Apie šią reformą, investicijas ir anuitetus „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo ekonomistas, Vilniaus universiteto tarybos pirmininkas ir „Axiology“ vadovas Marius Jurgilas.
Kaip žmogus turėtų priimti sprendimą dėl pensijos kaupimo toliau ar pasitraukimo?
M. Jurgilas: Visų pirma, kodėl antra pensijų pakopa atsirado? Tikrai buvo konsensusas valstybėje, ne kažkokie rusai privertė mus tą antrą pensijų pakopą. Tuo metu buvo priimtas sprendimas, kad jeigu mes netaupysime, pensijai bus blogai. Galbūt ne mums, ne dabartiniams pensininkams, bet mūsų vaikams bus labai blogai.
Šitoje vietoje yra tokia kova tarp skirtingų argumentų. Ar mes turime spręsti problemas čia ir dabar? Ar mes turime ieškoti balanso? Buvo bandoma ieškoti. Gerieji pavyzdžiai yra, pavyzdžiui, Švedija, kur yra bandoma ieškoti balanso tarp kartų. Balansuojame, mažiname pensijų išmokas arba didinami įmokas, jeigu geri laikai.
Buvo sukurta antra pensijų pakopa. Kas atsitiko? 2008 metų krizė. Buvo sukelti lūkesčiai, kad fondai „skris į kosmosą“. Įvyko kapitalo rinkoje krizė ir žmonės pamatė blogus rezultatus. Tie, kurie sakė, kad nėra nieko gero iš antros pakopos, gavo labai gerus argumentus. Buvo mažinamos privalomos įmokos, skatinimas. Tuo metu buvo pats geriausias momentas investuoti.
Dabar klausimas, ką daryti? Yra skirtingų žmonių, vieni pradėjo nuo pačios pradžios ir yra sukaupę nemažai. Jeigu jie mano, kad, pavyzdžiui, pereis į trečią pakopą ir jie patys tuos pinigus sugebės valdyti, tai jie nutrauks ir pereis į trečią pakopą. Kodėl? Bus beveik tas pats, tik mažesnė priemoka. Čia klausimas, ar aš noriu apribojimo, ar už 30 eurų nusiperku laisvę?
Dabartiniai dirbantieji moka šiuo metu esantiems pensininkams. Sistema kiekvienais metais juda į priekį nuo santykio, kiek yra dirbančiųjų ir pensininkų. Nuo vidutinių atlyginimų priklauso, kokios bus pensijos.
Kitas argumentas, kad einamoji vartojimo sistema yra grįsta tik ekonominiu šalies augimu šalies. Kai mes taupome ir investuojame ne tik į Lietuvos įmones, o į viso pasaulį, mes diversifikuojame riziką. Mes prisiimame augimą ir Amerikos, ir Afrikos, ir kitų šalių, priklausomai nuo to, kokį portfelį investuoja mūsų pensijų fondai. Mes naudojamės ekonominiu augumu, kuris yra nebūtinai mūsų šalies.
Dažnai sakoma, kad pensijų fondai yra blogai, nes jie investuoja užsienyje ir neinvestuoja Lietuvoje. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu?
M. Jurgilas: Argumentas yra teisingas. Blogis – kam? Blogai yra vietinei ekosistemai, nes lėšos yra nukreipiamos iš vietinės ekonomikos į užsienį. Ekonomikos ar finansų portfelio valdymo teorija sako, kad į aktyvą reikia investuoti. Jeigu įmonė turi 10 proc. kapitalizacijos, kiekvienas žmogus, nežiūrėdamas savo rizikos profilio, turėtų apie 10 proc. tos įmonės akcijų.
Lietuva pasaulinėje ekonomikoje sudaro nykstamai mažą dydį ir nukreipti viską į Lietuvą, pagal finansų teoriją, yra neteisingas sprendimas. Be abejo, visos Lietuvos ir nacionalinėje augimo perspektyvoje tai yra blogas sprendimas.
Martynas klausia: „Pradėjau kaupti penktaisiais, šeštaisiais emigravau. Dirbu Britanijoje, kaupiu 100 svarų kas mėnesį, turiu sukaupęs 4 tūkst. eurų. Kaip man elgtis? Gal atsiimti ir Didžioje Britanijoje kaupti toliau?“.
M. Jurgilas: Anuitetas negresia tokiam žmogui. Nežada žmogus grįžti, Lietuvoje pajamų negaus, ta suma nebedidės. Tokiam žmogui apsimoka palaukti du metus, pasinaudoti ta skatinamąja priemoka, jeigu ten yra jo lėšų. Tas žmogus, manau, atsiims ir tai natūralus sprendimas.
Dar vienas klausimas: „Sukaupiau beveik 40 tūkst., iki pensijos dar 15 metų. Jau dabar suprantu, kad gaučiau anuitetą ir tai man visai nepatinka. Galvoju atsiimti. Manau, kad nesu apsisprendęs, neturiu pakankamai argumentų.“ Kaip tokiam žmogui elgtis?
M. Jurgilas: Neturiu atsakymo, kuriuo pats labai stipriai tikėčiau. Komunikavimas ir aiškinimas, kaip veikia anuitetas, nėra aiškus. Tai yra labai didelė bėda. Manau, kad tai yra „Sodros“ kaltė, kad jie nesugebėjo paaiškinti, kaip veiks anuitetas. Matyt, nebuvo intereso ir aiškinimo noro, nes yra trys variantai.
Paprastas anuitetas yra, kai žmogus sukaupta pinigų suma paverčiama įsipareigojimu mokėti kažkokią fiksuotą sumą iki gyvenimo pabaigos. Antras anuitetas sako, kad ta suma, kuri bus mokama, bus dar ir paveldima mažesne suma.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus yra sukaupęs 50 tūkst., tai šiuo metu standartinis anuitetas būtų 198 eurai per mėnesį. Jeigu žmogus nori paveldimumo, suma mažėja iki 178 eurų per mėnesį ir iki kol jam sueis 85 metai, pavyzdžiui, 43 tūkst. iš tos sukauptos sumos bus paveldima. Paveldima suma visą laiką mažės ir atėjus 85 metais taps nulinė.
Taip pat yra atidėtas anuitetas, kuris reikalingas, kai nenori laikyti „Sodros“ anuiteto fonde, o palikti pinigus investiciniame fonde. Investicinis fondas tau mokės 162 eurų fiksuotą sumą. Jeigu užaugs daugiau, fondas mokės daugiau, jeigu rinkos kris, gausi mažiau.
Galbūt per grubi pati sistema buvo?
M. Jurgilas: Tikrai taip. Manau, buvo blogai padaryta. Tikslių skaičių neįvardinsiu, bet tikrai vienais metais buvo 100 tūkst. žmonių, kurie gavo pranešimą iš „Sodros“. Pusė jų turimų kontaktų buvo seni ir neteisingi.
Emigravę žmonės, kad jie yra įtraukti, pranešimų negavo. Jeigu ir gavo, tai nesuprasdami. Jie pamanė, kad valstybė juos verčia kažką daryti. Taip pat kas tris metus žmonės, kurie atsisakė, jie vėl buvo informuojami, raginami vėl prisijungti ir pasirūpinti savo senatve.
Koks yra idealus pensijų fondo klientas, kuriam sistema būtų funkcionali?
M. Jurgilas: Žmogus, kuris turi didesnių pajamų, jis pats aktyviai nenori valdyti ar nėra finansų ekspertas. Jei jis mano, kad ta paslauga, kurią teikia pensijų fondas už reguliuojamą kainą, yra tinkama, tada aš manau, su tuo nėra nieko blogo ir visi galėtų toliau tęsti kupimą.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/ekonominiai-pietus/ka-sprendzia-antrosios-pakopos-pensiju-atsiemimas
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
