Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:50 | Zelenskis: padėtis Donbase labai sudėtinga
Savo kasdieniniame kreipimęsi į ukrainiečius, Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad padėtis Donbase išlieka sudėtinga.
„Padėtis Donbase, kaip ir tikėtasi, yra labai sudėtinga. Okupantai bando pasiekti bent jau tuos tikslus, kurių tikėjosi pasiekti pirmosiomis dienomis po vasario 24 d. prieš 100 dienų karą“, – „Telegram“ rašo jis.
Pasak jo, būtent todėl Rusija sutelkė didžiules pajėgas Donbase.
„Štai kodėl Donbase jie dislokavo maksimalų artilerijos kiekį ir didžiausius rezervus. Yra ir raketų, ir aviacijos smūgių.
Savo žemę giname tiek, kiek leidžia dabartiniai gynybos ištekliai. Darome viską, kad ją sustiprintume“, – tęsė V. Zelenskis.
Kiek anksčiau penktadienį V. Zelenskis Rusiją apkaltino genocidu Donbase.
23:26 | Bidenas apkaltino Putiną bandymu „išnaikinti“ Ukrainos kultūrą ir tapatybę
Penktadienį JAV prezidentas Joe Bidenas savo kalboje apkaltino Vladimirą Putiną bandymu „išnaikinti“ Ukrainos kultūrą ir tapatybę, praneša „Washington Post“.
Sakydamas kalbą JAV karinio jūrų laivyno akademijos absolventų laidai, J. Bidenas pareiškė, kad V. Putinas „bando sunaikinti Ukrainos žmonių kultūrą ir tapatybę“.
J. Bidenas taip pat kritikavo Rusijos vykdomą Ukrainos ligoninių, mokyklų ir kitų civilinių pastatų puolimą.
JAV prezidentas pridūrė, kad V. Putinas netyčia „NATO-izavo visą Europą“ po to, kai Švedija ir Suomija po Rusijos invazijos į Ukrainą nusprendė tapti aljanso narėmis.
22:49 | Rusijos ministras pripažino: karui finansuoti reikia „milžiniškų išteklių“
Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pripažino, kad Rusijos karui Ukrainoje finansuoti reikia „milžiniškų išteklių“, rašo „Sky news“.
Rusija karo Ukrainoje nevadina tikruoju vardu ir nuo pat savo invazijos pradžios teigia, kad tai yra „specialioji karinė operacija“. Ji Rusijai kainuoja ypatingai daug ne tik išteklių prasme, bet ir dėl pasaulio atsako į Rusijos agresiją.
Vakarų įvestos sankcijos padidino infliaciją Rusijoje iki beveik 18 proc., o visa ekonomika atsidūrė ant recesijos ribos.
„Specialiajai operacijai reikalingi pinigai, didžiuliai ištekliai“, – paskaitoje viename Maskvos universitete sakė A. Siluanovas.
Vladimiras Putinas įsakė Rusijoje 10 proc. padidinti pensijas ir minimalų darbo užmokestį, kad apsaugotų rusus nuo infliacijos, kartu neigdamas, kad šalies ekonominės problemos susijusios su invazija į Ukrainą.
Šios priemonės šiais metais kainuos apie 600 mlrd. rublių, o 2023 m. – apie vieną trilijoną rublių, anksčiau šią savaitę sakė A. Siluanovas.
22:23 | Ukrainos laukia daugiau sunkiosios ginkluotės, sako Kuleba
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba „Twitter“ paskyroje skelbia pakalbėjęs su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.
„Sunkioji ginkluotė yra mūsų darbotvarkės viršuje, ir dar daugiau jos bus“, – rašo D. Kuleba.
„Ukraina ir JAV dirba ranka rankon, kad, nepaisant beatodairiškos Rusijos blokados, būtų tiekiamas mūsų maisto eksportas“, – sako jis.
Kiek anksčiau šią savaitę D. Kuleba pareiškė, kad Ukrainai trūksta sunkųjų ginklų.
Spoke with @SecBlinken. I value his personal efforts to ensure a sustained U.S. and global support for Ukraine. Heavy weapons on top of our agenda, and more are coming our way. Ukraine and the U.S. work hand in hand to deliver our food exports despite Russia’s reckless blockade.
REKLAMA— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) May 27, 2022
21:59 | Ukraina sunaikino rusų vadavietę
Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino okupantų vadavietę, kurioje buvo daugiau kaip 20 aukšto rango karininkų, praneša Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius.
Vadavietė buvo sunaikinta Donecko srityje, O. Arestovičių cituoja UNIAN.
„Ką tik gauta informacija, kad Donecko srityje jie pataikė į priešakinį vadavietės postą, kuriame buvo daugiau kaip 20 rusų aukšto rango karininkų, pastatas sugriautas šiek tiek daugiau nei visiškai“, – sakė jis.
21:33 | Pentagonas: Putinas nerodo jokio noro derėtis
Po tris mėnesius trukusios Rusijos karinės invazijos į Ukrainą šalies agresorės prezidentas Vladimiras Putinas iki šiol nepareiškė noro surengti taikos derybas su Kyjivu, sako Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby, rašo UNIAN.
J. Kirby taip pat pažymėjo, kad V. Putinas kol kas nepasiekė jokių strateginių tikslų kare su Ukraina.
„Jis neatėmė Ukrainos suvereniteto, priešingai, jis parodė ukrainiečiams, kokia svarbi yra nepriklausomybė, už kurią jie kovoja kiekvieną dieną. Jis neužėmė sostinės ir nenukirto galvos vyriausybei. Jis neužėmė nė vieno didelio miesto, išskyrus Mariupolį“, – kalbėjo J. Kirby.
Kartu, pasak jo, V. Putinas nėra pasirengęs deryboms, todėl artimiausiu metu nereikėtų tikėtis, kad jos prasidės.
„Putinas gali pasielgti teisingai čia ir dabar: išvesti karius, susėsti su Zelenskiu ir sąžiningai derėtis. Šiuo metu neatrodo, kad tokios derybos būtų sėkmingos“, – sakė J. Kirby.
„Putinas nerodė jokio susidomėjimo diplomatiniu susitarimu. Jis parodė, kad yra pasirengęs tęsti karą Donbase: toliau telkia kariuomenę, kaupia techniką, vykdo oro antskrydžius mažesnėje Ukrainos teritorijoje“, – pridūrė Pentagono atstovas.
21:13 | NATO gynybos ministerijos posėdis vyks birželio 15–16 d.
Birželio 15–16 d. vyks NATO gynybos ministerijos posėdis, praneša NEXTA. Briuselyje vyksiančiame susitikime dalyvaus Ukraina, Gruzija, Suomija ir Švedija.
‼️The meeting of #NATO defense ministers with the participation of #Ukraine, #Georgia, #Finland and #Sweden will be held on June 15-16 in #Brussels pic.twitter.com/L1tsodwfeJ
— NEXTA (@nexta_tv) May 27, 2022
20:52 | Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia paskelbė visišką nepriklausomybę
Penktadienį Kyjive vykusio susirinkimo metu Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia paskelbė visišką nepriklausomybę ir autonomiją, praneša UNIAN.
Pažymima, kad taryba išreiškė nepritarimą V. Putino pozicijai dėl karo Ukrainoje.
„Taryba priėmė atitinkamus Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios valdymo statuto papildymus ir pakeitimus, liudijančius visišką Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios nepriklausomybę ir autonomiją“, – sakoma pareiškime.
20:37 | Suimtiems JK ir Maroko kovotojams svarstoma galimybė skirti mirties bausmę
Dviem Jungtinės Karalystės piliečiams ir vienam marokiečiui, kovojusiems Ukrainos pusėje Donbaso regione, gali būti skirta mirties bausmė, Rusijos remiamus sukilėlius cituoja Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
Savarankiškai pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos (DNR) generalinės prokuratūros pareigūnas Viktoras Gavrilovas sako, kad baudžiamasis tyrimas „baigtas“ ir, atsižvelgiant į tai, kad vyksta karas, kaltinamiesiems gali būti skirta mirties bausmė.
V. Gavrilovas sako, kad du suimti britai yra Shaunas Pinneris ir Andrew Hillas, o Maroko pilietis – Sadunas Brahimas.
20:23 | Haidai: rusai artimiausiomis dienomis neužims likusios Luhansko dalies
Rusija artimiausiomis dienomis negalės užimti likusios Luhansko dalies, kaip prognozavo analitikai, pareiškė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidai.
Omenyje jis turėjo beveik apsuptus Sievierodonecko ir Lysičansko miestus.
„Turėsime pakankamai jėgų ir išteklių apsiginti“, – „Telegram“ rašė jis.
Tačiau kartu jis pripažino, kad gali būti, jog tam, kad ukrainiečiai nebūtų apsupti, turės atsitraukti.
Luhanską beveik visiškai kontroliuoja Rusija.
20:04 | Austrija: Putinas yra pasirengęs aptarti apsikeitimą karo belaisviais
Austrijos kancleris Karlas Nehameris sako, kad Vladimiras Putinas jam pareiškė, jog Maskva yra pasirengusi aptarti apsikeitimą karo belaisviais su Ukraina ir kad „šiuo klausimu turėtų būti padaryta pažanga“, rašo „the Guardian“.
Jųdviejų pokalbis truko 45 minutes.
„Rusijos prezidentas mus patikino, kad Tarptautinis Raudonasis Kryžius turi ir turėtų turėti galimybę patekti pas karo belaisvius. Žinoma, jis taip pat reikalauja prieigos prie rusų karo belaisvių Ukrainoje“, – žurnalistams sakė K. Nehameris.
„Ar jis iš tikrųjų pasirengęs derėtis, yra sudėtingas klausimas“, – pridūrė jis.
Atskirame pareiškime Kremlius nurodė, kad V. Putinas per pokalbį su Austrijos kancleriu apkaltino Ukrainą „sabotuojant“ derybas su Maskva.
Putinas taip pat informavo K. Nehammerį, kad bandymai kaltinti Rusiją dėl sunkumų gabenant grūdus visame pasaulyje yra „nepagrįsti“, vietoj to jis apkaltino Vakarų sankcijas.
Pasak K. Nehammerio, Rusijos prezidentas „davė suprasti, kad jis yra visiškai pasirengęs leisti eksportą per jūrų uostus“.
„Tikrasis noras paaiškės tik tada, kai jis bus iš tikrųjų įgyvendintas“, – pridūrė Austrijos kancleris.
19:33 | Putinas: kaltinimai Maskvai dėl sunkumų gabenant grūdus yra nepagrįsti
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį Austrijos kancleriui Karlui Nehammeriui (Karlui Nehameriui) pareiškė, kad kaltinimai Maskvai dėl sunkumų gabenant grūdus visame pasaulyje yra nepagrįsti, ir atkreipė dėmesį į Vakarų sankcijas, pranešė Kremlius.
„Vladimiras Putinas pabrėžė, kad bandymai versti Rusiją atsakinga už žemės ūkio produktų tiekimo pasaulio rinkoms sunkumus yra nepagrįsti“, – po pokalbio telefonu pranešė Kremlius.
„Buvo išsamiai paaiškintos tikrosios šių problemų priežastys, kurios, be kita ko, kilo dėl Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos prieš Rusiją nukreiptų sankcijų“, – tvirtinama jo pranešime.
V. Putinas taip pat paragino Ukrainą „kuo greičiau“ išminuoti uostus, kad jais galėtų plaukti grūdus gabenantys laivai, nedetalizuodamas pranešė Kremlius.
Jis apkaltino Kyjivą „sabotuojant“ derybas su Maskva, nurodė Kremlius.
Austrijos kancleris K. Nehammeris balandį tapo pirmuoju Europos vadovu, apsilankiusiu pas V. Putiną nuo vasario 24 dienos, kai Maskva pradėjo karą Ukrainoje. Po tų derybų jis sakė, kad „gana pesimistiškai“ vertina diplomatijos galimybes.
Padėtis Ukrainoje yra „ypač dramatiška“, K. Nehammerio pareiškimą po 45 min. trukusio penktadienio pokalbio su V. Putinu cituoja austrų laikraštis „Kurier“.
„Putinas davė teigiamų signalų, kad būtų galima rasti sprendimą dėl Ukrainos prekių eksporto per Juodosios jūros uostus“, – nurodoma pareiškime.
Pasak pareiškimo, Austrija kalbasi su visais, įvardija „agresore Rusijos Federaciją“, o Ukrainą – auka.
Ketvirtadienį Italijos ministrui pirmininkui Mario Draghi (Marijui Dragiui) Rusijos prezidentas sakė, kad Maskva yra pasirengusi „reikšmingai prisidėti“ užkertant kelią gresiančiai pasaulinei maisto krizei, jei Vakarai atšauks dėl karo Ukrainoje jai įvestas sankcijas, tačiau JAV šį pareiškimą atmetė kaip „melą ir dezinformaciją“.
V. Putinui vasario 24 dieną pasiuntus kariuomenę į kaimyninę Ukrainą, Vakarų šalys paskelbė Rusijai beprecedenčių sankcijų.
Karas Ukrainoje ir dėl jo Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos sutrikdė trąšų, grūdų ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių. Iki karo Rusijai ir Ukrainai kartu teko maždaug 30 proc. pasaulinio kviečių eksporto.
Italijos premjeras per spaudos konferenciją sakė, kad „šio telefoninio pokalbio tikslas buvo paklausti, ar būtų galima ką nors padaryti, kad būtų atblokuoti šiuo metu Ukrainos sandėliuose laikomi grūdai“.
Jis pasiūlė Rusijai ir Ukrainai „bendradarbiauti atblokuojant Juodosios jūros uostus“, kuriuose laikomi grūdai – „viena vertus, kad šie uostai būtų atlaisvinti, kita vertus, jog būtų užtikrinta, kad jų atlaisvinimo metu nekils susirėmimų“.
M. Draghi sakė, kad Rusija „pasirengusi toliau veikti šia kryptimi“, ir pridūrė, jog paskambins Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad išsiaiškintų, „ar yra panašus pasirengimas“.
19:09 | Šaltiniai: Kremlius tikisi laimėti karą ir svarsto vėl pulti Kyjivą
Kremlius vėl diskutuoja apie galimą Kyjivo puolimą ir tikisi visiškos pergalės kare, sako „Meduza“ šaltiniai. Du Kremliui artimi ir vienas Rusijos prezidento administracijai artimas šaltinis teigė, kad Kremlius per kelis mėnesius tikisi atversti karą Ukrainoje į pergalę.
Šiuo metu, pagal minėto portalo, Rusijos tikslai yra skirstomi į „Minimalą programą“ ir „Maksimalią programą“. „Minimali programa“ būtų įvykdyta, jei Rusijos pajėgos užimtų visą Donecko ir Luhansko sričių teritoriją. „Maksimali programa“ – Kyjivo kontrolės perėmimas.
Rusų bandymas šturmuoti Kyjivą dar kovą baigėsi nesėkme. Rusija išvedė savo karius iš sostinės, apylinkėse palikdama daugybę karo nusikaltimų įrodymų.
Karo ekspertai nuo pat invazijos pradžios pabrėžė, kad Kyjivo užėmimas iš pradžių Rusijai buvo iliuzinis tikslas, nes agresorė nebuvo sutelkusi pakankamai pajėgų.
Vis dėlto, pasak „Meduza“ šaltinių Kremliuje, Rusijos aukščiausioji vadovybė vis dar neatsisako šio tikslo.
„Mes vis tiek juos [ukrainiečius] pribaigsime. Greičiausiai tai baigsis iki rudens“, – mano vienas iš šaltinių.
Kaip Rusijos gynybos ministerijos vadovybė dabar vertina puolimo prieš Kyjivą perspektyvas, minėto portalo pašnekovai nežino. Vis dėlto šaltiniai pažymi, kad šiuo požiūriu Rusijos vadovybė turi erdvės manevrams: pavyzdžiui, Rusija gali pradėti į karą masiškai siųsti šauktinius.
„Kol kas daugiausia kovoja pagal sutartis dirbantys kariai. Jų yra pakankamai, kad būtų galima palyginti lėtai judėti [per Ukrainą]. Tačiau jei reikia judėti greičiau, galima pasitelkti šauktinius. Tai vis tiek yra kariuomenė“, – sako šaltinis.
Jis priduria, kad tikėtis visuotinės mobilizacijos Rusijoje, ko gero nereikėtų. Pasak jo, Kremlius vengia bet kokių žingsnių, galinčių neigiamai atsiliepti V. Putino reitingams. Be to, Rusija tikisi, kad parama Ukrainai mažės, o jei taip nutiktų, Rusijai reikėtų skirti mažiau pajėgumų.
18:32 | JT: Ukrainoje jau žuvo 4031 civilis
JT duomenimis, Rusijai įsiveržus į Ukrainą žuvo 4031 civilis gyventojas. Iš jų 1529 buvo vyrai, 995 moterys, 92 mergaitės ir 100 berniukų, taip pat 69 vaikai ir 1246 suaugusieji, kurių lytis dar nenustatyta.
Skaičiuojama, kad iš viso buvo sužeisti 4735 žmonės. Iš jų – 957 vyrai, 629 moterys, 110 mergaičių ir 132 berniukai, taip pat 164 vaikai ir 2743 suaugusieji, kurių lytis dar nežinoma.
Pažymima, kad šie skaičiai yra pirminiai, o galutiniai duomenys bus kur kas didesni.
18:13 | Turkija: Rusijos ir Ukrainos derybos yra sustojusios
Rusijos ir Ukrainos derybų procesas šiuo metu yra sustojęs, diskutuojama tik dėl apsikeitimo belaisviais, o derybos dėl ugnies nutraukimo nustumtos į antrą planą, rašo UNIAN.
Tai pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
„Rusijos ir Ukrainos derybų procese yra sąstingis, Ukraina netgi pareiškė, kad nutraukė derybas. Kova ant žemės tęsiasi. Vyksta derybos dėl apsikeitimo Rusijos į nelaisvę paimtais Ukrainos kariais ir Ukrainos į nelaisvę paimtais Rusijos kariais. Derybos dėl paliaubų buvo nustumtos į šalį“, – cituojamas jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kiek anksčiau penktadienį pareiškė, kad Ukraina turės susitaikyti su realybe ir kalbėtis su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu.
18:02 | Zelenskis: Rusijos propagandistai grasina branduoliniais ginklais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos propagandistai atvirai grasina branduoliniais ginklais. Jis pažymėjo, kad dėl Rusijos veiksmų pasaulyje gali padaugėti branduolinių valstybių.
Apie tai jis kalbėjo kreipdamasis į Indonezijos visuomenę.
„Rusijos valstybės propagandistai atvirai grasina branduoliniais ginklais. Pasaulio politikai ruošiasi galimybei, kad Rusija panaudos vadinamuosius taktinius branduolinius arba cheminius, biologinius ginklus“, – teigė V. Zelenskis.
„Jei Rusija griebsis branduolinio šantažo, gali atrodyti logiška, kad įvairios pasaulio jėgos taip pat norės įsigyti branduolinių ginklų. Sakyti, kad tai pavojinga visam pasauliui, reiškia nieko nesakyti“, – sakė jis.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dar anksčiau netiesiogiai užsiminė, kad Rusija ateityje gali panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą, o Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pagrasino Vakarų šalims branduoliniu karu.
Ukrainos ir užsienio žvalgybos duomenimis, šiuo metu Rusija neruošia raketų su branduolinėmis galvutėmis. JAV ir Didžioji Britanija jau informavo Rusiją apie atitinkamą atsaką, jei būtų panaudotas branduolinis ginklas.
Gegužės 25 d. JT pareiškė, kad neatmeta galimybės, jog Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje.
17:48 | Lukašenka nurodė kurti „liaudies miliciją“ Baltarusijoje
Aleksandras Lukašenka nurodė Baltarusijoje sukurti „liaudies miliciją“, praneša UNIAN. Taip Baltarusijos valdžios institucijos esą nori parodyti „priešams“ kad „nesibaimina“.
„Vyriausiasis vadas (A. Lukašenka – aut. past.) vakarykščiame pasitarime, kuriame buvo sprendžiami ginkluotųjų pajėgų plėtros klausimai, pavedė mūsų šalyje įsteigti „liaudies miliciją“. <…> Svarbiausia, kad šiam tikslui turime ir žmonių, ir ginklų“, – cituojamas Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas.
Pasak jo, taip Baltarusijos „gynėjų skaičius padidės daug kartų“.
„Vis dar turime aptarti šiuos klausimus su gubernatoriais, juos apibrėžti teisėkūros būdu. Ir mes puikiai žinome, kad mūsų tėvynės gynėjų skaičius daug kartų padidės. Mums tai labai svarbu, ypač dabartinėje situacijoje, kad galėtume <…> parodyti, kad nereikia dairytis aplinkui, nes bus adekvatus atsakas, jei kas nors ateis į mūsų žemę“, – kalbėjo jis.
Gegužės 10 d. Baltarusija pranešė, kad pasienyje su Ukraina dislokuoja specialiųjų operacijų pajėgų grupę.
Gegužės 26 d. A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija steigs Pietų operatyvinę vadovybę. Jis teigė besibaiminantis NATO karinio spaudimo per Lenkiją, Lietuvą ir Latviją, taip pat karo Ukrainoje.
Tuo pat metu Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pareiškė, kad puolimas prieš Ukrainą būtų savižudybė „paskutiniam Europos diktatoriui“ Aliaksandrui Lukašenkai.
17:20 | Zelenskis: yra dalykų, kuriuos reikia aptarti su Putinu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukraina netrykšta noru kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau turi pripažinti, kad tai greičiausiai bus būtina norint užbaigti karą, rašo „Reuters“.
Apie tai V. Zelenskis penktadienį kalbėjo kreipdamasis į Indonezijos visuomenę.
„Yra dalykų, kuriuos reikia aptarti su Rusijos vadovu. Nesakau, kad man atrodo, jog mūsų žmonės nekantrauja su juo kalbėtis, tačiau turime pripažinti realybę, kurią išgyvename“, –sakė V. Zelenskis.
„Ko mes norime iš šio susitikimo... Mes norime susigrąžinti savo gyvenimus... Norime susigrąžinti suverenios šalies gyvenimą savo teritorijoje“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad Rusija, atrodo, dar nėra pasirengusi rimtoms taikos deryboms.
Rusija ne kartą yra pabrėžusi, kad yra pasiruošusi deryboms, tačiau teigia, jog ne Maskva, o Kyjivas neišreiškia noro jas pradėti.
Dar ketvirtadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad derybos su Rusija šiuo metu nevyksta. Ukraina taip pat kaltina Rusiją nesiekiant derybų ir tęsiant agresiją Ukrainoje.
16:53 | Buvo atleista 115 Rusijos karių, nesutikusių kariauti Ukrainoje
Teismo dokumentai rodo, kad 115 Rusijos nacionalinės gvardijos karių buvo atleisti iš darbo už tai, kad atsisakė kariauti Ukrainoje, rašo „the Guardian“. Tai paaiškėjo trečiadienį, kai vietos teismas Rusijoje atmetė jų kolektyvinį ieškinį, kuriuo buvo ginčijamas atleidimas iš darbo.
Kaip teigiama teismo sprendime, ieškinys buvo atmestas teisėjui nustačius, kad kariai buvo teisėtai atleisti už tai, kad „atsisakė vykdyti tarnybinę užduotį“ kovoti Ukrainoje ir vietoj to grįžo į tarnybos stotį.
Apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas Rusijos Kaukazo Kabardos-Balkarijos respublikos sostinėje Nalčike, kur įsikūręs dalinys.
Pranešama, kad nuo tada, kai Maskva įsiveržė į kaimyninę Ukrainą, jos karius kankina moralės problemos, kariai teigia nežinoję, kad eina į karą, kol nepersikėlė į Ukrainą. Šį mėnesį Pentagonas pareiškė, kad sulaukė „nepatvirtintų pranešimų“, jog „įvairių lygių, net iki bataliono lygio“, vidutinio rango karininkai „atsisakė vykdyti įsakymus“ arba nevykdė jų taip, kaip tikėtasi.
16:32 | Zelenskis: jei pasaulis bus vieningas, karo pabaiga bus matuojama savaitėmis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį kreipėsi į Indonezijos visuomenę. Kaip „Telegram“ praneša pats prezidentas, kreipimęsi jis pabrėžė, jog išlaisvinti Ukrainą nuo okupantų yra svarbu kiek įmanoma greičiau.
„Kuo greičiau mūsų kraštai bus išlaisvinti nuo okupantų, tuo patikimiau bus apsaugoti žmonės visame pasaulyje. Apsaugoti nuo agresyvių norų tų, kurie nori vykdyti kolonijinę politiką, kaip senais laikais“, – rašo V. Zelenskis.
Pasak jo, jei pasaulis susivienys, karo pabaiga gali ateiti už kelių savaičių, nereikės laukti mėnesių.
„Jei pasaulis bus tikrai vieningas ir sąžiningas dėl šios Rusijos agresijos prieš mūsų suverenią valstybę, šio karo pabaigos greitis bus matuojamas savaitėmis.
Savaitėmis, net ne mėnesiais“, – teigė jis.
Kiek anksčiau V. Zelenskis kritikavo Europos lyderius dėl šeštojo sankcijų paketo ir teigė, kad jau yra laikas svarstyti septintąjį paketą.
16:18 | Ukrainiečiai skelbia numušę rusų naikintuvą
Ukrainos naikintuvas virš Chersono numušė Rusijos naikintuvą, UNIAN cituoja Ukrainos oro pajėgų vadovybę.
„Šiandien, gegužės 27 d., apie 14 val. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naikintuvas MiG-29 Chersono danguje numušė Rusijos naikintuvą Su-35, kuris medžiojo Ukrainos atakos lėktuvą“, – rašoma pranešime.
Nuo karo pradžios ukrainiečiai skelbia iš viso numušę 206 rusų lėktuvus ir 170 sraigtasparnių.
16:09 | Skaičiuojama, kad Ukraina patyrė apie 600 mlrd. dolerių nuostolių
Kyjivo ekonomikos mokyklos duomenimis, bendri ekonominiai nuostoliai, kuriuos dėl Rusijos agresijos patyrė Ukraina, siekia 564–600 mlrd. dolerių, rašo BBC.
Į šią sumą įeina tiesioginė žala būstams ir kitiems pastatams, infrastruktūrai bei turtui, taip pat netiesioginė žala – BVP sumažėjimas, prarastos investicijos, išvykstantys darbuotojai ir papildomos gynybos bei socialinės paramos išlaidos, teigė mokykla.
Apskaičiuota, kad tiesioginiai nuostoliai dėl pastatų ir infrastruktūros sunaikinimo siekia 105 mlrd. dolerių, apie 40 mlrd. dolerių iš jų sudaro sugadintų būstų nuostoliai.
Skaičiuojama, kad daugiausia žalos gyvenamiesiems pastatams padaryta Mariupolio mieste, Charkivo ir Černihivo, taip pat Severodonecko ir Lysičansko miestuose.
Ukrainos įmonės patyrė 11 mlrd. dolerių ekonominių nuostolių, įskaitant daugiau kaip pusę milijardo dolerių vien per pastarąją savaitę. Mokyklos teigimu, Rusija sunaikino, apgadino arba užgrobė daugiau kaip 200 Ukrainos įmonių bei gamyklų.
Anksčiau penktadienį buvęs šalies finansų ministras Tymofijus Mylovanovas pareiškė, kad Ukrainai reikės 750 mlrd. dolerių atstatymui.
15:35 | Rusija atšaukė moksleivių vasaros atostogas Mariupolyje – ukrainiečių pareigūnas
Vienas Ukrainos pareigūnas ketvirtadienį pranešė, kad Mariupolį užėmusios rusų pajėgos atšaukė moksleivių vasaros atostogas šiame pietrytiniame uostamiestyje, kad vaikai būtų parengti pereiti prie rusiškos mokymo programos.
Šio strategiškai svarbaus miesto kontrolę Kremliaus pasiųstos pajėgos perėmė po po kelis mėnesius trukusios brutalios apsiausties, kai praėjusią savaitę ginklus sudėjo šimtai Mariupolio gynėjų, kurie daug savaičių praleido metalurgijos gamykloje „Azovstal“, įnirtingai atakuojami rusų karių.
Okupantai paskelbė pratęsiantys mokslo metus iki rugsėjo 1 dienos, socialiniuose tinkluose parašė miesto pareigūnas Petro Andriuščenka.
Rusija šios informacijos kol kas nepatvirtino.
„Visą vasarą vaikai turės mokytis rusų kalbos, literatūros ir istorijos, taip pat matematikos – šių dalykų pamokos vyks rusų kalba“, – rašė P. Andriuščenka.
Pasak jo, taip siekiama „pašalinti Ukrainą iš mokymo programos ir paruošti vaikus grįžti į mokyklą su rusiška mokymo programa“.
P. Andriuščenka sakė, kad Rusijos paskirtiems miesto vadovams sunkiai sekasi pritraukti mokytojus. Pasak jo, devyniose mokyklose dirba tik 53 mokytojai.
P. Andriuščenka nenurodė, kiek vaikų mieste liks be vasaros atostogų.
Per brutalią rusų pajėgų apsiaustį ir bombardavimus Mariupolis buvo praktiškai sulygintas su žeme.
Paskutiniai ukrainiečių kariai, slėpęsi subombarduotoje metalurgijos gamykloje „Azovstal“, gegužės 20 dieną sudėjo ginklus, o Rusija paskelbė „visiškai išvadavusi“ Mariupolį.
15:22 | Dėl Sjeverodonecko tęsiasi įnirtingi mūšiai – ukrainiečiai skelbia kontroliuojantys apie 1/3 miesto
UNIAN skelbiama, kad ukrainiečiams pavyko atsiimti viešbučio „Mir“ teritoriją, nepaisant pasikartojančių rusų bandymų į ją sugrįžti.
„Siekiant išlaisvinti viešbutį „Mir“ nuo nekviestų svečių, dirbo mūsų kariai. Kiek aš žinau, pavyko iš ten išvyti, tačiau jie ir toliau bando ten prasiveržti“, – cituojamas Sjeverodonecko administracijos vadovas Oleksandras Striukas.
Jo teigimu, 2/3 miesto teritorijos jau įžengę Rusijos kariai. Jis pažymėjo, kad mūšiai tęsiasi ir priemiesčiuose bei pavyko „sustabdyti orkų avangardą, kurie pabandė prasiveržti į miestą“.
Mūšio lauku virtęs miestas atsidūrė sudėtingoje situacijoje – kilo daug gaisrų, kurių nėra kaip užgesinti. Rusija nuolat apšaudo gyvenamuosius rajonus, infrastruktūros objektus, nukentėjo ir didžiausia regione chemijos pramonės gamykla „Azot“.
„Deja, yra žuvusių ir civilių ir „Azot“ darbuotojų“, – paaiškino jis.
Kaip ir Mariupolio šturmo atveju, kalbama apie 90 proc. pažeistų gyvenamųjų namų, 60 proc. gamyklų „reikės statyti iš naujo“.
15:16 | Per Rusijos pajėgų smūgį karinei bazei centrinėje Ukrainoje žuvo apie 10 žmonių
Rusijos pajėgoms ankstų penktadienio rytą smogus kariniam objektui Ukrainos centriniame Dnipro mieste žuvo bemaž 10 žmonių ir dar mažiausiai 30 buvo sužeista, pranešė vietos gynybos pareigūnas.
„Šį rytą raketos „Iskander“ pataikė į Nacionalinės gvardijos mokymo centrą. Žuvo žmonių. Deja, žuvo maždaug 10 žmonių, dar 30–35 buvo sužeisti“, – Ukrainos žiniasklaidai pranešė Nacionalinės gvardijos regiono vadovas Henadijus Korbanas.
Centrinėje Ukrainos dalyje esančiam Dniprui kol pavyko išvengti didelės žalos per daugiau nei tris mėnesius trunkančią Rusijos pajėgų invaziją į Ukrainą. Nuo karo pradžios miestas buvo tapęs namus dėl toliau rytuose vykstančių susirėmimų turėjusių palikti ukrainiečių prieglobsčio centru.
Regiono gubernatorius Valentynas Rezničenka anksčiau sakė, kad penktadienio raketų smūgiai padarė didelės žalos, gelbėtojai ieško žmonių po sugriautų pastatų griuvėsiais.
Anksčiau šią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad gegužės 17 dieną Rusijos pajėgoms smogus į šiaurę nuo Kyjivo esančiai ukrainiečių karinei bazei žuvo 87 žmonės.
14:51 | Kryme nutraukiamas gydymas gyventojams – medikai nespėja gydyti karių
2014-aisiais okupuotame Simferopolyje yra stabdomos nemokamos gydymo paslaugos vietos gyventojams pagrindinėje miesto ligoninėje.
Regiono valdžios įsakymu, „dėl spec. operacijos Ukrainoje“ (taip oficialiai Rusijoje vadinamas karas Ukrainoje, – red. past.) ir išaugusio gydytojų poreikio nukentėjusiems kariams, yra nutraukiamos ligoninės paslaugos gyventojams.
14:32 | Rusijai nereikia prezidento posto – M. Chodorkovskis
Rusijoje prezidento institutas nereikalingas, sako opozicijos veikėjas Michailas Chodorkovskis, prognozuojantis, kad Vladimiro Putino režimo pabaigos „laukti reikės neilgai“.
Pasak jo, Rusija turi būti realiai federacinė valstybė, o aukščiausias valdžios įrankis turėtų būti parlamentas.
Opozicionieriaus teigimu, tik taip pavyktų užgniaužti Rusijos imperines ambicijas.
„Posto prezidento Rusijoje neturėtų būti, Rusijoje turi būti parlamentas ir šalis turi būti federalinė, o federaliniams centrams turi atstovauti regionai. Tik tokiu atveju, jei Rusija bus pertvarkyta į regionus, imperinė intencija praras galią“, – penktadienį po Vilniaus Rusijos forumo Trakų rajone sakė M. Chodorkovskis, vadovaujantis Atviros Rusijos fondui.
Jis tvirtino esantis tikras, kad V. Putinas praras valdžia Rusijoje.
„Aš tikras, kad to laukti reikės neilgai, užpuldamas Ukrainą jis padarė dramatišką klaidą“, – kalbėjo Rusijos opozicijos veikėjas.
Jo teigimu, tam įvykus, į gimtinę pakeisti šalies grįžtų šimtai tūkstančių rusų.
13:43 | „Jei Rusija laimės, tikrai bus Trečiasis pasaulinis karas“ – Podolyakas
Jei Rusijos Federacija laimės Ukrainoje, prasidės Trečiasis pasaulinis karas, nes pažeminti rusai norės įrodyti, kad jie tikrai yra antroji armija pasaulyje, teigia Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podolyakas.
„Jei Rusija nepralaimės, tai rusiškas revanšizmas, rusiškas šovinizmas tik išsipūs. Jie taps vis didesni, ir didesni. Ir tikrai bus Trečiasis pasaulinis karas, kurio jie taip bijo. Nes Rusija mūsų nekęs daug labiau. Nes mes juos pažeminome. Įrodėme, kad tai ne antra armija pasaulyje, ir jie norės mums atkeršyti“, – Ukrainos televizijoje sakė M. Podolyakas.
Anot jo, Rusijos Federacija dabar intensyviai kovoja, mėgindama atplėšti dalį Ukrainos teritorijų ir dabar Rusija Rytų Ukrainoje sukaupė pakankamai išteklių ir viską pastatė ant kortos.
„Jie nori užimti bent dalį mūsų teritorijos. Ir todėl ten vyksta labai intensyvūs karo veiksmai. Šiandien negalima teigti, kad galima teisiškai susitarti dėl kažkokio taikos susitarimo, kuris fiksuos šio karo baigtį. Lygiagrečiai vyksta diplomatinis darbas politinių patarėjų lygmeniu, kalbant apie garantijas po karo“, – sakė M. Podolyakas.
13:15 | Prarastas miestas rytuose
Maskvos remiamų separatistų pajėgos penktadienį paskelbė užėmusio strategiškai svarbų Lymano miestą Ukrainos rytuose, esantį prie kelio, vedančio į kitus svarbius Kyjivo pajėgų tebekontroliuojamus miestus.
Ukraina šią informaciją patvirtino. Pasak Donecko karinės administracijos vadovo Pavlo Kyrylenkos, Lymaną daugiausia kontroliuoja Rusijos kariai, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos užėmė naujas įsitvirtinimo pozicijas miesto kryptimi.
„Ypač karšti mūšiai Lymano kryptimi. Ukrainos kariuomenė nevaldo didžiosios Lymano dalies. Taip pat Svetlodaro kryptimi buvo pergrupuotos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgos, siekiant užimti įtvirtintas pozicijas. Priešas dabar yra Svetlodaro bendruomenės teritorijoje“, – P. Kyrylenka cituoja UNIAN.
Lymanas yra rytinės Donecko srities šiaurėje, prie kelio į Slovjanską ir Kramatorską – Ukrainos kontroliuojamos Donecko dalies administracinį centrą.
12:58 | Žiniasklaida: Johnsonas Zelenskiui siūlo kurti alternatyvą Europos Sąjungai – įtrauktų ir Lietuvą
Italijos žiniasklaida skelbia, kad Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas siūlo steigti „naują politinių, ekonominių ir karinių aljansų sistemą – alternatyvą Europos Sąjungai“.
Kaip remdamasis savo šaltiniais skelbia italų leidinys „Corriere della Sera“, B. Johnsonas šį planą vysto jau ilgiau nei mėnesį, idėją jis pristatė ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kai viešėjo Kyjive balandžio 9-ąją.
„Europos Sandraugos modelis, apie kurį galvoja Borisas Johnsonas, kaip lyderę matytų Didžiąją Britaniją, naujajame aljanse būtų Ukraina, Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, o vėliau galbūt ir Turkija“, – rašo italų spauda.
Tiesa, pranešama, kad Kyjivas kol kas nepriėmė pozicijos dėl britų iniciatyvos, tačiau kol kas jos neatmetė.
12:27 | Lavrovas: Vakarai paskelbė mums, visam rusų pasauliui, totalų karą
Vakarai paskelbė Rusijai ir visam rusų pasauliui totalų karą, tokį pareiškimą pateikė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ministerijoje surengto Rusijos subjektų tarybos atstovų susitikimo metu.
„Vakarai paskelbė mums, paskelbė visam rusų pasauliui, totalų karą. To dabar jau niekas ir neslepia, ir prieinama jau iki absurdo, iki tos pačios Rusijos ir visko, kas susiję su mūsų šalimi, atmetimo“, – aiškino jis.
S. Lavrovas pakartojo propagandinį melą, kad dabar „draudžiami jau ir rusų klasikai Čaikovskis, Dostojevskis, Tosltojus ir Puškinas“. Jis taip pat skundėsi, kad „engiami kultūros ir meno veikėjai, kurie šiandien atstovauja rusų kultūrą“.
S. Lavrovas taip pat pripažino manantis, kad „tokia situacija išliks ilgam“.
11:57 | 70 kūnų mariupolio griuvėsiuose
Mariupolyje subombarduotos gamyklos griuvėsiuose rasti 70 žmonių kūnai, praneša Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.
„Priežastis ta pati – po įsibrovėlių apšaudymo žmonės buvo užversti pastato griuvėsiais. Žuvusiųjų kūnai buvo supakuoti į plastikinius maišus ir išvežti palaidoti į masinę kapavietę“, – sakė P. Andriuščenka, skelbia UNIAN.
11:37 | Prorusiški separatistai skelbia užėmę Ukrainos rytinį Lymano miestą
Maskvos remiamų separatistų pajėgos penktadienį paskelbė užėmusio strategiškai svarbų Lymano miestą Ukrainos rytuose, esantį prie kelio, vedančio į kitus svarbius Kyjivo pajėgų tebekontroliuojamus miestus.
Separatistų pajėgos „išvadavo ir visiškai užėmė 220 gyvenviečių, įskaitant Krasnyj Lymaną“, per platformą „Telegram“ paskelbė Donecko srities separatistai, pavartoję šio miesto ankstesnį pavadinimą.
Ukraina kol kas šio pranešimo nekomentavo.
11:11 | Lukašenka ruošiasi karui ir Baltarusijos teritorijoje: paskelbė apie naują planą ir pajėgas
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka paskelbė, kad Baltarusijos ginkluotosios pajėgos kuria naują operatyvinę vadovybę, nes baiminasi galimo karo šalies teritorijoje.
Artimo Vladimiro Putino sąjungininko A. Lukašenkos teigimu, Baltarusija tariamai patirs „karinį spaudimą“ iš Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir ten dislokuotų NATO karių, skelbia Baltarusijos naujienų agentūra „Belta“.
Dėl šios priežasties jis nusprendė sukurti atskirą komandą, kuri kontroliuotų šalies pietus, kur Baltarusijos Respublika ribojasi su Ukraina. Ši komanda, kaip pranešama, veiks „karo sąlygomis“.
„Turime parengti planą tokioms sąlygoms, jei, neduok Dieve, kils karas, ir kaip mes pasielgsime...“, – savo sprendimą komentavo A. Lukašenka.
„Deja, atsivėrė nauja kryptis, naujas frontas, kaip sakoma, ir mes negalime jo nepaisyti. Apie tai jau šiek tiek kalbėjome. Tuomet gynybos ministras pasiūlė atidaryti naują operatyvinę vadovybę pietiniame flange, pietine mūsų šalies kryptimi. Dar 2021 m.
Tuomet supratome, kad reikia kažką daryti, bet laikas privertė mus taip dinamiškai ir operatyviai nedelsiant sukurti šią operatyvinę vadovybę. Be vakarinio ir pietvakarinio sparno, bus ir pietinis sparnas“, – „Belta“ cituoja A. Lukašenką.
Anksčiau šį mėnesį Baltarusijos ginkluotosios pajėgos pareiškė, kad dislokuos specialiųjų operacijų pajėgas trijose vietovėse prie pietinės sienos su Ukraina.
10:44 | Putino ultimatumas: žada padėti įveikti maisto krizę, jei Vakarai atšauks sankcijas
Maskva yra pasirengusi „reikšmingai prisidėti“ užkertant kelią gresiančiai pasaulinei maisto krizei, jei Vakarai atšauks dėl karo Ukrainoje jai įvestas sankcijas, ketvirtadienį sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Italijos ministrui pirmininkui Mario Draghi (Marijui Dragiui), tačiau JAV šį pareiškimą atmetė kaip "melą ir dezinformaciją".
V. Putinui vasario 24 dieną pasiuntus kariuomenę į kaimyninę Ukrainą, Vakarų šalys paskelbė Rusijai beprecedenčių sankcijų.
Karas Ukrainoje ir dėl jo Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos sutrikdė trąšų, grūdų ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių. Iki karo Rusijai ir Ukrainai kartu teko maždaug 30 proc. pasaulinio kviečių eksporto.
„V. Putinas pabrėžė, kad Rusijos Federacija yra pasirengusi reikšmingai prisidėti prie maisto krizės įveikimo eksportuodama grūdus ir trąšas, jei Vakarai panaikins politiškai motyvuotus apribojimus“, – nurodė Kremlius pranešime, išplatintame po V. Putino ir M. Draghi pokalbio telefonu.
10:26 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 29 750 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 206 lėktuvus, 170 sraigtasparnių, 1322 tankus, 3246 šarvuočius, 623 artilerijos pabūklus, 201 raketų sistemą, 13 laivų, 2226 mašinas, 76 kuro cisternas, 503 bepiločius orlaivius, 93 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 48 specialiosios įrangos vienetus.
09:49 | Ukrainos žvalgyba atmeta, kad Putinas išsižadės savo planų
Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovo Vadymo Skybyckio teigimu, Rusijos karinės pajėgos neketina apleisti savo užimtų teritorijų Ukrainoje, todėl karas tęsis, tikėtina, bent iki metų galo.
Anot jo, Rusijos karinė vadovybė kas mėnesį koreguoja savo planus Ukrainoje. Šiuo metu kariuomenei pavesta užduotis apsupti Ukrainos pajėgas rytuose ir pasiekti administracines Luhansko ir Donecko sričių sienas. Tai žvalgybiniai Ukrainos duomenys rodo, kad aktyvūs karo veiksmai užsitęs iki metų pabaigos.
„[Putinas] niekuo nepasitiki, nieko negirdi. Jis turi savo planų dėl Rusijos imperijos atkūrimo. Putinas savo planų neatsisako. Šis karas užsitęs. Kiek ilgai truks aktyvioji fazė, tai bus rugsėjo mėnuo arba spalis, arba iki metų pabaigos. Tai priklauso nuo mūsų pasipriešinimo, nuo mūsų gynybos pajėgų būklės ir nuo pagalbos, kurią gauname“, – kalbėjo V. Skybyckis, skelbia UNIAN.
Jis pridūrė, kad spalio 7-ąją V. Putinui sukanka 70 metų ir kariškiai tikriausiai norės įteikti diktatoriui „dovaną“.
„Metų pabaigoje žiemą bus šalta, ir sakoma, kad Ukraina eis į derybų procesą“, – sakė V. Skybyckis.
Žvalgybos teigimu, V. Putinas planuoja vadovauti Rusijai iki savo dienų pabaigos, Rusijos Federacijos prezidentas jau seniai atsisakė „įpėdinio“ scenarijaus.
„Karas, kurį jis nori vykdyti, bus ilgas. Tai žmogus, kuris nenori užleisti savo pozicijų“, – reziumavo V. Skybyckis.
09:22 | Maskva grasina išsiųsti JAV žurnalistų dėl „YouTube“ veiksmų
Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pagrasino išsiųsti iš šalies kurį nors JAV žurnalistą arba nebeleisianti dirbti kuriai nors žiniasklaidos priemonei, jei platforma „YouTube“ vėl užblokuos jos kassavaitinių spaudos konferencijų transliacijas.
„Kelios mano spaudos konferencijos buvo blokuotos. Pasakėme taip: jei dar kartą blokuosite spaudos konferencijos transliaciją, vienas žurnalistas arba viena JAV žiniasklaidos priemonė keliaus namo“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova per apskritojo stalo diskusiją.
Ji taip pat įspėjo Lenkijos žiniasklaidą, pabrėžusi, kad „visa tai prižiūri ponia, turinti Lenkijos pilietybę“. M. Zacharova turėjo galvoje „YouTube“ vadovę Susan Wojcicki – lenkų kilmės JAV pilietę.
„Atsižvelgdami į Lenkijos poziciją (Rusijos atžvilgiu), galime neapsiriboti JAV“, – sakė M. Zacharova, kurią citavo Rusijos naujienų agentūros.
09:02 | Rusija patvirtino atleidusi per 100 Rosgvardijos narių, atsisakiusių kautis Ukrainoje
Rusijos teismas patvirtino sprendimą atleisti 115 Nacionalinės gvardijos (Rosgvardijos) narių, apskundusių jų pašalinimą iš tarnybos, kai šie gvardiečiai atsisakė dalyvauti Maskvos invazijoje į Ukrainą.
Ši byla atrodo esantis pirmasis oficialus patvirtinimas, kad kariai atsisako dalyvauti Rusijos karinėje kampanijoje Ukrainoje, pradėtoje vasario 24 dieną.
Karinis teismas Rusijos pietinėje Kabardos-Balkarijos respublikoje trečiadienį nurodė išnagrįnėjęs „reikiamus dokumentus“ ir apklausęs Nacionalinės gvardijos pareigūnus. Ši vidaus saugumo struktūra yra atskira nuo Rusijos kariuomenės.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovai „nepagrįstai atsisakė vykdyti oficialią užduotį“ ir jų apeliaciją atmetė.
Posėdis vyko už uždarų durų, kad nebūtų paviešinta „karinių paslapčių“, pridūrė teismas.
Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ ketvirtadienį citavo teismo spaudos tarnybos pranešimą, kad minimi Nacionalinės gvardijos kariai atsisakė vykdyti užduotį per kampaniją Ukrainoje, kurią Maskva oficialiai vadina ne karu, o „specialiąja karine operacija“.
08:29 | Suomijos premjerė: pasitikėjimas Rusija prarastas ištisoms kartoms
Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin ketvirtadienį viešėdama Kijeve sakė, kad po įsiveržimo į Ukrainą Rusijai prireiks dešimtmečių, kad pataisytų savo reputaciją pasaulyje.
Per spaudos konferenciją su Ukrainos vyriausybės vadovo Denysu Šmyhaliu Suomijos premjerė pavadino Rusijos karą prieš Ukrainą „lūžio tašku“ Europai.
Pasak jos, šis karas „iš esmės pakeitė Europos saugumo aplinką ir mūsų požiūrį į Rusiją“.
„Pasitikėjimas prarastas ištisoms kartoms“, – sakė S. Marin.
The eyes of Finnish Prime Minister Sanna Marin in Irpin say it all pic.twitter.com/ZiiA0UudpY
— Alexander Khrebet/Олександр Хребет (@AlexKhrebet) May 26, 2022
Premjerės vizitas į Ukrainą surengtas Suomijai ir kaimyninei Švedijai praėjusią savaitę pateiktus istorines paraiškas dėl narystės NATO. Abi šalys atsisakė daugelį dešimtmečių vykdytos neutralumo politikos, visuomenėje išaugus paramai tokiam žingsniui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
S. Marin vizito metu apsilankė Irpinėje ir Bučoje – šalia Kyjivo esančiuose miestuose, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių lavonų.
08:19 | Zelenskis kaltina Rusiją genocidu Donbaso regione
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apkaltino Rusiją vykdant „akivaizdžią genocido politiką“ jo šalies rytiniame Donbaso regione.
Maskvos pajėgų puolimas Donbase gali padaryti šį regioną „negyvenamą“, pabrėžė V. Zelenskis ir apkaltino Rusiją trokštant paversti Rytų Ukrainos miestus pelenais.
„Visa tai, įskaitant mūsų žmonių deportaciją ir civilių masinius žudymus akivaizdžiai yra genocidas, vykdomas Rusijos“, – kasdieniame kreipimesi per televiziją kalbėjo prezidentas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario pabaigoje pasiuntė kariuomenę į Ukrainą teigdamas, kad siekia sustabdyti rusakalbių gyventojų „genocidą“ provakarietiškoje šalyje.
07:57 | JT: Ukrainoje dėl Rusijos karo nukentėjo mažiausiai 8691 civilis
Jungtinių Tautų žmogaus teisių agentūra pranešė, kad iki gegužės 25 d. Rusijos kare su Ukraina žuvo mažiausiai 3 998 civiliai ir mažiausiai 4 693 buvo sužeisti nuo vasario 24 d.
Agentūra mano, kad tikrieji skaičiai yra daug didesni.
07:19 | Severodonecką, tikėtina, užims artimiausiomis dienomis
Pastarosiomis dienomis, nors Ukrainos gynyba išlieka efektyvi, Rusijos okupantai padarė tam tikrą pažangą vykdydami karo veiksmus ir rengdami trečiąją gynybos liniją, teigia JAV Karo studijų institutas (ISW).
ISW duomenimis, Rusijos kariai perėmė daugiau nei 95 proc. Luhansko srities ir artimiausiomis dienomis greičiausiai baigs užimti Severodonecką.
Be to, ISW analitikai pažymėjo, kad Rusijos kariai nesėkmingai bandė veržtis į pietryčius nuo Iziumo netoli Charkivo ir Donecko sričių sienų.
Ekspertų teigimu, greičiausiai Rusijos kariai okupuotose pietinės krypties teritorijose ruošia „trečiąją gynybos liniją“, siekdami įtvirtinti ilgalaikę regiono kontrolę ir pasiruošti atremti galimas būsimas Ukrainos kontratakas.
06:44 | Ukraina prašo daugiau ginklų
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako, kad padėtis šalies rytuose yra blogesnė, nei žmonės supranta. Rusija Donbaso regione daro didelį postūmį užimti Severodonecko ir Lysyčansko miestus.
Atsakydamas į „Twitter“ pateiktus klausimus, D. Kuleba sakė, kad Ukrainai labai reikia daugiau ginklų kovai su rusais.
Padėtis rytuose yra tokia baisi, kaip žmonės sako, sako jis: „Jei jums tikrai rūpi Ukraina: ginklai, ginklai ir dar kartą ginklai“.
Jis pakartojo savo raginimą tarptautinei bendruomenei, sakydamas, kad Rusija pranoksta Ukrainą sunkiosios ginkluotės klausimu.
„Be artilerijos, be kelių raketų paleidimo sistemų mes negalėsime jų atmušti. Jei jums tikrai rūpi Ukraina, jei norite, kad Ukraina išlaisvintų savo teritorijas, kuo greičiau atsiųskite mums kelias paleidimo raketų sistemas“.
06:11 | Vakarai baiminasi karo eskalacijos
Kaip teigia „Reuters“, remdamiesi savo šaltiniais, JAV įspėjo Kyjivą iš Ukrainos teritorijos neatakuoti Rusijos, nes tai didina riziką, kad karas eskaluosis. Teigiama, kad Vašingtono atstovai susirūpinę dėl Vakarų tiekiamų ginklų panaudojimo šiam tikslui.
„Mes nerimaujame dėl eskalavimo ir tuo pat metu nenorime nustatyti geografinių apribojimų ar per daug surišti [Ukrainos] rankų naudojant tai, ką jiems duodame“, – sakė vienas iš „Reuters“ šaltinių.
Kitas šaltinis pažymėjo, kad JAV ir Ukraina abipusiškai supranta, kiek Kyjivas gali panaudoti jam tiekiamą ginkluotę.
„Iki šiol turime bendrą supratimą apie ribas“, – pabrėžė jis.
Anksčiau tokius susirūpinimą išsakė prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Anot jo, Vakarai neskuba perduoti Ukrainai tolimojo nuotolio ginklų, kad „nesupykdytų Putino“.
Ketvirtadienį Vokietijos žiniasklaida paskelbė, kad tarp NATO šalių galioja neoficialus susitarimas netiekti Ukrainai tankų bei karinių lėktuvų, baiminantis, kad Rusija tai gali palaikyti tiesioginiu įsitraukimu į karą.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad mūšiai šalies rytiniame Donbase pasiekė didžiausią intensyvumo lygį, Rusijos pajėgoms veržiantis gilyn į pramoninį regioną.
► Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nebus leista diktuoti taikos, kuria turi būti užbaigtas karas Ukrainoje, sąlygų, nes jis šio konflikto „nelaimės“, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
► Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis maisto ir energijos kainoms, taip pat trąšų pasiūlai gali sukelti pasaulinę recesiją, perspėjo Pasaulio banko vadovas Davidas Malpassas.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išsakė griežtų priekaištų Vakarų šalims, kaltindamas jas nepakankamai padedant Kyjivui laimėti karą, įnirtingų kautynių apimtame rytiniame Donbaso regione Rusijos pajėgoms stengiantis apsupti svarbų pramoninį centrą Severodonecką.
► Ukrainos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad jo šaliai „smarkiai“ reikalingos salvinės raketų ugnies sistemos, galinčios suteikti atsvarą Rusijos pajėgų smogiamajai galiai.
► Jungtinės Valstijos trečiadienį pasmerkė Maskvos planą supaprastinta tvarka suteikti Rusijos pilietybę rusų pajėgų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose gyvenantiems žmonės, pavadinusios tai naujomis pastangomis pavergti žmones.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį griežtai atmetė kai kurių Vakarų politikų pareiškimus, jog Kyjivas turėtų perleisti Maskvai rusų pajėgų okupuotų teritorijų kontrolę, kad būtų pasiektas taikos susitarimas.
