoti, kur yra priedanga, ką jis turi būti pasiruošęs, ką daryti“, – pridūrė G. Česnakas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Laukiam ozyno nauju provokaciju...
