Apie tai laidoje diskutavo asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas, Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas pulkininkas Gintaras Koryzna ir prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.
Kodėl visuotinis šaukimas nukeltas?
Kodėl vis dėlto atsitraukta nuo 2030 metų ir sprendimas dėl visuotinio šaukimo pratęstas dvejiems metams? Koks esminis argumentas, koks esminis motyvas tai nulėmė?
G. Koryzna: Pristatant kariuomenės karinį patarimą mūsų šalies lyderiams, buvo atsižvelgta į eilę faktorių. Pradėkime nuo to, kokia yra geopolitinė situacija aplink, kokius pajėgumus kariuomenė vysto, kokių resursų reikia ir visa šito. Tokio esminio faktoriaus aš labai išskirti nenorėčiau, nes tai yra visa eilė elementų ir faktorių, kurie lėmė vienokį ar kitokį mūsų patarimą politinei mūsų šalies vadovybei.
Vienas iš tokių argumentų buvo tai, kad, atsižvelgiant į skubotumą, jeigu skubotai priimtume visuotinį šaukimą, gali nukentėti mūsų karinis parengtumas. Kodėl? Jeigu staiga visa kariuomenė tampa mokymosi baze visai masei ateinančio jaunimo, tiems naujiesiems šauktiniams, mes prarandame karinį parengtumą trumpuoju laikotarpiu.
Taip, žinome, suprantame ir girdime tuos pačius argumentus, kad ilguoju laikotarpiu tai atsistatytų. Tačiau tas ilgasis laikotarpis galbūt netenkina mūsų, kaip kariuomenės, atsižvelgiant į šios dienos realijas. Esmė yra ta, kad jeigu mes paimame didelę masę ir įvedame šaukimą, sakykime, kuo greičiau, tai mūsų kariniai padaliniai užsiima vien naujai ateinančių šauktinių koviniu rengimu, baziniu parengimu ir panašiais dalykais.
Patys gi nevykdo karinio rengimo, nevykdo kovinių šaudymų ir visa kita. Vyksta tiktai, kaip sakant, mokymosi stovykla. Taip galima grubiai įvardinti. Kitas dalykas, ką jūs irgi paminėjote, – šiek tiek nukenčia kitų kovinių pajėgumų vystymas. Tai yra, vėl mes turime mesti fokusą į ateinančius šauktinius. Kitas svarbus aspektas – resursai, kaip juos paskirstyti ir sudėlioti.
Mūsų matymas buvo toks, kad mes nuosekliai didiname šauktinių skaičių jau nuo šių metų ir einame tuo šauktinių skaičiaus didinimo keliu iki 2032 metų, kada brėžiame liniją ir paimame visus jaunuolius nuo 18 metų. Ir taip įvedamas visuotinis šaukimas.
Ar tai galėtų susilpninti Lietuvos pajėgumus?
Ar jus įtikina, kad šitas sprendimas, jeigu jis priimamas labai greitai, galėtų susilpninti mūsų kovinį pajėgumą tuo trumpuoju laikotarpiu?
T. Godliauskas: Na, turbūt čia reikėtų pradėti nuo to, koks yra tas atspirties taškas, nuo kurio pristatyta galimybė. Tai, mano akimis žiūrint, turbūt einant į visuotinio šaukimo įgyvendinimą, labai svarbūs yra būdai, formos arba pats modelis, kaip jis bus įgyvendintas.
Ir čia turbūt yra labai svarbu paklausti vis dėlto, kas buvo padėta ant stalo ir kokios alternatyvos arba opcijos buvo pristatytos. Taip, iš principo, jeigu mes šnekame apie modelį, tai vis dėlto koks amžius, kokia tarnybos trukmė, forma, kiek ji gali būti skaidoma, kiek atsiranda alternatyvų, kiek įsitraukia galbūt ir skirtingos kitos organizacijos arba institucijos ir panašiai.
Kita dalis, kuri yra be galo svarbi, manau, ką ir minėjo pulkininkas, tai karinis rengimas. Tai čia turbūt negali prieštarauti, kad pagrindinis dalykas, mano akimis žiūrint, dėl ko mes apskritai investuojame į krašto gynybą, perkame ginkluotę, yra labai aiškus tikslas. Tai, kad kariuomenė būtų pasirengusi, kad kariuomenė būtų parengta, kad ji gebėtų atlikti čia ir dabar, jau šiandien jai keliamas užduotis.
Tai parengtumas yra pagrindinis turbūt tas kokybės vardiklis, kuris turi rūpėti tiek pačiai karinei daliai, tiek turėtų rūpėti ir politikams, kurie turi labai aiškiai matyti, kaip keičiasi kariuomenės parengtumas metai iš metų, skiriant tą dėmesį. Ir šiuo atveju, kalbant apie visuotinį šaukimą, yra labai svarbu, kas buvo padėta ant stalo.
Tai yra, ar keičiasi karinio rengimo sistema, ar mes dar rengiamės taip, kaip rengėmės prieš 15 metų, ar keičiasi bendra karinio parengtumo nuostata? Ką mes laikome kariniu parengtumu? Ar tai yra devynių mėnesių atlikta tarnyba, ar karinis parengtumas gali būti užskaitomas ir kitomis formomis? Ir čia yra trys tokie dalykai, kurie iš principo turbūt buvo labai svarbūs priimant sprendimus. Ir klausimas, kiek jie buvo pristatyti, įvertinti.
Koks modelis, kaip sako Tomas, buvo padėtas ant stalo: ar tas toks senesnis modelis, tie devyni mėnesiai, ar vis dėlto platesnės formos ir galvojama apie tai, kad ne vien kariuomenei užkrauti šitą naštą?
G. Koryzna: Jo, čia labai geras klausimas. Ir gerbiamas Tomas palietė tą kertinį galbūt momentą. Kariuomenė, kariuomenės vadas ir kariuomenės atstovas Valstybės gynimo taryboje pateikė mūsų matymą. Tai yra, kaip kariuomenė mato savo poreikius, kaip turėtų būti formuojamas pajėgumas ginti valstybę ir kokius, sakykime, šaukimo, karinio rengimo būdus, priemones, metodus, modelius galėtume taikyti, kad pasiektume mums reikiamą rezultatą.
Taigi, pristatant, kad privalomoji pradinė karo tarnyba, tie devyni mėnesiai, išliks bazinė, mūsų nuomone, tačiau bus ir papildomi tam tikri metodai, būdai, kaip tą tarnybą atlikti. Mes girdime visuomenės lūkesčius, taip pat patys dėliojame savo modelius, kaip tai galima padaryti. Tai galima bus vykdyti ir kitais būdais, ne tik per tuos devynis mėnesius.
Yra žiūrimi būdai, kaip per savanorišką krašto apsaugos tarnybą. Tie, kurie negali arba kurių tarnyba kariuomenėje padarytų didelę žalą jų asmeniniam gyvenimui, verslui ir visa kita, kur galima atlikti per trejus metus, kur galima atlikti informacinių technologijų, kibernetinėje srityje, trumpinant, ilginant laiką.
Čia vėlgi bus atskiros studijos ir kiti priėjimai. Visi šitie penki ar šeši būdai buvo pristatyti, bet mes labai džiaugiamės, kad valstybės vadovai išgirdo, kokie yra kariuomenės poreikiai ir kaip mes matome šitą visą eigą ir žingsnius tam pasiekti.
Ar Lietuva pasirengusi moterų šaukimui?
Visuomenės nuomonė, kaip sakė kariuomenės vadas, lyg ir įrodo, kad visuomenė nėra pasiruošusi dar merginų šaukimui. Ką apie tai manote jūs?
D. Matulionis: Na, mes pasitikime iš tikrųjų tomis apklausomis, kurios buvo atliktos, ir padarykime bent pirmą žingsnį, padarykime visuotinį vaikinų šaukimą tvarkingai, aprūpinant juos, kad jie prisidėtų prie mūsų gynybinio pajėgumo vystymo. Na, o toliau iš tikrųjų problema bus, nes mūsų demografinė situacija reikalaus kitokių sprendimų turbūt po 2032 metų ir vėliau, nes gimstamumas iš tikrųjų yra mažėjantis.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
