„Nepulkime tapatinti civilinės saugos su galimo karo grėsmėmis. Yra daug kitų galimų atvejų, kuriems visuomenė turėtų būti pasiruošusi: gaisrai, potvyniai, cheminės avarijos ir pan. Norėtųsi, kad tokiems reiškiniams kilus būtų išvengta pasimetimo ir žmonės tiksliai žinotų, bent pirmosiomis valandomis ar dienomis, kaip jiems elgtis, kur eiti, ką daryti“, – sakė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Jis pabrėžė, jog, kalbant apie civilinę saugą, požiūris „valstybė privalo viskuo pasirūpinti“ nėra tinkamas.
„Reikia suvokti, kad valstybinės institucijos yra pasirengusios, tačiau kol visas aparatas įsivažiuos, gali praeiti nemažai laiko. Tai pradžiai žmogus ir turėtų būti pasiruošęs pasirūpinti savimi, savo šeima, artimaisiais“, – kalbėjo ministras.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis minėjo, jog, atsižvelgus į geopolitines grėsmes, civilinei saugai kyla nauji iššūkiai. Jis akcentavo svarbų savivaldybių vaidmenį realios grėsmės atveju: tiek informuojant ir perspėjant gyventojus, tiek ir prireikus juos priimant kolektyvinės apsaugos statiniuose ar netgi evakuojant.
„Visų pirma – perspėjimo sirenos. Tenka konstatuoti, jog ne visuose miestuose jos veikia tinkamai, ne visur jų yra pakankamai. Todėl labai raginčiau žmones aktyviai naudotis alternatyva, o būtent – Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, kurios dėka pranešimai apie ekstremalias situacijas atsiunčiami į mobiliuosius telefonus. Pagrindinis dalykas, ką reiktų padaryti – juos atitinkamai sukonfigūruoti, kad tie pranešimai ateitų. Ne visi gyventojai sugeba tai padaryti patys, tačiau čia, neabejoju, jiems gali pagelbėti mobiliojo ryšio operatoriai“, – tvirtino R. Baniulis.
Arnoldas Pikžirnis, jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas, pristatė atliekamus darbus pagal iniciatyvą „72 valandos“. Jos idėja pasiskolinta iš JAV, kur visuomenė raginama pasirūpinti savimi bei artimaisiais būtent tiek laiko – iki kol pilnai įsijungs visi valstybės pagalbos mechanizmai.
„Parengėme civilinės saugos būklės analizę bei praktinę „Penkių žingsnių programą gyventojų saugumui“ programą. Vienas iš jos elementų – lankstinukai, kurie jau pradėti dalinti žmonėms. Juose pateikiama informacija apie tai, kokius maisto produktus derėtų turėti kilus ekstremaliai situacijai, ką reiktų įsidėti į kelionės krepšį, kokius tarpusavio veiksmus turėtų suderinti šeimos nariai ir t.t.“, - teigė A. Pikžirnis.
Jis taip pat informavo apie netrukus startuosiančią interneto svetainę, kurioje bus pateikta ir ši, ir kita reikalinga informacija: kur yra artimiausi kolektyvinės apsaugos statiniai, kaip gauti pranešimus apie nelaimes ir pan.
„Regis, labai paprasti ir gal kam net juokingi dalykai, tačiau iš tikrųjų jie labai svarbūs. Mūsų tikslas ir siekis – įdiegti juos visuomenei, įrodyti žmonėms, kad svarbu patiems būti pasiruošusiems. Pasiekti, kad nelaimės atveju žmonės automatiškai žinotų, kaip elgtis, ką daryti“, – reziumavo ministras S. Skvernelis.
