Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) interneto svetainėje nurodoma, kad darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos.
Du vaikus auginanti Jūratė: „Ne kartą esu girdėjusi...“
Jūratė viena augina du vaikus: 11 metų sūnų ir 9 metų dukterį. Pašnekovė pasakoja, kad vaikų tėvas jų neaplanko ir nemoka alimentų, todėl juos sumoka valstybė.
„Daugiau nei septynerius metus dirbu baldų įmonėje, kokybės kontroliere. [Apie galimybę] gauti daugiau atostogų sužinojau tik prieš dvejus metus. Ir tai [sužinojau] iš kolegės, vadovai nieko nesakė, kad taip galima“, – pasakojo Jūratė.
Jūratė pasakoja, kad darbdaviui turėjo rodyti teismo nutartį, kurioje nurodyta, jog vaikus augina viena. Pašnekovė pasakoja, kad ne kartą darbe yra patyrusi spaudimą.
„Iš vadovų keletą kartų yra tekę sulaukti tokių pasakymų: „Žinai, jei dabar išvažiuoji, tau iš priedo išskaičiuoja“. [Man] paskambino iš mokyklos, kad vaikui skauda pilvą ir [jis] vėmė“, – pasakojo mama.
„Daugumai darboviečių nelabai patinka, kai dirba vieniši tėvai ir dėl vaiko dažnai ima biuletenius. Ne kartą esu girdėjusi [klausimą]: „Vėl biuletenis? Kiek gali imti?“ – dalinosi Jūratė.
Vieniša mama: „Žmogus turi būti suinteresuotas“
Socialinio draudimo sistemoje dirbanti vieniša aštuonerių metų vaiko mama pasakoja, kad vaiką viena auginti pradėjo, kai jam buvo keli mėnesiai. Mama pasakoja, kad apie jai priklausančias ilgesnes atostogas sužinojo pati.
„Darbdavys šiaip neturi informacijos, kad mama [ar] tėtis vienas augina vaiką, jei darbuotojas pats jos nepateikia. Aš grįžusi į darbą po vaiko priežiūros atostogų iškart aptariau savo situaciją su personalo specialiste.
Reikėjo pateikti savo darbdaviui dokumentus, įrodančius, kad vaiką auginu viena, ir gavau man priklausančias ilgesnes atostogas“, – pasakojo mama.
Vienišos mamos teigimu, ilgesnės atostogos – tai puiki priemonė padėti vienišiems tėvams. Mama pasakoja, kad darbe jai taip pat suteikiama galimybė keturias dienas per savaitę dirbti iš namų.
„Taip pat esant poreikiui galima susitarti dirbti iš namų vaikų atostogų ar ligos metu. Manau, kad valstybės tarnyboje sudarytos labai geros sąlygos vienišiems tėvams“, – pasakojo ji.
Kai kurie dirbantys tėvai pasakoja iš darbdavio sulaukiantys komentarų ar nepasitenkinimo dėl papildomų atostogų. Pasak aštuonerių metų vaiką auginančios mamos, ji pati iš darbdavio niekada nejautė neigiamo požiūrio.
„Apskritai manau, kad pats žmogus turi būti suinteresuotas žinoti savo teises ir informuoti darbdavį. Mano įstaigos personalo skyrius juk savaime nežino, kad esu vieniša mama“, – pasakojo ji.
Vienišiems tėvams sunku surasti darbą
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė teigia, kad vienišiems, mažą vaiką auginantiems tėvams itin sudėtinga rasti darbą.
„Labai dažnai girdime: „Jeigu vaikas sirgs, kas tada dirbs? Mums tokių darbuotojų nereikia“. Tai yra diskriminacija, bet negali sakyti, kad tai neteisybė.
Kyla klausimas – kaip tokiu atveju [vienišoms] šeimoms organizuojamos paslaugos ir pagalba – dabar jos praktiškai nėra“, – pasakojo A. Adomavičienė.
Pasak Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorės, darbuotojai ne visuomet žino apie savo teises, o apie tam tikras socialines garantijas neretai sužino atsitiktinai.
Vienišos mamos dažniau susiduria su skurdu
A. Adomavičienės teigimu, skurdo rodikliai rodo, jog vienišos mamos dažniau susiduria su skurdo rizika.
„Apie trečdalis tokių šeimų susiduria su skurdo rizika, nes net jeigu ir vienišas tėvas arba vieniša mama dirba, vis tiek reikia išlaikyti daugiau asmenų.
Alimentai nebūtinai pakankamai padengia visas reikalingas išlaidas. Be to, ne visada jie ir yra mokami“, – komentavo A. Adomavičienė.
Pasak A. Adomavičienės, 31 proc. vienišų šeimų neturi galimybės ne namuose praleisti net vienos atostogų savaitės.
„Vadinasi, vaikai irgi lieka per visus įkalinti [namuose], jei neturi senelių, kurie galėtų pagelbėti ar [galimybės] išvažiuoti kažkur atostogauti“, – komentavo A. Adomavičienė.
Taip pat, anot organizacijų tinklo direktorės, kone pusė vienišų šeimų negali apmokėti nenumatytų išlaidų. Pavyzdžiui, jei sugestų automobilis ar prireiktų odontologijos paslaugų, vienišas tėvas neturėtų galimybių padengti šių išlaidų.
Darbo teisės ekspertas: „Matai, kad žmogus nežino savo teisių“
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas Jonas Gricius teigia, kad teisinis raštingumas Lietuvoje yra ne visai „aukštame lygmenyje“. Pasak jo, neretai apie kokius nors įstatymo pakeitimus, susijusius su darbo teise, gyventojai taip ir nesužino.
„Jeigu kas nors užmatė, tai žino; jei neužmatė – ir nežino“, – teigė teisininkas.
J. Gricius sako pastebintis, kad žmonės ne visuomet žino apie savo teises.
„Kai susiduri su teisine situacija [...], matai, kad žmogus nežino savo teisių. [...] Reikia ne tik teisinio, bet ir informacinio raštingumo.
Reikia turėti prieigą prie informacinių sistemų, interneto, darbo inspekcijos puslapio, nes ji, turbūt, vienintelė, kuri aiškina darbo teisę. Ten yra nemažai informacijos, bet tam reikia tam tikros kvalifikacijos ir gebėjimo“, – pasakojo teisininkas.
VDI: darbdavys neprivalo informuoti
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) teigia, kad Darbo kodeksas darbdaviui nenumato privalomos pareigos informuoti vaiką auginančius darbuotojus apie ilgesnės trukmės atostogas.
„Taigi, darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 m. arba vaiką su negalia iki 18 m., turi pats pateikti darbdaviui įrodymus, kad vienas augina vaiką, jeigu nori pasinaudoti šia papildoma garantija. Ši garantija taikoma nuo atitinkamų dokumentų pateikimo dienos“, – raštu komentavo VDI atstovai.
Inspekcija teigia nedažnai gaunanti pranešimus, kad darbdaviai nesuteikia galimybės darbuotojams pasinaudoti ilgesnės trukmės atostogomis. Vis dėlto šia tema darbuotojams ir darbdaviams klausimų kyla.
„Dažniau pasitaiko paklausimai dėl įrodymų pateikimo. Pvz., darbdaviai ir darbuotojai klausia, kokius dokumentus turi pateikti darbuotojas, jeigu nori pasinaudoti ilgesnės trukmės atostogomis ir pan.“ – rašoma VDI atsakyme.
„VDI 2026 m. sausio–rugsėjo mėn. gavo 36 pranešimus dėl garantijų (papildomo poilsio, tikslinių atostogų, ilgesnės trukmės atostogų darbuotojams) darbuotojams, auginantiems vaikus.
Darbo ginčų dėl nuotolinio darbo organizavimo ar galimo spaudimo darbuotojams dėl vaikų turėjimo neužfiksuota. Tuo tarpu darbo ginčų komisijose ginčų dėl nuotolinio darbo pasitaiko, bet jie sudaro labai mažą visų ginčų dalį (vienetai)“, – pranešė VDI.
Ką svarbu žinoti vaikus auginantiems tėvams?
SADM interneto svetainėje šių metų balandžio mėnesį buvo išskirti penki punktai, kuriuos turėtų žinoti dirbantys tėvai.
PAPILDOMOS GARANTIJOS. Įsipareigojimų šeimai turintys darbuotojai turi teisę pasinaudoti tam tikromis papildomomis garantijomis, kurios padeda ne tik daugiau laiko skirti šeimai, bet ir pailsėti, rašoma ministerijos pranešime.
„Pavyzdžiui, Darbo kodeksas reglamentuoja teisę į nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams, ne visą darbo laiką, nuotolinį darbą, lankstų ir individualų darbo laiko režimą, darbo sutarčių įvairovę, pavyzdžiui, darbo vietos dalijimosi darbo sutartį.
Darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos“, – praneša SADM.
Prioritetą pasirinkti kasmetinių atostogų laiką gali nėščiosios ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 14 metų, auginantys neįgalų vaiką, auginantys du ir daugiau vaikų, slaugantys sergantį šeimos narį.
POILSIO DIENA. Taip pat vaikus iki tam tikro amžiaus auginantiems darbuotojams gali priklausyti ir papildomos poilsio dienos per mėnesį.
„Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius, darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų arba auginantiems du vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu vaikai yra su negalia, – dvi dienos per mėnesį, mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį“, – rašoma ministerijos interneto svetainėje.
LAISVAS LAIKAS. Darbuotojas turi teisę į nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams.
„Darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti“, – teigia SADM.
LANKSTUS DARBAS. Jeigu mažus vaikus auginantys darbuotojai, nėščios ar krūtimi maitinančios, slaugantys artimą žmogų ar turintys negalią darbuotojai prašo dirbti ne visą darbo laiką, darbdavys privalo tai leisti, praneša ministerija.
„Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti pageidaujamu darbo laiko režimu, nuotoliniu būdu to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 8 metų, bei darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, o taip pat darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį“, – rašoma SADM interneto svetainėje.
Darbdavys gali atsisakyti tenkinti tokį prašymą tik jei įrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, pažymi SADM.
DARBO SUTARTIS. Nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, įspėjimo terminai trigubinami auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų.
O darbo sutartis darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės negali būti nutraukta su darbuotojais, auginančiais vaiką iki 3 metų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.



