• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kitąmet Lietuva svajoja apie investicijų lietų elektronikoje ir kelionėse, bet realybė kandžioja: tiesioginės užsienio investicijos subliūkšo 16 kartų, NT rinka klumpa, o patys didžiausi investuotojai ramiau skolinasi Lietuvai nei JAV – ar sugebėsime neprisidirbti patys sau didesnių bėdų nei karas ar geopolitika?

Kitąmet Lietuva svajoja apie investicijų lietų elektronikoje ir kelionėse, bet realybė kandžioja: tiesioginės užsienio investicijos subliūkšo 16 kartų, NT rinka klumpa, o patys didžiausi investuotojai ramiau skolinasi Lietuvai nei JAV – ar sugebėsime neprisidirbti patys sau didesnių bėdų nei karas ar geopolitika?

REKLAMA

Kokios yra kitų metų ekonomikos prognozės ir ką rekomenduoja ekspertai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.

Kalbant apie užsienio investuotojus – ekonomikos ir inovacijų ministerija turi lūkestį jų pritraukti daugiau, tačiau šiemet susidūrėme su problemomis, pavyzdžiui, kontrabandiniais balionais, kurie sutrikdė Vilniaus oro uosto veiklą ir padarė didelę žalą. Kaip vertintumėte Lietuvos patrauklumą investicijoms kitais metais, lyginant su kitomis ES valstybėmis?

REKLAMA
REKLAMA

M. Dubnikovas: Aš manau, kad turėtume daugiau žiūrėti į save: kiek turime personalo, žaliosios energijos, infrastruktūros ir panašių dalykų. Šie faktoriai yra daug reikšmingesni už karo rizikas. Kai kas nors sako, kad Lietuva nepatraukli investicijoms, reikėtų pažiūrėti į dešimties metų obligacijų grafiką – Lietuva skolinasi pigiau nei Jungtinės Amerikos Valstijos – tai reiškia, kad investuotojai mūsų nebijo. Tiesioginės užsienio investicijos šiemet sumažėjo 16 kartų, bet tai gali būti sezoniškumas. Esu optimistas dėl kitų metų, nes turime visus mums reikšmingus faktorius, tad investicijos turėtų ateiti.

REKLAMA

Kuriems verslams ateinantys metai turėtų būti geri?

M. Dubnikovas: Pajuokausiu: nemoku pardavinėti televizorių, bet elektronikos prekių parduotuvės tikriausiai gaus daugiau užsakymų dėl pokyčių pensijų fonduose. Į rinką ateis neįprastai didelis pinigų kiekis, tad elektronikos prekės ir kelionių sektorius turėtų turėti neblogus metus. Labai norėtųsi tikėti, kad vėl atsigaus pramonė, tačiau tam reikėtų karo Ukrainoje pabaigos ir Vokietijos pramonės atsigavimo, kuris mus kilsteltų į priekį.

REKLAMA
REKLAMA

Kokią įtaką turės JAV muitai?

M. Dubnikovas: JAV muitų įtaka nebus tokia didelė, nes JAV pagal mūsų eksportą yra septintoje vietoje, ten keliauja tik keli procentai prekių. Mums didesnę įtaką daro tai, kiek žalos padaroma Europai ir Vokietijai. Lietuva yra maža ir dinamiška šalis, gebanti surasti savo vietą net sunkioje aplinkoje.

Kaip mokesčių pasikeitimai palies vidurinę klasę?

M. Dubnikovas: Atsiranda naujas 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas viršijus tam tikrą ribą. Dėl to kai kam alga mėnesio gale gali netgi realiai sumažėti. Taip pat atsiranda nekilnojamojo turto mokesčiai, nors kai kam jie net sumažės. Šie pokyčiai nebus tokie reikšmingi, nes tarifai taikomi tik ribas viršijančioms sumoms, tačiau nustebimo gali būti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Užsiminėte apie nekilnojamąjį turtą – ar daugiau galios čia turės savivaldybės? Kaip vertinate pokyčius šiame sektoriuje?

M. Dubnikovas: Po dviejų metų pertraukos NT rinka Europoje ir Lietuvoje pajudėjo į priekį. Svarbiausia, kad suformuoti lūkesčiai dėl kainų augimo, o tada jos paprastai ir kyla. Reikšmingas Lietuvos banko pakeitimas – pradinio įnašo sumažinimas nuo 15 iki 10 proc., tai leis jaunoms šeimoms pirkti daugiau turto, taip pat mažėja „Euribor“ palūkanos.

REKLAMA

Nors mokesčiai nėra „kandžiojantys“, jų struktūra lems, kad ateityje beveik visi taps NT mokesčių mokėtojais, nes Registrų centro vertinimuose turto vertės augs. Tai yra lenktynės tarp pajamų ir kainų: jaunoms šeimoms galimybės skolintis išsiplės, bet už turtą teks sumokėti daugiau.

Kokią įtaką tai turės verslui?

M. Dubnikovas: Susirūpinimas pagrįstas: jei žmogus didelę dalį pajamų skiria nekilnojamo turto įsigijimui, lieka mažiau pinigų kitoms prekėms ir paslaugoms. NT gali „susiurbti“ dalį pajamų, kurios galėtų būti išleistos plačiau, tad kiti paslaugų tiekėjai gali gauti mažiau pajamų.

REKLAMA

Kaip atrodys mūsų gyvenimo kokybės kreivė 2027–2028 metais?

M. Dubnikovas: Artimiausi dveji metai gali būti labai neblogi, netgi „agresyvūs“ gerąja prasme. Iššūkiai laukia 2028-aisiais, kai mažės Europos Sąjungos parama – ūkininkams jau indikuojamas 20 proc. mažėjimas.

Europa bendrai yra stagnuojantis regionas – per 10 metų JAV augo 50 proc., Kinija – 70 proc., o Europa – tik 7 proc., tačiau mes šiame kontekste pasiekėme puikių rezultatų. Mums darysis vis sunkiau, bet mes galime išlikti tais „startuoliais“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip gyventojai turėtų tam ruoštis?

M. Dubnikovas: Svarbiausia – nepamesti galvos. Kai rinkoje daug pinigų, viskas atrodo lengva, bet visada reikia turėti planą B. Rekomenduoju nepamiršti taupyti ir investuoti, nes per eilę metų sukauptos „pagalvės“ vėliau pasidaro labai vertingos. Reikia planuoti ne vienerius metus, o dešimtmečius – pažiūrėjus, kiek pasiekėme per pastarąjį dešimtmetį, viskas atrodo kitoje šviesoje – artimiausi dveji metai turėtų būti geri.

Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
PATYS VALDŽIOS ŽMONĖS PRISIŠAUKS SUNKMETĮ.JUK NEREIKIA BŪT EKONOMISTUI VISKAS IR TAIP JAU AIŠKU...BUS KRIZĖ VISOSE SRITYSE,KURI PALIES MIRTINGUOSIUS,TIEK,,NESĄMONIŲ "GALI SUKURTI TIK ŽMOGUS.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų