Apie tai naujienų portalo aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Dabartinės degalų kainos
Dabar degalų kainos yra sumažėjusios. Kaip manote, tai yra trumpalaikis sumažėjimas ar artimiausiu metu galime tikėtis, kad kainos išliks tokiose ribose?
I. Genytė-Pikčienė: Labai nedėkingas momentas prognozuoti, numatyti ar kažką apskritai komentuoti apie degalų kainas. Objektyviai visų energetikos nešėjų kainų dinamiką šiai dienai lemia būtent Persijos įlankos konfliktas, Persijos įlankos blokada per Hormūzo sąsiaurį ir Jungtinių Amerikos Valstijų, Irano, Izraelio pusiau paliaubos, pusiau ne paliaubos.
Vieną dieną jos aiškesnės ir leidžia švęsti tam tikrą lokalią pergalę, kitą dieną matome, kad susitarta nebuvo. Toks neapibrėžtumas, įvykių nepastovumas labai dirgina tiek finansų rinkų dalyvius, tiek žaliavų rinkas. Naftos rinkos apskritai yra labai spekuliatyvios. Dabar sutraukusios daug spekuliatyvaus dėmesio, tai natūralu, kad tie svyravimai dar labiau yra katalizuojami perteklinio investuotojų dėmesio.
Kol tai atkeliauja iki galutinio vartotojo, mūsų degalinių švieslenčių, natūralu, kad tie impulsai yra sugeriami ir atitinkamai mes juos stebime. Kol nesibaigs konfliktas aiškesne kryptimi, kol mes nematysime aiškesnių ir stabilesnių susitarimų, kol nebus atblokuotas Hormūzo sąsiauris su stabilesniais susitarimais, tol teigti, kad degalų kainos nusistovės kažkokiame apčiuopiamame, konkrečiame lygyje, būtų per daug drąsu.
Žinoma, stebint ateities naftos sandorius, mes matome, kad finansų ir žaliavų rinkų dalyviai nesitiki, jog šitas konfliktas tęsis ilgai. Matome, kad dabartinės naftos kainos yra gerokai aukštesnės negu ateityje numatomos. Naftos ateities sandorių kreivė yra žemėjanti ir metų pabaigoje naftos kainos lūkesčiai yra kuklesni negu šiai dienai.
Kaip žinia, tie sandoriai labai staigiai sureaguoja į kiekvieną naujieną ir pasikeitimą. Sugeria tuos naujuosius impulsus, kurie nėra ekonominės prigimties. Jie yra geopolitinės prigimties, jie yra Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento sprendimų pasekmės. Iš tikrųjų tai išskaičiuoti ir numatyti yra labai nelengva.
Ar išliks tokios degalų kainos?
Ką jūs pastebite? Dabar tikriausiai gali vairuotojai džiaugtis šiek tiek pamažėjusiomis kainomis, bet ar jos išliks tokios?
A. Izgorodinas: Manau, kad jos nei mažės, nei didės, o liks dabartiniame lygyje. Aš manau, kad aktyvioji karo ir konflikto stadija yra pasibaigusi, šalys labai lėtai, labai nestabiliai, bet juda link susitarimo. Klausimas, ar užteks dabar antro derybų raundo? Ar reikės trijų, keturių derybų raundų?
Akivaizdu, kad abi pusės nori susitarti. Ko gero vienas iš pagrindinių rodiklių, kuris tai rodo, yra Irano neeskalavimas. Jie nebeatakuoja karinės ir energetikos infrastruktūros regione, kas iš esmės rodo, kad šalys labiau nori susitarti. Aš manau, kad dabar kalbėti apie naftos kainos kritimą pagrindo didelio nėra.
Nuo ko priklauso, kuriam laikotarpiui tos kainos gali likti tame pačiame lygyje?
A. Izgorodinas: Tol, kol rinka nesupras, kad mes esame labai arti susitarimo. Čia yra klausimas, kiek tai gali užtrukti. Aš manau, kad dabar nėra labai didelio pagrindo kalbėti apie kažkokį žaibišką naftos kainos augimą, kadangi iš esmės karinis konfliktas baigėsi, prasidėjo derybinė stadija, kuri, kaip ir minėjau, klausimas, kiek gali užsitęsti.
Lietuvos iniciatyvos
Lietuva reagavome į degalų kainų augimą, buvo sumažintas dyzelino akcizas, buvo prognozuojama, kad apie 6 centus turėtų sumažėti degalų kainą. Kaip vertintumėte šitą sprendimą? Ar jis pakankamai geras?
I. Genytė-Pikčienė: Ypatingai mes matėme Europoje pakankamai įvairią reakciją į šitą susiklosčiusią situaciją, kylančias degalų kainas. Matėme kai kurias šalis, kurios išvis nieko nedarė. Matėme ir tikrai agresyviai su degalų kainomis kovojančių valstybių. Pavyzdžiui, Kroatija, Vengrija buvo tos šalys, kurios pirmosios įvedė degalų kainų lubas. Lenkija taip pat ėmėsi pakankamai plačių priemonių, kurios iš principo viešiesiems finansams yra labai brangios.
Tokio pakankamai aukšto neapibrėžtumo momente yra, gal net kažkiek trumparegiškumo. Labai daug viešųjų išteklių išnaudota kovai su degalų kainomis. Turint omenyje, kad konflikto raida yra vis dar scenarijų lygmenyje. Mes nežinome nei kiek užtruks konfliktas, derybų sprendimui rasti, nei kokia yra žala padaryta energetikos nešėjų infrastruktūrai Persijos įlankoje. Vien, kad Kataras turės atstatyti savo dujų gavybos infrastruktūra, tai užtruks.
Šiai šaliai teko nutraukti savo ilgalaikius kontraktus su keliais svarbiais partneriais. Žala yra ir natūralu, kad šalys turi pasilikti fiskalinio parako rudeniui, nes turėsime tikrai labai sudėtingą vasarą dujų rezervuarų užpildymo prasme. Visos valstybės turėjo pakankamai šaltą žiemą ir dujų rezervuarai yra ištuštinti pakankamai solidžiai. Dabar mažiau nei trečdalis vidutiniškai Europos Sąjungoje yra užpildyta.
Atitinkamai užpildymo procesas turės būti atliekamas prie itin aukštų dujų kainų. Gerokai aukštesniu, nei praeitą sezoną. Ateityje neaišku kaip toliau kainos judės. Tai tų neapibrėžtumų akivaizdoje reikia turėti fiskalinės manevro laisvės ir atitinkamai ruoštis net ir sudėtingesnės ateinančios žiemos scenarijui. Tos šalys, kurios reagavo ir ieškojo kažkokių tarpinių sprendimų, matyt, įvertino tuos ilgesnius scenarijus, nes tarp jų vis dar yra degalų naftos stokos scenarijus, kai net ir deficito klausimas matysis.
Kita vertus, matėme tokias šalis, kurios įsivedė pakankamai aiškias pagalbos priemones savo vartotojams. Pavyzdžiui, Slovėnija, teko imtis net ir racionavimo priemonių. Dėl palankių kainų ne tik patys slovėnai apsipirkinėjo ir naudojosi pigesnėmis degalų kainomis. Tas instrumentas paskatino degalų turizmą iš kaimyninių valstybių ir teko apriboti degalų pardavimus vienam gyventojui, įmonei.
Tai nėra sektinas ir tinkamas pavyzdys. Žinoma, Lietuvos atveju, mes esame maža valstybė. Mūsų akcizų politika vis tik labai jautri kaimyninių šalių elgsenai, čia privalu stebėti aplinką ir matyti savas galimybes. Kita vertus, mes kaip šalis buvome pakankamai nemažai prisižadėję Europos komisijai savo akcizų politika siekti žaliųjų Europos tikslų, nežinia, ar mes turime daug manevro laisvės nukrypti nuo tų pažadų.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
