Apie didžiulę prarają tarp valdžios ir verslo bei ateinančius metus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis.
Jūs teigiate, kad tarp valdžios ir verslo atsivėrė didžiulė praraja. Ar tai nauja tendencija ir kas nutiko verslui bei mūsų valdžios atstovams?
D. Dundulis: Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ekonomika žengė dideliais žingsniais į priekį, daugelis rodiklių augo. Kai augimas trunka ilgai, žmonės pradeda tai priimti kaip savaime suprantamą dalyką.
Verslas neretai mano, kad situacija niekada nepablogės, o valdžia tikisi, jog kasdien bus tik geriau. Jie nekreipia dėmesio į tai, kad didžioji dalis mokesčių į biudžetą ateina būtent per verslą. Nors pirkėjai moka verslui, o šis vėliau sumoka biudžetui, pirmiausia reikia sukurti produktą – jei produktas nebus sukurtas, nieko nebus.
Šiuo metu politikoje populiaru juodinti verslą, siekiant gauti valdžią. Teigiama, kad verslininkai prekes parduoda per aukštomis kainomis, ir žadama su tuo kovoti. Žmonės tokiais pažadais patiki, tačiau nežiūrima į tai, kad besivystantis verslas kelia bendrą žmonių gerovę ir didina biudžeto įplaukas, šis suvokimas dingo.
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje aukščiausi šalies vadovai sakydavo, kad reikia daryti viską, jog būtų pašalinti trukdžiai verslui, tačiau dabar tokių kalbų nebegirdime. Mano nuomone, jų nebėra nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą laikų.
Užsiminėte apie trukdžių verslui šalinimą – ar valdžia apskritai kalbasi su verslu? Kokia situacija yra dabar?
D. Dundulis: Asmeniškai pas premjerę lankiausi COVID-19 pandemijos pradžioje, kai viešai pareiškiau, kad valdžiai neįdomu, ar užteks maisto produktų. Po dviejų savaičių įvyko susitikimas su visais prekybos tinklais, kuriame aptarėme problemas – tai buvo paskutinis kartas, kai vyko konstruktyvus pokalbis.
Dabartiniai susitikimai dažniausiai yra tik rinkodariniai, skirti simboliniam „paukščiukui“ užsidėti, tačiau realios naudos jie neduoda.
Valdžios sprendimai tiesiogiai veikia verslą, o nuo Naujųjų metų numatoma įvairių mokestinių pakeitimų. Kokie sprendimai jums atrodo labiausiai neadekvatūs ar sunkiai suvokiami verslui?
D. Dundulis: Šiuo metu nagrinėjame cukraus mokestį. Nors idėja atrodo nekalta ir kainos kils nedaug, didžiausia problema yra administravimo našta. Valdžia apkrovė įmones ir Mokesčių inspekciją papildomu darbu, nors viską buvo galima padaryti paprasčiau – apmokestinti cukrų kaip produktą, o ne gėrimus su cukrumi, tuomet tik reiktų kontroliuoti kelis gamintojus ir importuotojus.
Dabar susidaro nelogiškos situacijos, pavyzdžiui, apmokestinama kava „trys viename“, nors gamintojai gali pradėti pardavinėti komponentus atskirai, kad išvengtų akcizo. Taip pat kisielius dėl didelio cukraus kiekio gali pabrangti trigubai. Tai rodo, kad priimami sudėtingi sprendimai, nors viską galima padaryti kur kas paprasčiau.
2026 m. biudžetas jau suplanuotas, kaip vertinate šiuos skaičiavimus ir kokį poveikį tai turės verslui bei prekybos tinklams?
D. Dundulis: Nematau nieko ypatingo, išskyrus tai, kad skolintų pinigų suma siekia apie 5 mlrd. eurų. Skola ir pinigų masė Lietuvoje didėja, o kai pinigų kiekis auga sparčiau nei prekių kiekis, kyla infliacija. Tai priklauso ne nuo prekybininkų, o nuo pinigų politikos – Lietuva užsiskolina, o vėliau teks mokėti palūkanas. Abejoju, ar Lietuva kada nors sugebės grąžinti šiuos kreditus.
Politikai neįsivaizduoja biudžeto be paskolų, tačiau kada nors pasieksime ribą, kai nebegalėsime skolintis, kaip nutiko Graikijai. Reikėtų stengtis šią ribą nutolinti.
Pastaruoju metu girdime pranešimus apie darbuotojų atleidimus prieš šventes. Kaip prognozuojate kitus metus? Ar Lietuvai bus sunkiau?
D. Dundulis: Manau, jei pasaulyje neįvyks nieko blogo, Lietuvoje taip pat viskas bus gerai. Darbuotojų atleidimas yra normalus procesas – vienos įmonės kuriasi, kitos bankrutuoja.
Bedarbystės lygis išlieka stabilus, be to, įmonėse yra daug laisvų darbo vietų – dabartinė situacija nėra prasta. Turiu posakį: jei sėkmingai pragyvensime vasarį, pragyvensime ir likusius metus, nebent įvyktų nenumatytų aplinkybių.
Kodėl būtent vasaris yra toks svarbus mėnuo?
D. Dundulis: Prisimenant 2008–2009 metų krizę, didžiausi sunkumai prasidėjo būtent sausį ir vasarį, tuo metu žmonės dažnai jaučia didžiausią psichologinį sunkumą, o jei ekonomika pradeda kristi, jie mažina vartojimą. Tai tampa užburtu ratu: nepasitikėjimas ateitimi mažina vartojimą, o mažėjantis vartojimas smukdo gamybą ir pajamas.
Lietuviai maistui išleidžia apie ketvirtadalį savo pajamų, kai Europos vidurkis yra 15 proc. Kodėl susidaro tokia situacija?
D. Dundulis: Dažnai bandoma įteigti, kad kalti prekybininkai, tačiau problema yra per mažos pajamos. Jei pajamos padvigubėtų, išlaidos maistui sudarytų tik 12,5 proc., o Lietuvoje yra apie 900 tūkst. neįgaliųjų ir pensininkų, kurių pajamos yra labai mažos – jiems net ir 25 proc. neužtenka.
Dirbantiesiems šis procentas yra artimesnis vidurkiui, tačiau bendrą rodiklį išpučia vyresnio amžiaus žmonių situacija. Be to, „Sodra“ surenka daugiau lėšų nei išmoka, o pinigų laikymas nėra protingas, nes jie nuvertėja.
Po Naujųjų metų bus galima teikti prašymus atsiimti pinigus iš antrosios pensijų pakopos. Ar tai paveiks maisto rinką?
D. Dundulis: Nesu išsamiai įsigilinęs į šią tvarką, tačiau susidaro įspūdis, kad ne visi galės atsiimti lėšas. Kiek suprantu, tai bus leidžiama tik turint tam tikras ligas, todėl manau, kad ši naujovė neturės didelės įtakos vartojimui.
Kokių kainų pokyčių tikitės maisto rinkoje 2026 metais? Ar sulauksime atpigimo?
D. Dundulis: Šiuo metu pastebimas pieno produktų pigimas, tačiau tai gali sukelti konfliktų su ūkininkais, nes mažėja žaliavinio pieno supirkimo kainos. Pasaulinėje rinkoje yra pieno produktų perteklius, todėl kainos krenta.
Kiauliena neturėtų brangti, o dėl kavos kainų mažėjimo dar kyla abejonių, nors jos kaina kilo pastaruosius kelerius metus. Alyvuogių aliejaus kaina sumažėjo beveik dvigubai, tačiau augalinis aliejus brangsta dėl sumažėjusios gamybos Ukrainoje.
Gyventojai dažnai naudojasi akcijomis, tačiau kartu įtaria manipuliacijas kainomis. Ar jūs pats pasitikite akcijomis?
D. Dundulis: Akcijos pritraukia pirkėjus, todėl kiekviena prekybos sistema stengiasi jų pasiūlyti kuo daugiau. Mes kainų specialiai nekeliame tam, kad vėliau jas nuleistume. Pramoninių prekių be akcijų pirkėjai praktiškai neperka – žmonės yra įpratę laukti nuolaidų.
Kalbant apie maistą, derantis su tiekėjais dėl didelių kiekių, gaunamos mažesnės kainos, todėl galime pasiūlyti nuolaidų. Kartais akcines prekes parduodame net be pelno, tikėdamiesi, kad pirkėjai įsigis kitų prekių.
Gamybininkams akcijos yra būdas supažindinti pirkėjus su naujais produktais. Anksčiau būdavo populiarios degustacijos, tačiau dėl išaugusių darbo kaštų dabar labiau apsimoka daryti nuolaidas.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
