„Pats tas sprendimas žvelgiant iš Lietuvos interesų perspektyvos trumpuoju laikotarpiu neatrodo labai racionalus. Turiu mintyje, atstovybės įvardijimą. Čia Lietuva labai išsiskiria pasauliniu mastu. Kinai ne be pagrindo tai mato kaip provokaciją. Ar tai buvo protinga ir racionalu trumpuoju laikotarpiu – didelis klausimas? Kol kas taip neatrodo. Bet vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, ką gali žinoti. Čia didysis nežinomasis yra būtent Taivanas. Taivanui tai yra rimtas žingsnis, kuris rodo status quo kaitą santykiuose su žemynine Kinija, ir dabar paties Taivano interesas turėtų būti, kad Lietuva kažką už tai gautų, kad būtų proveržis ekonominiuose ryšiuose, kad būtų rimtų investicijų ar visas investicijų paketas, kad Lietuvos gamintojai gautų platų įėjimą į salą ir atsirastų sėkmės istorija, kuri pagrįstų tokį sprendimą Lietuvai. Bei apskritai, kad daugiau valstybių suprastų, jog toks judesys gali atnešti rimtą naudą“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, Kinijos ekspertas Konstantinas Andrijauskas.
Bet Pekinas nepatenkintas ir nutarė pagriaudėti. Iki šiol Kinija tik atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje ir pareikalavo to paties iš Lietuvos. Kartu buvo pranešta apie tiesioginių krovininių traukinių atšaukimą iš Kinijos į Lietuvą, bet kiek vėliau Kinijos valstybinis geležinkelio operatorius šią informaciją paneigė, pranešė Kinijos leidinys „Global Times“. Tame pačiame leidinyje kiek anksčiau buvo svarstoma apie galimybę Kinijai vienytis su Rusija siekiant nubausti Lietuvą.
Kaip Kinija gali nubausti Vilnių? Kaip ji baudžia kitas šalis? O gal perperka jas?
Rytų Europos studijų centro analitikas Raigirdas Boruta sako, kad nors Lietuvos įmonėms Kinijoje bus sunku, bet mūsų valstybė, konfliktuodama su Kinija, nelabai turi, ką prarasti, mat ekonominiai šalių santykiai yra silpni.
Remiantis „Verslios Lietuvos“ apžvalga, praėjusiais metais Kinija buvo 22-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 1,1 proc. viso prekių eksporto, ir 26-a paslaugų eksporto rinka su 0,4 proc. dalimi nuo viso šalies paslaugų eksporto.
Kinija taip pat yra 7-a didžiausia prekių importo rinka, jai teko 4 proc. viso Lietuvos prekių importo. Paslaugų importo srityje Pekinas užima jau 20 vietą, tai sudaro 1,2 proc.
„Ženklų, kad Kinijos rinka yra nedraugiška Lietuvos įmonėms, buvo nuo pat Lietuvos paskelbimo, kad ji traukiasi iš Kinijos suburto „17+1“ formato Rytų Europoje. Pati rinka Lietuvos produkcijai tapo nedraugiška, buvo surengta įdomių inspekcijų dėl kokybės ir taip toliau, iš ko buvo matoma, kad atsiranda papildomų barjerų. Nežinau, ar bus lengva Lietuvos įmonėms išsaugoti nedidelius, bet naudingus ryšius Kinijoje, bet naujoms įmonėms įžengti į Kinijos rinką bus nelengva“, – sake R. Boruta.
1. Atakos tarptautinėje žiniasklaidoje
Kadangi ekonominiai Lietuvos ir Kinijos ryšiai nėra labai intensyvūs, Kinija gali imtis ir imasi kitokių bauginimo priemonių. Vienas jų – atakos prieš Lietuvą tarptautinėje žiniasklaidoje. Tokią elgseną Pekinas jau pademonstravo straipsniu valstybiniame leidinyje „Global Times“, kuriame siūloma Kinijai kooperuotis su Rusija bei Baltarusija ir drauge nubausti Lietuvą.
„Rusijos panaudojimas šiame kontekste yra akivaizdus bandymas paveikti Lietuvą skaudžia tema, nes Lietuvai didžiausia grėsmė kyla iš Rusijos. Taigi pats Rusijos panaudojimas kiniškame naratyve yra bandymas įspėti Lietuvą“, – sako R. Boruta.
Neatmestina, kad Kinija ateityje gali dėti daugiau pastangų, kad kritika „išsišokėlei Lietuvai“ būtų kuo dažnesnė ir skaudesnė. Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, Kinijos ekspertas K. Andrijauskas mano, jog prisikasti iki britų, amerikiečių ar prancūzų tarptautinės žiniasklaidos Pekinui gali būti sunku.
„Tai tikėtina, bet su viena svarbia išlyga – kaip mes suprantame, kas yra tarptautinė žiniasklaida. Reikia prisiminti, kad kinai turi žiniasklaidos priemones, kurios yra kiniškos kilmės ir kurių pagrindinė funkcija – išpublikuoti kinišką nuomonę pasauliniu mastu. Tai savotiški Rusijos RT atitikmenys. Kinų valstybinė žiniasklaida gali skleisti informaciją anglų ir kitomis kalbomis. Mes jau matėme, kad kažkas panašaus vyksta kinams bandant paveikti informacinę erdvę per savo priemones. Bet paveikti kitų didžiųjų žiniasklaidos priemonių – britų, amerikiečių, prancūzų – kinų galimybės, manyčiau, yra ribotos“, – sakė K. Andrijauskas.
Pašnekovas neatmetė galimybės, kad kinų diplomatai ar politikai galėtų pradėti aktyviai dalintis savo nuomonėmis apie Lietuvą kinų žiniasklaidoje, kuri orientuota į tarptautinę publiką.
2. Spaudimas per kitas valstybes
Dar vienas būdas įkąsti Lietuvai galėtų būti spaudimas per kitas valstybes arba kitų valstybių papirkimas investicijomis, kad jos spaustų Lietuvą dėl Vilniaus pozicijos Taivano klausimu. Pasak K. Andrijausko, tokia keršto strategija galima, tik tiek, kad gali būti, jog dauguma NATO ar Europos Sąjungos partnerių tyliai remia Lietuvos konfrontaciją su Kinija, nors mūsų šalis šiame erzinimo kelyje nuėjo kur kas toliau nei bet kuri Vakarų valstybė.
„Iš esmės tai, ką daro Lietuva, daugeliui arba patinka, arba pasitarnauja kaip savotiškas modelis ar pavyzdys, ko galima sulaukti santykiuose su Kinija ateityje. Manau, kad atsižvelgiant į tai kinams derėtų neperspausti to mygtuko“, – mano pašnekovas.
Pasak K. Andrijausko, jeigu tokia situacija būtų susiklosčiusi prieš metus ar dvejus, Lietuva tikriausiai už uždarų durų būtų gavusi aršios kritikos iš Vakarų partnerių dėl savo elgesio, galbūt iš Berlyno ar Paryžiaus, bet šiuo metu, kai patys Vakarų valstybių ir Kinijos santykiai yra atvėsę, tokia vienareikšmiška reakcija iš Lietuvos partnerių menkai tikėtina.
Yra nebent viena sąlyginė išimtis. Tai Lenkija.
„Yra tam tikros nuogirdos, kad Lenkija gana nepatogiai jaučiasi dėl to, kas vyksta“, – teigia K. Andrijauskas, bet priduria, jog pirmiausia tai buvo susiję su Lietuvos pasitraukimu iš Kinijos suburto Centrinės ir Rytų Europos formato „17+1“.
„Kadangi Lenkija yra didžiausia formato europinė atstovė, Lenkija turi glaudžius santykius su Lietuva, yra tiesioginė kaimynė, tai buvo toks kinų įsivaizdavimas, jog lenkai gali paveikti Lietuvos sprendimus. Komunikacija tarp Pekino ir Varšuvos tuo laikotarpiu buvo labai suintensyvėjusi“, – pasakojo analitikas.
Vis tik K. Andrijausko nuomone, Pekino galimybės paveikti kažkurią Europos Sąjungos šalį tiek, kad prasidėtų aiškus spaudimas Lietuvai, yra ganėtinai ribotos.
Net ir turint omenyje Vengriją ar Graikiją, Europos Sąjungoje nėra kažko panašaus kaip Pekinui draugiška Kambodža, kuri 2016 metais blokavo Pietryčių Azijos Tautų Asociacijos bendrą pareiškimą apie Kinijos ir kelių kitų Azijos šalių disputą dėl ribų pasidalijimo Pietų Kinijos jūroje. Kinija sau priskiria apie 90 proc. teritorinių Pietų Kinijos jūros vandenų ir dėl to nesutaria su Filipinais, Malaizija, Vietnamu ir Brunėjumi. Kambodžos priklausomybė nuo Kinijos dar labiau padidėjo, kai Europos Sąjunga šiai šaliai pritaikė sankcijas dėl žmogaus teisių pažeidimų.
3. Kibernetinės atakos
Kinija garsėja gerai išvystytais kibernetiniais pajėgumais. Vakarų šalių žvalgybų tarnybos nuolat įspėja apie su Kinija siejamų programišių atakas arba galimą šnipinėjimą. Didžiosios Britanijos Tarptautinis strateginių studijų institutas Kinijos kibernetinius pajėgumus apibūdina kaip antrosios pakopos po JAV, bet panašios kokybės kaip Rusijos, Izraelio, Kanados, Australijos, Prancūzijos ar Jungtinės Karalystės.
2015 metais paskelbtoje Kinijos karinėje strategijoje buvo iškeltas aiškus tikslas tapti kibernetine pasaulio galia. Nuo 2000-ųjų Kinija įsitraukia į įvairias plataus lygmens kibernetines puolamąsias operacijas užsienyje siekdama grobti intelektinę nuosavybę, didinti politinę įtaką, šnipinėti ar ruošti aplinką galimam konfliktui. Po JAV paslapčių viešintojo Edwardo Snowdeno pateiktos informacijos Kinija dar labiau pradėjo vystyti šią sritį, ypač siekdama užlopyti savo pažeidžiamumą. Kibernetiniai pajėgumai, jų naudojimas Pekino karinėje doktrinoje yra sudedamoji informacinio karo dalis.
Neseniai programišiai paviešino pagrobę kai kuriuos Lietuvos užsienio reikalų ministerijos dokumentus, įvairų susirašinėjimą, nors nėra aišku, kas tiksliai už to slypi. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad tarp pagrobtų dokumentų yra ir su žyma „slaptai“, bet kol kas itin svarbūs duomenys nebuvo paviešinti.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras savo apžvalgoje už praėjusius metus teigia, kad dažniausiai Lietuvoje kibernetinė žvalgyba vykdoma iš Seišelių, Rusijos, JAV, Kinijos, Nyderlandų, nors tai nebūtinai reprezentuoja būtent tas valstybes, nes yra gana paprasta naudotis kitų valstybių paslaugomis, siekiant paslėpti tikruosius veikėjus.
„Tai galėtų būti panaudota, nes kinai tai dažnai daro kitų valstybių atžvilgiu, be to, turi gerus pajėgumus. Aš nesu šios srities specialistas, bet man atrodo, kad norint tiksliai panaudoti šiuos pajėgumus Lietuvoje reikia išmanyti vietos skaitmeninę ekosistemą labiau nei išmano kinai“, – teigia K. Andrijauskas.
Vis tik pernai spalį paaiškėjo, kad kinai daugelį metų Lietuvoje rinko informaciją apie Lietuvos pareigūnus, politikus ir jų šeimos narius. Nutekėjus įmonės „Zhenhua Data Technology“ duomenims paviešinta bent 500 lietuviškų pavardžių, kurios domino Kiniją.
„Tai signalizuoja, kad Kinija domisi, renka informaciją, bando suprasti mūsų politinę, ekonominę ir skaitmeninę aplinką, kas pas mus priima sprendimus. Bet manau, kad tas darbas suintensyvės tik dabar, nes dabar dėl savaime suprantamų priežasčių ir išryškėjo Kinijos dėmesys Lietuvai“, – teigia K. Andrijauskas.
4. Bandymas papirkti Lietuvos įmones
Šiuo metu pasaulyje Taivaną oficialiai pripažįsta 15 valstybių: Gvatemala, Haitis, Hondūras, Paragvajus, Nikaragva, Esvatinis, Belizas, Sent Liusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Maršalo salos, Sent Kitsas ir Nevis, Palau, Tuvalu, Nauru, Vatikanas.
Mažindama Taivaną pripažįstančių valstybių skaičių Kinija jas dažnai „nuperka“, tiksliau investuoja į didelius infrastruktūros projektus. Pavyzdžiui, Kosta Rika kiek anksčiau iškeitė diplomatinius santykius su Taivanu į formalius ryšius su Kinija gavusi 100 mln. dolerių vertės stadioną. Taivanas šiame žaidime taip pat neatsilieka.
Kaip BBC straipsnyje komentavo Kinijos ir Taivano santykius nagrinėjantis britų analitikas Colinas Alexanderis, jeigu esi maža Centrinės Amerikos Respublika ir Taivanas yra tavo sąjungininkas, tai Taivanas tave traktuoja kaip karalių, iš to galima gauti daug naudos. Jeigu pasisuki į Kiniją, esi viena iš daugelio šalių, kurios pripažįsta Kiniją.
Lietuva oficialius diplomatinius santykius yra užmezgusi su komunistine Kinija, ne su Taivanu, bet leidimas atidaryti neformalią Taivano vardo atstovybę Vilniuje yra šioks toks žingsnis nuo Pekino prie Taipėjaus.
„Taipėjaus atstovybė ir Jungtinėse Valstijose veikia daug metų, tačiau iki dabar jos pavadinimas yra nepasikeitęs, „Taivano“ pavadinimas nenaudojamas. Tačiau Lietuvos sprendimas atstovybę vadinti būtent Taivano atstovybe buvo Kinijos užbrėžtos ribos peržengimas ir, manau, kad šioje srityje šiek tiek persistengėme“, – teigia Rytų Europos studijų centro analitikas R. Boruta.
Lietuvos atveju sunku tikėtis, kad Kinija stengtųsi „nupirkti“ Lietuvos poziciją, tačiau visiškai įmanomas Lietuvos įmonių, veikiančių Kinijoje, pasitelkimas, kad jos vykdytų spaudimą Lietuvos vyriausybei. Spaudimas gali būti vykdomas pasitelkiant viešąją erdvę.
„Manau, kad šis veiksnys yra svarbus. Jis tikriausiai vienas iš aštriausių ir svarbiausių trumpuoju laikotarpiu. Tik šiuo atveju susiduriame su kertine problema: kaip mums atskirti, kada verslo subjektas ar jo atstovas yra tiesiog suinteresuotas gerais santykiais su Kinija dėl savaime suprantamo noro plėtoti verslą ir todėl yra nelabai patenkintas tuo, kas vyksta, nuo to, kai verslo subjektas tampa tikru Kinijos įtakos veikėju. Riba yra plonytė. Bet reikia konstatuoti, kad Lietuvoje jau turime ekonomikos subjektų, kurie pabrėžtinai ir nuosekliai kalba apie tai, kad esama Lietuvos santykių su Kinija būklė yra žalinga Lietuvai ir kad santykius reikia gerinti, nes tai antra didžiausia pasaulio ekonomika“, - sako K. Andrijauskas.
„Bet jeigu verslo subjektas labai didelę dalį savo pajamų planuoja generuoti Kinijoje, jeigu tas subjektas savo verslo planuose tai pripažįsta, jeigu jis pastaruosius keletą metų atidarinėja ten savo ekonominės infrastruktūros objektus, jeigu to verslo pavadinime yra kiniški rašmenys, tai čia potencialiai jau yra problema“, - priduria analitikas ir Kinijos ekspertas, sakydamas, kad, jo nuomone, toks veikimas jau egzistuoja.
Kiniški rašmenys yra „Avia Solutions Group“ logitipe, ši Gedimino Žiemelio įmonių grupė Kinijoje siekia įsitvirtinti lėktuvų remonto rinkoje.
Kodėl Taivanas Kinijai kelia tokią alergiją?
Kinija Taivaną laiko savo dalimi nuo pat pilietinio karo pabaigos 1949 metais, kai Mao Dzedongo vadovaujami komunistai atėjo valdžion, o pralaimėjusi nacionalistų vyriausybė pasitraukė į salą. Nuo to laiko egzistavo dvi valstybės, pavadintos Kinija: Kinijos Respublika su sostine Taipėjuje ir komunistinė Kinijos Liaudies Respublika su sostine Pekinu.
Vakarai Kinijos Respubliką Taivane formaliai laikė visos Kinijos atstove, todėl Taipėjaus vyriausybė buvo gavusi vietą Jungtinėse Tautose. Tačiau kai praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje Vakarų santykiai su komunistine Kinija atšilo, Taivanas prarado pasaulio diplomatinį pripažinimą ir vietą Jungtinių Tautų institucijose.
Šiuo metu Taivaną pripažįsta tik vos keliolika pasaulio šalių, nes Pekinas deklaruoja, jog valstybės negali būti užmezgusios diplomatinių santykių vienu metu ir su Kinija, ir su Taivanu.
„Taivano sala niekada nebuvo valdoma Kinijos komunistų partijos, bet oficialusis Pekinas teigia, kad Taivanas yra neatsiejama Kinijos dalis, jos provincija. Be to, Taivanas yra ryškiausias neužbaigto Kinijos pilietinio karo palikimas. Kitaip tariant, tai buvo ir tebėra ne tik valstybingumo, teritorinio vientisumo klausimas, bet ir tapatybinis iššūkis“, – sako K. Andrijauskas.
Ekspertas taip pat sako, kad svarbus aspektas ir tas, jog baigiantis Šaltajam karui Taivanas demokratizavosi ir, priešingai Komunistų partijos formuojamam naratyvui, rodo, kad etniniai kinai puikiai geba gyventi ir klestėti liberalios demokratijos sąlygomis.
Tiesa, Pekinui neparanku, kad pasinaudojama Taivanu Kinijos kaimynystėje veikia Jungtinės Amerikos Valstijos. Vašingtonas yra suteikęs sąmoningai miglotai apibrėžtas saugumo garantijas Taivanui, nors formaliai diplomatinius santykius palaiko su žemynine Kinija.
„Kinijos komunistų partijos legitimumas nemaža dalimi yra paremtas tuo, kad Kinija turi susigrąžinti Taivaną. Per ištisus dešimtmečius Komunistų partija tuo įtikino savo šalies populiaciją, todėl Kinijos žmonės dabar irgi to nori. Taip komunistinė Kinija, jos pačios akimis, tarsi užbaigtų nacionalinio pažeminimo amžių“, – reziumuoja K. Andrijauskas.
