Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, jog nėra pagrindo nušalinti konservatorių Jurgį Razmą iš Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes tiriančios komisijos, praneša LRT.
Pasak komisijos nario Algimanto Salamakino, J. Razma nėra nieko pasakęs, ką būtų galima laikyti slapta informacija.
„Todėl komisija konstatavo, kad J. Razma gali dirbti šitoje komisijoje. Jokių priekaištų mes jam neturėjome“, – teigia A. Salamakinas.
J. Razmą pašalinti iš komisijos siūlė socialliberalai ir liberalcentristai, teigdami, kad Seimo narys J. Razma paskutiniu metu buvo kažkaip susijęs su buvusiu Seimo nariu A. Petrusevičiumi, kuris minimas komisijos tyrime. Esą dėl šios priežasties J. Razma gali būti šališkas.
J. Razma atmetė kaltinimus ir įtarė VSD kerštu
Trečiadienį Tėvynės Sąjungos spaudos tarnyba išplatino Jurgio Razmos raštą Etikos ir procedūrų komisijai, kuriame jis atmeta visus jam pareikštus priekaištus dėl tariamai neetiško elgesio dirbant komisijoje tiriančioje J. Abromavičiaus nužudymą.
J. Razma atmetė oponentų kaltinimus, esą jis neleistinai paviešino Generalinės prokuratūros raštą. „Iš tikrųjų, po vieno komisijos posėdžių aš perskaičiau žurnalistams vieną sakinį iš Generalinio prokuroro rašto komisijai, kuriame jis pažymi, kad prokuratūra neturi duomenų, kad būtų buvęs daromas koks nors spaudimas ar neteisėta įtaka bylą tiriantiems prokurorams. Pažymėtina, kad šis raštas be jokios slaptumo žymos komisijos nariams buvo išdalintas posėdžio pradžioje dar nepaskelbus jo uždaru.“. Pasak jo, bet kuris komisijos narys ir šiaip turėtų duoti tokio rašto kopiją bet kokiam pageidaujančiam žurnalistui, nes visi Seimo dokumentai be atitinkamų žymų, pagal įstatymus yra vieši.
Aštri kai kurių Seimo narių reakcija dėl viešo Generalinio prokuroro rašto, mano konservatorius, grįsta ne rūpesčiu dėl slaptumo užtikrinimo. Tikrieji motyvai, pasak jo, politiniai. Tiesiog, pasak parlamentaro, „bliūkšta prieš savaitę A. Paulauskui liudijant atvirame komisijos posėdyje pažerti kaltinimai dėl įtakos tyrėjams darymo.“ Ir mėginimai „apjuodinti Tėvynės Sąjungą“.
„Pacitavęs Generalinio prokuroro raštą, pateikiau ir nedidelį kelių sakinių komentarą apie tai, kodėl specialiosios tarnybos, prokurorai ir teismai skirtingai įvertina tuos pačius įvykius, nes Generalinis prokuroras tai tinkamai paaiškino komisijos posėdyje; taip pat pažymėjau, kad Generalinis prokuroras nukreipė komisijos narius į teisinio mąstymo rėmus“ – teigia parlamentaras. Jo nuomone, tai buvęs bendro pobūdžio komentaras, kuriame nebuvo atskleista nei posėdžio metu gauta medžiaga, nebuvo perpasakoti konkretūs klausimai ar atsakymai. Tad jokių pažeidimų nesą..
J. Razma taip pat pabrėžė jokių privačių interesų dėl komisijai suformuluotuose klausimuose minimo A. Petrusevičiaus nei dėl kitų ten minimų asmenų neturįs: „Nesu ir nebuvau Kariuomenės kūrėjų savanorių visuomeninės organizacijos, kuriai vadovavo A. Petrusevičius nariu, nesu jo giminaitis nei susijęs kokiais nors kitais artimais ryšiais. Taip pat nesu asmeniškai susijęs su įvykiais, kuriuos komisijai pavesta ištirti“, - sakė Seimo narys.
J. Razma taip pat pareiškė, jog Valstybės saugumo departamento pažymoje (kur konstatuojamas įvykęs mano susitikimas su A. Petrusevičiumi) jo pavardė paminėta siekiant jį, kaip politiką ir parlamentarą sukompromituoti. Tai, jo nuomone, galįs būti viso labo kerštas už tai, kad jis principingai kėlęs VSD veikloje esančias problemas.Pats susitikimas, anot jo, buvęs tik „susitikimas kavinėje su keturis metus buvusiu Seimo kolega, kai trumpai pasisveikinama ir kelias minutes trunkančiame mandagumo pokalbyje pasiteiraujama, kaip sekasi ir kai tai mato keliasdešimt kavinės lankytojų“.
J. Razma teigia nematąs priežasčių, kodėl negalėtų toliau dirbti komisijoje.
