Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys ir saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas.
Kaip praėjo šių metų pabaiga – šventinis laikotarpis, Kalėdos ir Naujieji metai? Kiek nustatėte vairuotojų, kurie nedrausmingai vairavo, pavyzdžiui, vartojo alkoholį ir panašiai?
V. Grašys: Jeigu kalbėtume apie apskritai visus įvykius, kuriuos fiksavo policija gavusi iškvietimus, jų buvo gerokai mažiau, palyginti su paprastomis dienomis bei praėjusiais metais, tačiau tie faktai, kad kalėdinio šventinio laikotarpio metu policija iš eismo eliminavo bemaž 150 neblaivių vairuotojų, o per Naujųjų metų renginius – daugiau negu 60, rodo, kad vis dėlto Lietuvos vairuotojai nemoka švęsti.
Jie virsta potencialiais žudikais, kai sėda prie automobilio vairo būdami neblaivūs. Jiems pasiseka, jeigu policija juos sustabdo ir eliminuoja iš eismo, tačiau kita vertus, atsitinka eismo nelaimės, kurių metu nukenčia žmonės.
Kaip jūs, gerbiamas Dariau, vertintumėte tą statistiką? Remiantis Transporto kompetencijų agentūros pirminiais duomenimis, teigiama, kad praėjusiais metais įvyko 80 daugiau eismo įvykių, žuvo 7 daugiau žmonių ir buvo 208 daugiau sužeistųjų Lietuvos keliuose. Kokios yra to priežastys?
D. Kanapinskas: Be abejo, tos priežastys bus analizuojamos remiantis gautais duomenimis, bet jos išlieka stabilios – tai yra saugaus greičio nepasirinkimas arba viršytas leistinas greitis. Kita vertus, ryškėja priežastis, kai transporto priemonė, net nedarydama lenkimo manevro, tiesiog išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą ir įvyksta tiesioginis susidūrimas – pasekmės tokiu atveju dažniausiai būna skaudžios.
Atliekant tyrimus, retas vairuotojas, o galbūt tik vienetai, prisipažįsta, kad jų dėmesys buvo nukreiptas kitur, o ne į transporto priemonės vairavimą. Tai yra tie patys mobilieji įrenginiai, žinučių skaitymas ar kiti pašaliniai veiksmai, kas ir sąlygoja išvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą bei tiesioginį susidūrimą.
Kita vertus, turime šiek tiek padaugėjusių nepilnamečių sužalojimų – čia vėlgi kalbame apie dviračių, paspirtukų, elektrinių paspirtukų bei mikrojudumo priemonių valdymą. Tikriausiai stinga suaugusiųjų atsakomybės įteikiant dovanas, pavyzdžiui, tas pačias mikrojudumo priemones, ir nepasidomint, ar vaikas išmano Kelių eismo taisykles.
Juk tai yra transporto priemonė ir jai galioja Kelių eismo taisyklės bei tam tikros sąlygos, kurių privaloma laikytis nepriklausomai nuo to, ar esi pilnametis, ar nepilnametis. Jeigu turi teisę ją vairuoti, tai privalai daryti laikydamasis taisyklių.
Dariau, mes kalbėjome, kad apskritai Lietuvoje statistika yra mažėjanti, bet šiais metais eismo įvykių buvo šiek tiek daugiau. Ką tai parodo?
D. Kanapinskas: Tai parodo kai kurių vairuotojų neatsakingumo elementą. Tai prasideda nuo alkoholio vartojimo, greičio viršijimo bei nesaugaus lenkimo – tai yra trys turbūt patys pavojingiausi manevrai eisme, dėl kurių ir įvyksta visi šie eismo įvykiai, tačiau yra ir kitas paprastas dalykas.
Jeigu dabar turėtume galimybę paklausti skaitytojų, kiek metrų per vieną sekundę nuvažiuoja automobilis, važiuodamas pastoviu 50 km/h greičiu, žinau, kad didžioji dalis man atsakytų, jog tai yra 3 ar 5 metrai, nors nuo fizikos niekur nepabėgsime – viena sekundė mums kainuoja praktiškai 14 metrų ir nuo to niekur dingsi.
Važiuojant 90 km/h greičiu, per sekundę nuvažiuojami 25 metrai. Tai yra vienas akies mirksnis, ir tu jau nebeturi 25 metrų kontrolės. Kalbant apie tas sekundes, kolega minėjo telefonus – telefonai yra viena, bet pažiūrėkime į dabartinius naujus automobilius. Norėdamas įjungti šildymą ar kažkur kitur pereiti nustatymuose, tu turi didžiausią liečiamą ekraną šone. Norėdamas kažką pakeisti, net jeigu tai nėra naujas automobilis, tu vis tiek nepajausi mygtukų fiziškai, todėl tavo žvilgsnis vis tiek nukrypsta nuo kelio.
Vėlgi, tai trunka sekundę ar pusantros, kurias tu važiuoji nematydamas kelio, o jeigu, neduok Dieve, kažkas iš priekio netinkamai įvertino situaciją ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, net neketindamas lenkti, tai galime daryti prielaidą, kad tai ir yra viena iš priežasčių. Galbūt ten kameros nesuskaitė aplinkos, galbūt vaizdas buvo purvinas ir vairuotojas kažko nepamatė, vairuotojai yra tiesiog per daug atsipalaidavę.
Aš pats, kai važinėju, ypač vasarą per kitas valstybes, dabar drąsiai galiu pasakyti po praėjusių metų, kad pas mus Lietuvoje yra per daug sureikšminta pirmenybė. Jeigu aš važiuoju pagrindiniu keliu, tai kas bebūtų, net jeigu akivaizdžiai matau, kad iš šalutinio kelio atvažiuoja kitas vairuotojas ir jis dėl kažkokių priežasčių nesustoja, nes manęs nepastebėjo ar nemato, vis tiek akcentuojama, kad tai yra mano pirmenybė.
Kuo ta pirmenybė pasibaigs, nesvarbu, bet akcentuojama, kad tai yra mano teisė. Jeigu nuvažiuosime į tas valstybes, kurias mes dalinai laikome trečiosiomis, ten eismas vyksta panašiai kaip pas mus vyko 1990 metais, tačiau jie vieni kitus mato.
Jie mato ir stengiasi, kad nebūtų tų eismo įvykių, o pas mus tas matymas yra kažkoks susiaurėjęs. Aš nežinau, ar ta gyvybė yra visiškai nevertinama, ar kas nutiko, bet vairuotojams labai norėtųsi palinkėti kuo daugiau tolerancijos. Jokiu būdu nekalbu apie visus vairuotojus, bet apie tuos, kaip dabar įprasta sakyti, „gaidelius“, kuriems tikrai reikėtų labai daug pasimokyti.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
