„Yra pradėtas vidaus tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti, kaip buvo priimti („Fegdos“ atlikti – ELTA) kelio darbai, kaip (priėmimo procedūrų – ELTA) komisija juos priėmė, ką ji vertino, ar viską įvertino, ar visas priemones panaudojo, kurios buvo privalomos pagal įstatymą“, – Seimo Antikorupcijos komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo ministerijos Korupcijos prevencijos ir tyrimų skyriaus vadovas Rimantas Raudeliūnas.
Pasak Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Martyno Jovaišos, prokuratūroje buvo gautas prašymas įvertinti, ar institucijų veiksmuose priimant kelią ir nereikalaujant broko ištaisymo nebuvo nusikalstamų veikų požymių, šis pareiškimas esą perduotas nagrinėti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ir yra tikslinimo stadijoje.
Anot R. Raudeliūno, vykdydamas prevenciją, ministerijos Korupcijos prevencijos ir tyrimų skyrius pirmiausia vertina galimas korupcijos priežastis vykdant karinius įsigijimus.
„Įsigijimų sritis turbūt vienintelė ir labiausiai dėmesio sulaukianti sritis krašto apsaugos sistemoje, todėl pasirinkti, kur labiausiai domėtis ir visus resursus nukreipti – nėra abejonių, būtent įsigijimų srityje“, – aiškino KAM atstovas.
Pernai tokiu principu, anot R. Raudeliūno, didžiausias dėmesys skirtas pirkimams, kurie vykdyti neskelbtų derybų principu, o šiemet esą koncentruojamasi į jau pasirašytų sutarčių vykdymą.
Pasak ministerijai priklausančios Infrastruktūros valdymo agentūros direktoriaus Giedriaus Vanago, priėmimo komisija „Fegda“ įrengto kelio apžiūrą atliko 2023-ųjų gruodį, jis esą atitiko nustatytus reikalavimus – keliui panaudotas aukštesnės kokybės betonas.
„Jeigu kalbant tik apie fizikinius dalykus, betono klasė yra panaudota atsparesnė mechaniniam poveikiui“, – posėdyje sakė jis.
G. Vanago teigimu, „Fegda“ kaip viešojo konkurso laimėtoja buvo atrinkta neskelbtų derybų būdu, kvietimai dalyvauti buvo išsiųsti 7 tiekėjams, iš kurių pasiūlymus pateikė 5.
Visgi komisijos narys, liberalas Vitalijus Gailius kėlė klausimus, kodėl vykdant pirkimą nebuvo tinkamai vykdomos techninės darbų priežiūros procedūros.
„Kodėl nėra atliekami normalūs vertinimai, nepasitelkiami išorės specialistai, o rangovams suteikiama absoliuti valdžia – duodam milijoną pinigų ir padarykit kelią“, – klausė parlamentaras.
Anot G. Vanago, šiuo metu defektams panaikinti galioja trijų lygių „Fegda“ suteiktos garantijos – 5, 10 ir 20 metų laikotarpiui, priklausomai nuo darbų pobūdžio.
Tuo metu parlamentaras Artūras Zuokas pažymėjo, kad, siekiant išvengti panašių situacijų ateityje, reikėtų keisti konkursuose kviesti dalyvauti ir užsienio bendroves, nes Lietuvos įmonėms esą trūksta patirties betoninių kelių tiesime.
„Kai darome uždarus konkursus ir kviečiame tik vietines kompanijas, aišku, mūsų kompanijos neturi konkurencijos ir yra šiek tiek, matyt, atsipalaidavusios“, – aiškino A. Zuokas.
Kaip skelbė portalas „Delfi“, į Rūdninkų poligoną vedančiame kelyje iš karto po įrengimo pastebėti defektai, tačiau karinį projektą koordinuojanti KAM iš „Fegdos“ nereikalauja kelio tiesti iš naujo, jis šiuo metu tik remontuojamas.
Pasak G. Vanago, šiuo metu prie Rūdninkų poligono iš viso nutiesta apie 30 kilometrų kelių, iš kurių „Fegda“ įrengė du bendro maždaug 6,5 km ilgio kelius.
Jo teigimu, pagal dvi sutartis „Fegda“ turėtų nutiesti dar du – 1,5 ir 4,5 kilometrų ilgio – kelius, likusius kelius įrengti turėtų įmonė „Gevalda“.
Pasak „Delfi“, „Fegda“ prie poligono įrengiamų dar dviejų kelio atkarpų tiesimo darbų vertė siekia atitinkamai 1,8 mln. ir 4,3 mln. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
