Slaptuose Kauno rajono šiltnamiuose vyrai kanapes augino pagal moderniausią olandišką metodiką.
Kada būrelis Kauno vyrų sumanė verstis kanapių auginimu – lieka nežinoma. Kriminalistai tik vėliau išsiaiškino, jog tokia idėja buvo aptarta maždaug prieš 6 metus atostogaujant Šventosios kurorte. Prie jūros nuvykęs 31 metų Andrius Šulskus išgirdo, kaip jo draugės gerbėjas svarsto, kad užauginus kanapių galima neblogai uždirbti. Žinia, šiais laikais šiuo augalu laukų neapsėsi, bet kaunietis pasakojo girdėjęs, kad sumanūs žmonės kanapes puikiausiai auginantys pastate – tereikia tinkamai apšviesti, laistyti, tręšti.
A. Šulskus gerai moka angliškai, todėl, sutikęs prisidėti prie pogrindinio verslo, sulaukė pasiūlymo nuvykti į Londoną ir ten nupirkti kanapėms auginti reikiamos įrangos. Beje, tai nėra nei draudžiama, nei slapta – ta pati įranga naudojama ir šiltnamiuose auginant pomidorus bei agurkus.
Pigiausia – Olandijoje
Kauniečiai nebūtų kauniečiai, jei nebūtų suuodę, kad reikiami įrenginiai Anglijoje kainuoja dukart brangiau nei Olandijoje. Todėl netrukus A. Šulskus nukako į pastarąją. Kaip žinia, kai kuriose jos kavinėse galima legaliai parūkyti iš marihuanos bei kanapių pagamintų silpnųjų narkotikų, todėl Olandijoje galima ne tik gauti indiškų kanapių sėklų, jų auginimo įrangą, bet ir pasimokyti iš vietinių kvaišalų augintojų. Nors auginti kanapes Olandijoje irgi nelegalu, ne vienas vietinis tai daro savo šiltnamiuose, o policija taip nepuola, kaip mūsų šalyje.
2005-ųjų pavasarį Olandijos mieste Piurmerendo mieste kauniečiai išsiklausinėjo apie kanapių auginimo dirbtiniu būdu pagrindus, nusipirko sodinukų bei trąšų, automatinę laistymo bei apšvietimo įrangą.
Vis sėmėsi patirties
Grįžę į Kauną, tie pradedantieji kanapių augintojai iš pradžių išsinuomojo pastatą Preišiogalos kaime (Kauno r.) ir jame įrengė slaptą kanapių auginimo cechelį – šiltnamį. Greitai jie suprato, kad auginti kanapes – tai ne smetoninę greitakalbę „Bėk, Pilypai, iš kanapių“ murmėti, kad tai nėra paprasta. Vis dėlto jie užsispyrę tęsė eksperimentus, kol pagaliau pradėjo gauti kanapių derlių.
Kitą pavasarį „kanapinių“ kauniečių grupė jau ėmė plėsti verslą – įsigijo antrą pastatą Samylų kaime (Kauno r.). Viduje pastatė stelažus vazonams, įrengė kitą reikiamą įrangą, net išmūrijo baseinėlį laistymo medžiagoms.
Po to kauniečiai „kanapiniai“ dar kartą nuvyko į Purmerendą pas tą patį olandą augalininkystės specialistą, išsiaiškino daugiau paslapčių. Pavyzdžiui, kad kanapės, auginamos sintetinėje terpėje, užauga 3 kartus greičiau, tačiau durpėse užaugintų kanapių dervos dūmas – stipresnis ir gardesnis.
Grįžę kauniečiai ėmė gerinti savo prekę – kanapes pradėjo sodinti nebe į mineralinę vatą, bet į durpių vazonus, o auginimo procesą automatizavo.
Užgriuvo policija
2007-ųjų pradžioje „kanapiniai“ giminių vardu nusipirko trečiąjį pastatą Ramučių kaime (Kauno r.) – ten, žinoma, irgi įrengė slaptą kanapių šiltnamį.
Besiplečiantį verslą netrukus nutraukė užgriuvusi policija, iki tol jau senokai sekusi „kanapinius“.
2008 metų liepos 24-ąją Kriminalinės policijos biuro ir „Aro“ rinktinės pareigūnai įsiveržė į sodybą Samyluose. Per kratą rasta beveik 60 kilogramų parduoti paruoštų džiovintų kanapių. Fabrikiniu aparatu jos buvo fasuojamos į kilogramo svorio vakuumines pakuotes. Policininkai nustebo pamatę, kokie išradingi tie augintojai – visas procesas buvo automatizuotas.
Suprato, bet neįrodė
Po keleto dienų krata buvo atlikta ir Preišiogalos kaime esančiose patalpose, jose aptikta beveik pusė kilogramo kvaišalų. Šioje laboratorijoje nuolat dirbęs A. Šulskus prieš pat suėmimą atšoko savo vestuves, buvo suimtas ir, gelbėdamas savo kailį, suskubo išpažinti nuodėmes.
Ramučių kaime teisėsaugininkai kanapių neberado – tikėtina, augintojai spėjo įkalčius išvežti. Iškart po to keli svarbiausi „kanapinių“ grupuotės nariai išsilakstė, pora įtariamųjų iki šiol ieškomi.
Iškėlę baudžiamąsias bylas tyrėjai apskaičiavo, kad savo trijuose slaptuose pastatuose kauniečiai galėjo užauginti ir parduoti per 300 kilogramų kvaišalų, vis dėlto teisme kaltinimai ėmė bliūkšti pritrūkus įrodymų.
Nepavyko pagrįsti ne tik užaugintų kanapių kiekio – net įrodyti, kad augintojai tais kvaišalais prekiavo. Taip pat nebuvo įrodyta, kad iš teisiamųjų konfiskuoti keli automobiliai bei žemės sklypai buvo įgyti iš pajamų už kanapes. Dėl tos pačios priežasties sugrąžintos ir prokuratūros sąskaitose laikytos grupuotės narių santaupos. Konfiskuota tik įranga ir pakaunėje įsigytos sodybos, kuriose įkurtuose šiltnamiuose buvo slaptą auginamos kanapės.
Kanapės – naudingos!
Dar visai neseniai, prieš pusę amžiaus, kanapės buvo daug kur pasaulyje gausiai auginamos pramonei, maistui ir vaistams. Iš kanapių pluošto žmonės audė audinius, pynė virves, gamino popierių, taip pat kanapes valgė, jomis gydė vidinės ausies uždegimus, podagrą, sąnarių skausmus bei nudegimus, gyvulių vidurių užkietėjimus. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje žaliavo kanapių laukai, savo ruožtu Sovietų Sąjungoje geriausiems kanapių augintojams pagerbti buvo išleistas specialus garbės ženklas. Maskvoje, Sąjunginiame parodų centre, 1954 metais pastatytame fontane „Tautų draugystė“ už moterų figūrų pavaizduoti auksiniai kanapių lapai.
Vis dėlto pokariu kvaišalų mėgėjai iš kanapių išmoko gaminti hašišą – dažniausiai rūkomą kvaišalą, sukeliantį malonias haliucinacijas, todėl 1961 metais Jungtinių Tautų Organizacija kanapes pripažino narkotiniu ir naikintinu augalu.
Nuo to laiko Vakarų šalyse už kanapes baudžiama – tiesa, tik baudomis, o įkalinama tik už labai didelį kiekį. Na o Lietuvos įstatymų leidėjai yra apibrėžę drakoniškas bausmes net už lengvus narkotikus – įkliuvę kauniečiai tai pajuto savo kailiu.
Įstatymai labai griežti
Ilgiausiai kalėti teks į teismą su antrankiais atvesdintam 39 metų Eugenijui Miseckui. Jis visą laiką sėdėjo suimtas, kad nepasislėptų, kaip tai padarė keli jo sėbrai. Beje, pas E. Misecką dar buvo rastas suklastotas asmens dokumentas – vairuotojo pažymėjimas su jo nuotrauka, tik svetima pavarde. Taigi šiam kauniečiui už kvaišalų įrangos gaminimą, parduoti skirtų kanapių auginimą ir dokumentų klastojimą paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bendraamžiai 44 metų Arnoldas Makoveckis bei Liutauras Bajoraitis gavo po 10 metų. A. Šulskus, kuris padėjo teisėsaugai atskleisti šį nusikaltimą, laisvės neteko 4 metams.
Vyriausiam gaujos nariui – 51 metų Valdui Gyliui – skirtas 2 metų laisvės apribojimas. Šiam vyriškiui švelnesnės nei numato įstatymas bausmės prašė ir prokurorai, atsižvelgę į tai, kad jis tarp „kanapinių“ atsidūrė prispaustas rimtų nelaimių – itin prasta jo šeimos materialinė padėtis, sunkiai serga du vaikai.
S. STASAITIS
