„Akistata“, paskelbdama apie paslaptingas vagystes Pakruojo ūkininkų kredito unijoje, matyt, pataikė į skaudžią vietą. Piktą laišką redakcijai atsiuntė straipsnyje kritikuotas Pakruojo kredito unijos vadovas Aurelijus Atkočiūnas, kai kuriuos faktus paneigti prašo ir Lietuvos kredito unijų asociacijos vadovas Ramūnas Stonkus.
„Akistatoje“ birželio 22-ąją paskelbtos žinios, kad „mūsų šalyje veikia apie pusšimtį mažųjų bankelių – kredito unijų, kuriose seniai vyksta finansinės machinacijos“, yra išgalvotos ir neatitinka tikrovės, todėl atsiprašome ir jas paneigiame“, – savo griežtame laiške „Akistatą“ gąsdindamas teismais, pareikalavo atspausdinti Kredito unijų asociacijos vadovas R. Stonkus.
Sukritikuotos Pakruojo kredito unijos vadovas A. Atkočiūnas irgi pareikalavo paneigti 3 sakinius, tik jis kažkodėl užsipuolė ne straipsnio teiginius, o bankininko, garsaus ekonomisto ir jo paties unijos narės nuomones, kurias gina Lietuvos Konstitucija.
Publikacijos autorius mėgino pasikalbėti su nepatenkintaisiais bankininkais, tačiau vos atsiliepęs A. Atkočiūnas ir vėl nutėškė telefono ragelį, o jo pavaduotoja L. Garbštaitė, užuot dalykiškai atsakiusi į klausimus ir pakomentavusi dokumentus, tesugebėjo žurnalistui piktai pagrasinti.
Nepasisekė pasikalbėti ir su Lietuvos centrinės kredito unijos vadovais – veltui žurnalistas laukė, kol sekretorė sujungs „su kuriuo nors“. Po kelių minučių laukimo Centrinė unija ryšį atjungė.
Policija tyrė atmestinai
Dėl tokio elgesio publikacijos autoriui susidarė įspūdis, kad kredito unijose kažkas negerai, kažkas slepiama. Jų vadovai lyg liūtai saugo savo bankelių gerą vardą, bet vos išgirdę, kad žurnalistas domisi, sprunka slėptis lyg zuikiai.
Pabandžiusi patyrinėti, ką slepia toks nervingas mažųjų bankelių vadovų elgesys, „Akistata“ aptiko daugiau machinacijų bei paslaptingų vagysčių. Tad ar iš tikrųjų būtina neigti sakinį, kad unijose vyksta machinacijos, tegul sprendžia patys skaitytojai.
1995 metais susikūrusi Pakruojo ūkininkų kredito unija iš tikro kurį laiką dirbo sėkmingiausiai tarp kitų unijų. Reikalai aukštyn kojomis apsivertė 2004-aisiais. Pirmosiomis tų metų dienomis unijoje pasigirdo riksmas – staiga aptikta, jog kažkas pavogė nei daug, nei mažai – 116 000 litų grynų pinigų! Revizijos metu išlindo, kad kažkieno iš unijos darbuotojų kelis kartus buvo įlįsta į unijos kompiuterius ir tam, kad vagystė ne iš karto būtų pastebėta, pinigų ataskaitose nurašyta visi nelemtieji 116 000. Žinoma, buvo iškviesta policija, iškelta baudžiamoji byla, tačiau per pusantrų metų Pakruojo kriminalistai teatskleidė, jog vagystės tikrai būta.
Nemalonu pripažinti, bet policininkai nelabai ir stengėsi – ne komisaro gi pinigai pavogti. Kaip kitaip paaiškinti akibrokštą, jog kriminalistai ekspertizei išvežė 4 unijos kompiuterius, bet dar du kažkodėl buvo ten palikti.
Vagystė revizijos išvakarėse
Kai tokia tvarka, kodėl gi vagims nepasidarbavus dar kokią naktį? Ir tai jie padarė 2004-ųjų vasario 9-ąją – kelias valandas prieš atvykstant į uniją Lietuvos banko revizijai!
Tos dienos rytą atėjusi į darbą unijos vyriausioji finansininkė Asta Emilė Razulienė apsiverkė pamačiusi, jog naktį kažkas atrakino unijos patalpas, pultelyje surinkęs kodą išjungė signalizaciją, sujungtą su apsaugos policija, ramiai susirinko dar 45 000 litų, vėl užkodavo signalizaciją ir be pėdsakų dingo.
Pakruojo kriminalistai, kad ir kaip stengėsi, vėl tenustatė tik pinigų dingimo faktą.
„Apsaugos policijos signalizacijos blokavimo suvestinėse pamačiau, kad Pakruojo unijoje vyko aktyvus naktinis gyvenimas – darbuotojai nuolat į uniją kažko landžiojo ir prieš vidurnaktį, ir paryčiais, – po vagystės praregėjo buvusi unijos vyriausioji finansininkė A. Razulienė. – Pavyzdžiui, prieš pat antrąją vagystę, vasario 2-ąją, apsaugos policijoje fiksuota, kad prieš pat pusę vienuoliktos vakaro signalizaciją išjungė vadybininkė Laima Garbštaitė, o lygiai po 4 valandų, paryčiais, įjungė valdybos vadovas A. Atkočiūnas.
Ką Aurelijus su Laima veikė naktį unijoje – dirbo naktinę pamainą ar susibėgo į slaptą pasimatymą? O gal, mąstau, treniravosi, ruošėsi eilinei vagystei?“
A. Atkočiūnas su L. Garbštaite savo ruožtu vagyste apkaltino A. Razulienę. Ji buvo atleista iš darbo, nes vagis signalizaciją atblokavo jos kodu, kurį per jos patiklumą unijoje žinojo ne ji viena.
Nustatyta aibė machinacijų
Į konfliktą įsikišo kredito unijas kontroliuojantis Lietuvos bankas bei Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento revizoriai nedelsdami atliko tikslinę inspekciją. Jos išvados daro gėdą finansų įstaigai.
Pripažinta, kad Pakruojo kredito unijoje netinkamai dirbo visos valdymo grandys.
Unijos priežiūros organas – stebėtojų taryba – nevykdė savo funkcijų, paskolų komitetas neanalizavo paskolų ir nesirūpino kontroliuoti, ar paskolos neviršija leistinų limitų.
Valdyba – dar blogiau: išsamiau neanalizavo ir nekontroliavo unijos administracijos veiklos, pažeidinėjo Kredito unijų įstatymą, ne visada laikėsi unijos įstatų.
Administratorius A. Atkočiūnas neužtikrino efektyvios administracijos veiklos kontrolės. Nebuvo budri, signalizacijos pultelio kodo laiku nepasikeitė ir vyr. finansininkė A. Razulienė.
LCKU revizoriai parašė dar pikčiau. Ogi kad Pakruojo kredito unijoje nebuvo užtikrintas tinkamas valdymas, kasos drausmė, vidaus kontrolė, apskaitoje gausu tyčinių klastočių.
Keturi didžiausi Pakruojo unijos skolininkai, nuslėpę, kad turi stambių skolų, trumpam pasiskolino stambias sumas Panevėžio kredito unijoje. Už paskolas laidavo Pakruojo unija savo turtu – tuo tris kartus šiurkščiai pažeistas įstatymas.
Pakruojo unijos vadovai dokumentuose nuslėpė, kad pinigų prašytojai yra prasiskolinę, jie taip pat apie sandorį neinformavo nei LCKU, nei Lietuvos banko, suklastojo jam pateikiamas ataskaitas. Tad nestebtina, kad atėjus pinigų grąžinimo terminui, 3 iš 4 skolininkų paskolos Panevėžio unijai negrąžino – liko skolingi beveik milijoną litų.
Vadovybė rekomendavo trauktis
Išanalizavusi padėtį LCKU nustatė, kad pusė viso Pakruojo kredito unijos paskolų portfelio – 4,65 mln. litų – paskolinta 8 šeimoms ar su jomis susijusiems asmenims.
Iš šių pinigų apie 2,33 mln. litų (30 proc. paskolų portfelio) suteikta dviem šeimoms – unijos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams. Abi šios šeimos liko skolingos Panevėžio unijai.
Negana to, kad Pakruojo unijos valdymo organų nariai patys išsidalinę didelę dalį Pakruojo kredito unijos paskolų (per milijoną litų) arba laidavę už tokio pat dydžio paskolas.
LCKU revizoriai taip pat aptiko, kad Pakruojo unijoje tapo mada skolintis iš kasos – revizijos metu trūko net trečdalio milijono litų.
Galop LCKU rekomendavo iš samdomų pareigų pasitraukti be teisės kada nors sugrįžti tiek valdybos pirmininkui A. Atkočiūnui, tiek vyr. finansininkei A. Razulienei, o naujiesiems unijos vadovams sugriežtinti finansinę drausmę, lengva ranka nebežarstyti milžiniškų paskolų jau ir taip prasiskolinusiems unijos nariams.
Po vagysčių – prabangūs remontai
Lyg Pakruojo kredito unijai būtų mažai skandalų, netrukus dar du kartus sau ir unijai gėdą užtraukė A. Atkočiūnas – pakliuvo policijai girtas prie vairo.
Pirmą kartą jis sustabdytas vairuojantis vidutinio girtumo, antrą kartą – jau sunkaus! Kadangi jis – ne tik unijos vadovas, bet ir politikas, Pakruojo tarybos deputatas, turtuolių klubo narys, apie naujus skandalus su pasimėgavimu rašė laikraščiai.
Žinoma, nėra jokios korupcijos, kad abu kartus teismas įtakingam įkliuvėliui grąžino vairuotojo pažymėjimą – užteko jam pareikšti, esą turįs važinėti pas unijos skolininkus ir pas gydytoją vežioti dukrą.
Atrodytų, po tokios gausybės skandalų unijos vadovo karjera turėtų pasibaigti sulaukus kredito unijos visuotinio narių susirinkimo. Nė velnio! Tame susirinkime A. Atkočiūnas ramiai paaiškino, esą nieko ypatingo neįvykę, nes pavogta pusantro šimto tūkstančio litų sumelė – menkniekis.
O kaip dėl LCKU rekomendacijų jį pašalinti? Vienas unijos narys norėjo jas žmonėms garsiai perskaityti, bet A. Atkočiūnas neleido – toks klausimas neįrašytas susirinkimo dienotvarkėje!
Tad pajininkai apie LCKU rekomendacijas nesužinojo, A. Atkočiūną perrinko, todėl šis ponas Pakruojo uniją tebevaldo iki šiol.
„Aš tada A. Atkočiūną palaikiau, aklai juo tikėjau. Gaila, kad mano akys per vėlai atsivėrė,“ – dabar gailisi stambi ūkininkė R. Vaitekūnienė, A. Atkočiūną policijoje kaltinanti jos pinigų stambiomis vagystėmis bei machinacijomis.
Kadangi Pakruojo unijos pinigų vagis taip ir liko nedemaskuotas, šios publikacijos autorius nuvyko į Pakruojį pašniukštinėti, ką šneka žmonės, kas kaip gyvena. Iki šiol dėl neteisėto atleidimo iš darbo besibylinėjanti A. Razulienė tebesiglaudžia kukliame „kolūkiniame“ silikatinių plytų namelyje.
Tuo tarpu A. Atkočiūnas karaliauja modernioje sodyboje, kuri po paslaptingųjų vagysčių buvo prabangiai suremontuota.
Demokratija – tik popieriuje
Besidomėdamas unijų veikla, žurnalistas sužinojo ir dar vieną įdomų faktą – Lietuvos centrinė unija iš tiesų savo unijų nevaldo! Bet kurioje unijoje gali tarpti vagystės, machinacijos, o LCKU neturi teisės net pakeisti unijos vadovo.
„Kredito unija – kooperatinė bendrovė, valdoma visuotinio narių susirinkimo, – „Akistatai“ paaiškino LCKU Rinkodaros skyriaus vadovas Fortunatas Dirginčius. – Tai labai demokratiška, nes susirinkimuose išsakomos įvairios nuomonės.“
F. Dirginčius tik nepaaiškino, kur buvo ta demokratija, kai Pakruojo unijos narys verslininkas Jonas Svečiulis susirinkimo metu norėjo perskaityti, ką po vagysčių rekomenduoja LCKU, bet jam buvo užčiaupta burna.
J. Svečiulis bandė sušaukti naują susirinkimą, kreipėsi į teismą, bet nieko nelaimėjo, A. Atkočiūnas liko nepajudinamas kaip uola. Štai ir visa demokratija.
„Centrinė unija nesuinteresuota, kad tokie dalykai (skandalai – aut. past.) išeitų į viešumą, – taip po vagysčių Pakruojo unijoje spaudai komentavo buvęs LCKU valdybos pirmininkas Ramūnas Stankevičius. – Tokia informacija apskritai kenkia visų unijų prestižui, todėl visi suinteresuoti ją ne platinti, o greičiau užmiršti.“
Vagys pergudravo elektroniką
Gaila, kad vagys neužmiršta, kur galima nebaudžiamai pasipelnyti. Dabartinis LCKU vadovas R. Stonkus visai teisus – finansinės machinacijos unijoms iš tikro nebūdingos. Nes labiau būdingos paslaptingos vagystės.
2008 metais plėšikai naktimis 7 kartus laužėsi į Panevėžio kredito unijos seifus Ramygalos, Naujamiesčio, Raguvos, Ėriškių padaliniuose. Keturis kartus ilgapirščiams nepasisekė, o tris sykius jie seifus sėkmingai išlaužė. Tik turėjo tenkintis palyginti kukliu grobiu, nes kaimų kasose stambūs pinigai naktimis nelaikomi. Nė vieno šių nusikaltimų policija neatskleidė, pagavo tik bankomatų plėšikų gaują, 2008-ųjų vasarą per langą antrajame aukšte įsilaužusią į Skuodo kredito uniją ir pagrobusią 81 000 litų.
Visgi plėšikų išpuolis, 2008-ųjų gruodį įvykdytas Palangos kredito unijoje, duoda peno patiems baisiausiems įtarimams apie kredito unijas.
Naktį nusikaltėliai į Palangos prekybos centrą „Maxima“ įlindo per kavinę „Rifas“, išlaužę jos durų spyną.
Įsibrovėliai puikiai žinojo, kad kavinėje signalizacijos nėra, užtai stūkso su prekybos centru bendra mūrinė siena.Užsirakinę kavinėje vagys ėmė darbuotis iš peties. Kavinės tualeto sienoje jie išdaužė ertmę, pro kurią pralenda suaugęs vyras.
Prekybos centro patalpose veikė judesio davikliai, tačiau plėšikai žinojo, kur jie, kaip pro juos prašliaužti nesužadinus elektronikos!
Virtinė paslaptingų sutapimų
Tuomet nusikaltėliai prekybos centre išpjovė kitą, tarnybinių patalpų, gipskartonio sieną ir per tualetą pateko į Palangos kredito unijos nuomojamas patalpas.
Kampiniu šlifuokliu supjaustę dviejų seifų duris, ilgapirščiai pavogė net milijoną litų!
Didžioji šių pinigų dalis – apie 700 000 litų – priklausė Palangos kredito unijai.
Ir šioje kredito unijoje tokia stambi suma naktimis nebūdavo laikoma, tačiau atrodo, kad vagys iš kažkur sužinojo ne tik apie signalizacijos daviklius. Jie iš kažkur suuodė, jog nusikaltimo išvakarėse inkasatoriai iš banko yra paėmę stambią sumą.
Iš kur tiek daug lemtingų sutapimų bei informacijos nutekėjimo, Palangos kredito unijos vadovas Evaldas Petrauskas paaiškinti negali.
Skaitytojai tikriausiai atspėjo, kad šis tobulai suplanuotas nusikaltimas irgi liko neatskleistas.
Beje, Pakruojyje kalbama, kad E. Petrauskas su A. Atkočiūnu – seni draugai, tačiau „Akistata“ taip ir nesulaukė A. Atkočiūno komentaro apie tai.
Kol Lietuvos ekonomika augo, vieną kitą finansų įstaigos vagystę ar machinaciją dengė iš Skandinavijos bankų į šalį plūdę pigūs kreditai.
Dabar ši prabanga pasibaigusi, Lietuvos ekonomikai atėję sunkūs laikai. Belieka tikėti, kad daugumoje kredito unijų visgi dirba sąžiningi žmonės, padėsiantys išvengti indėlininkų panikos bei unijų bankrotų. O ir tų paslaptingų naktinių pinigų vagysčių bei nepaaiškinamų sutapimų...
Sigitas STASAITIS
