Po turnyro vykusioje spaudos konferencijoje I. Pauliukevičius buvo pagarbus N. Kanišausko atžvilgiu, prakalbo apie krūtinkaulio ir raiščių traumas bei galimus būsimus varžovus.
„Dėkoju Nagliui už kovą, kad atėjo į mano svorio kategoriją. Ačiū jam. Turnyro nelabai mačiau, pažiūrėsiu grįžęs, bet smagu. Smagu, kad dalyvavau pagrindinėje kovoje. Tikiuosi, kad dar bus daug tokių kovų. Manau, buvo geras turnyras. Dar viską pažiūrėsiu“, – sakė I. Pauliukevičius.
– Kaip Dominykas Dirstys kadaise buvo sakęs: „Dėdė žvėris“. Tai turbūt galima pritaikyti ir jums šiandien. Kovojote su dviem traumomis – kelio ir krūtinkaulio. Kaip pavyko nepaisant skausmo? Girdėjome, kad užsispyręs vis tiek ėjote į šią kovą, nors ragino to nedaryti ir Viktoras Gecas, ir treneris. Šį kartą trenerio nepaklausėte, nors minėjote, kad jis vienas didžiausių autoritetų gyvenime. Papasakokite, kaip viskas vyko.
– Nenorėjau nuvilti savo sirgalių, aš laikausi žodžio. Kai pasakau, kad kovosiu, aš kovoju ir niekas manęs nevertė. Pats taip nusprendžiau. Reikia prisiimti riziką. Jeigu rizikuoji, gauni kažką geresnio. Dabar, manau, ateityje bus daug gerų dalykų. Šiai kovai beveik nesiruošiau, bet laimėjau. Kas bus, kai aš normaliai ruošiuosi be traumų?
– Kalbant apie traumas, kiek iš tikrųjų kovos metu trukdė ta koja ir krūtinkaulis?
– Trukdė, jaučiau skausmą, kai smūgiuodavau. Tikrai trukdė. Dabar norėsiu šiek tiek pertraukos. Noriu pailsėti, viską išsigydyti, atsigauti. Lūžęs krūtinkaulis ir kojos problemos – tai nepaprastos traumos, ne kiekvienas tai atlaikytų.
– Kas neįprasto buvo einant į šią kovą, tai, kad neturėjote vadinamojo konflikto su varžovu. Atrodo, iš pradžių jis kažkiek klostėsi, bet vėliau išreiškėte pagarbą vienas kitam. Kadangi prieš tai tokio atvejo nebuvo, kiek buvo sunkiau eiti į ringą nusiteikiant, kad reikės „žudyti“ ringe?
– Manau, kaip tik lengviau, nes visą pyktį nukreipiau į ringą. Anksčiau šiek tiek išsitaškydavau už ringo ribų. Dabar viską nukreipiau į patį ringą. Bet kitą kartą, manau, bus tas pats Ignas, koks buvo anksčiau. Jau nebebus tų juokų. Vėl bus žiauru.
– Kiekviename raunde po nokdauną, trečiajame – du nokdaunai. Kaip pavyko tuos nokdaunus pasiekti, ypač tą patį pirmąjį pirmojo raundo pabaigoje? Ar nustebote, kad Naglis ir toliau sugebėjo atsistoti bei kovoti, kol kova buvo sustabdyta dėl keturių nokdaunų?
– Ne, nenustebau. Jis yra karys. Žinojau, kad jis taip lengvai nepasiduos, ir aš tam ruošiausi. Kaip ir sakiau, ruošiausi penkiems raundams ar net daugiau. Taip ir maniau, kad taip bus.
– Jeigu reikėtų išreitinguoti varžovus, ar Naglis būtų vienas iš tų, kur iš tikrųjų buvo didelis iššūkis, ar kažkokio išskirtinumo iš jo nepajautėte? Ką galite pakomentuoti apie jo pasirodymą?
– Buvo tikrai vienas iš sudėtingesnių priešininkų. Tikrai nelengva, aš ir nekovoju su lengvais. Naglis keitė stovėsenas. Man tai nebuvo labai įprasta, nes nė vienas iš mano priešininkų iki šiol nekeitė stovėsenų. Tai buvo neįprasta. Naglis – geras priešininkas, tiesiog gal 95 kilogramų kategorija ne jam, gal jam reikėtų būti 86 kilogramų kategorijoje. Nėra jokių blogų emocijų, kova baigta. Aš jį gerbiu, viskas puiku.
– Kalbant apie konfliktus, žinome, kad jūsų pavardė siejama su Rimdeikos pavarde, bet turnyro metu Edvilas Šalkovskis vėl kreipėsi į jus, sakydamas, kad norėtų kovoti. Ką apie tai manote?
– Kad Šalkovskis nori vėl su manimi kovoti?
– Taip, jo citata: „Nesvarbu, duosite toliau Igną Pauliukevičių ar Dominyką Dirkstį, gaus abu.“
– Jis laimi tik prieš turkus ar albanus. Kaip jis man sakė, kad aš laimiu prieš „fūristus“, tai dabar jis pats laimi prieš juos. Prieš normalius varžovus – ne. Kažkas sakė, kad jis yra šio sporto ateitis. Jis nėra ateitis. Jis yra vaikas, kuris nežino, ko nori. Jeigu jis nori vėl kovoti, prašau, dabar bus 100 kilogramų kategorija, nes aš leidau svorį iki 93 kilogramų. Dabar bus 100, ir aš jį sudaužysiu dar baisiau.
– O dėl galimos kovos su Mantu Rimdeika, ringe jau sakėte, kad norėtumėte. Dabar Mantas sako, kad taip pat norėtų.
– Susigydau viską ir važiuojam. Nebenoriu eiti su traumomis, nes sveikata man vis tiek yra svarbiausia. Nemanau, kad kas nors ir leistų man dabar kovoti.
– Kaip manote, ar traumoms gydyti gali prireikti operacijos, ar tiesiog reikia laiko atsigauti?
– Nežinau, kol kas dar nieko negaliu atsakyti į šį klausimą.
– O švilpimas iš tribūnų, kiek jus tai užveda, ar nekreipiate dėmesio į tas emocijas?
– Nekreipiu dėmesio. Bandau išlikti šaltu protu. Švilpė tie, kas manęs nežino. Kas mane žino – palaiko. Tegul švilpia, kas tik nori.
– Priminkite didžiausią savo svajonę šiame sporte.
– Didžiausią svajonę? Esu daug kartų minėjęs, kad noriu nupirkti namą mamai. Ir, kaip sakiau, noriu būti geriausiu kovotoju pasaulyje.
– Honorarą taupote būtent tam tikslui? Namui?
– Galbūt. O gal netaupau, bet gal man užteks iškart namui paimti.
– Kokia jūsų nuomonė apie kylančią Lietuvos kovinio sporto žvaigždę Tomą Banskį? Šiandien jis turėjo labai rimtą priešininką Isą Gočmeną. Užtikrintai laimėjo turkas, bet mes vis tiek matėme T. Banskio potencialą. Ką pats manote apie Tomą?
– Jei atvirai, nemačiau kovos. Neturiu ką pakomentuoti, bet Tomas tikrai jaunas šaunuolis, kylanti žvaigždė. Gavus pirmą pralaimėjimą, svarbiausia nepasiduoti. Tiesiog reikia daug dirbti, nepasiduoti ir bus tik geriau. Daug darbo visada atsiperka. Kad ir kaip bus, manau, viskas bus gerai.
– Dar viena aktuali tema yra Dominykas Dirstys. Pastaruoju metu jis paskelbė apie karjeros pabaigą. Ar palaikote su juo kokį nors ryšį, gal kažką žinote, ar tiesiog stebite viską iš šalies?
– Žinau tiek pat, kiek ir jūs visi. Nežinau, ar tai tikrai tiesa. Šiam klausimui komentarų neturiu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
