JAV planai stringa: Iranas neatsako, Vance‘o vizitas stabdomas
Pasak „New York Times“, JAV viceprezidento J. D. Vance‘o diplomatinė kelionė į Iraną, kur jis turėjo siekti branduolinio susitarimo, buvo atidėta.
Vienas JAV pareigūnas teigė, kad kelionė sustabdyta po to, kai Teheranas neatsakė į amerikiečių derybines pozicijas.
Izraelio kariuomenė įkalino karius už Jėzaus statulos niokojimą Libane
Izraelio kariuomenė antradienį pranešė, kad dėl Jėzaus Kristaus statulos sunaikinimo pietų Libane du kariai bus įkalinti 30 dienų ir nušalinti nuo kovinių pareigų.
Šis sprendimas priimtas po to, kai buvo plačiai pasmerkta internete išplitusi nuotrauka, kurioje matyti, kaip Izraelio karys kūju daužo nuo kryžiaus nukritusios nukryžiuoto Jėzaus statulos galvą.
Skulptūra buvo krikščioniškame Deblo kaime pietų Libane, netoli sienos su Izraeliu.
Skelbdama tyrimo dėl šio incidento išvadas, kariuomenė nurodė, kad „krikščionišką simbolį apgadinęs karys ir šį veiksmą nufotografavęs karys bus nušalinti nuo kovinių pareigų ir gaus 30 dienų karinio įkalinimo“.
Ji pridūrė, kad dar šeši kariai, kurie „buvo įvykio vietoje ir nesiėmė veiksmų, kad sustabdytų incidentą ar apie jį praneštų“, buvo iškviesti „aiškinamiesiems pokalbiams“.
Izraelis vykdė oro smūgius visame Libane ir įsiveržė į šalies pietus po to, kai kovo 2 dieną „Hezbollah“ įsitraukė į karą Artimuosiuose Rytuose, palaikydama savo rėmėją Iraną.
Per kovas žuvo daugiau nei 2,4 tūkst. žmonių, o daugiau nei milijonas buvo priversti palikti savo namus. Žuvusiųjų skaičius toliau auga net ir po to, kai praėjusią savaitę įsigaliojo paliaubos, nes po griuvėsiais randama daugiau kūnų.
Izraelis šiame kare neteko 15 karių.
„Tyrimo metu nustatyta, kad karių elgesys visiškai nukrypo nuo IDF įsakymų ir vertybių“, – teigiama kariuomenės pranešime. Jame priduriama, kad „jos operacijos Libane nukreiptos tik prieš teroristinę organizaciją „Hezbollah“ ir kitas teroristines grupuotes, o ne prieš Libano civilius“.
Socialiniame tinkle „X“ Izraelio kariuomenė pranešė, kad apgadintą skulptūrą Deble kariai pakeitė „visiškai derindami veiksmus su vietos bendruomene“, ir pasidalijo naujos nukryžiuotojo statulos nuotrauka.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) pirmadienį sakė, kad yra „priblokštas ir nuliūdęs sužinojęs, jog IDF karys apgadino katalikų religinę ikoną pietų Libane“, ir pažadėjo „griežtas drausmines priemones pažeidėjui“.
Po paliaubų – nežinomybė: Iranas neatmeta karo scenarijaus
Artėjant paliaubų tarp JAV ir Irano pabaigai ir esant neapibrėžtumui dėl būsimų derybų, Teheranas pareiškė esąs pasirengęs tęsti kovą.
„Tasnim News“, pusiau oficiali šalies naujienų agentūra, pranešė, kad Iranas yra „visiškai pasirengęs galimam atnaujintam karui“.
Teigiama, kad šis pasirengimas apima kariuomenės perdislokavimą, taikinių sąrašo sudarymą ir „naujus netikėtumus“.
Tai atitinka panašų toną kaip ir šiandien po pietų išsakyti Donaldo Trumpo komentarai, kuris teigė, kad JAV kariuomenė yra „pasirengusi veikti“ po to, kai per paliaubas papildė atsargas.
„Turime tiek daug amunicijos, tiek daug visko... šį laiką išnaudojome atsargoms papildyti, ir jie tikriausiai taip pat šiek tiek papildė atsargas.“
NVO: Irane suimta daugiau nei 3,6 tūkst. žmonių, kuriems pareikšti su karu susiję kaltinimai
Irano valdžios institucijos areštavo daugiau nei 3,6 tūkst. žmonių, kuriems pareikšti kaltinimai, susiję su JAV ir Izraelio karu – nuo vaizdo įrašų perdavimo užsienyje įsikūrusioms žiniasklaidos priemonėms iki internetinio ryšio „Starlink“ terminalų laikymo, antradienį pranešė viena nevyriausybinė organizacija.
Norvegijoje įsikūrusi organizacija „Iran Human Rights“ (IHR) teigė, kad šis skaičius, pagrįstas valstybinės žiniasklaidos pranešimais ir pačios organizacijos tyrimais, atspindi minimumą, ir, atsižvelgiant į šiuo metu islamo respublikoje galiojančius interneto apribojimus, „tikriausiai yra gerokai didesnis“.
Jos teigimu, nuo karo pradžios vasario 28 d. buvo suimta mažiausiai 3 646 žmonės, iš kurių mažiausiai 767 atvejai užregistruoti po to, kai balandžio 8 d. buvo paskelbtos paliaubos.
„Sulaikytiesiems pareikšti kaltinimai, daugiausia susiję su šnipinėjimu, ryšiais su užsienio žvalgybos tarnybomis, slaptų objektų nuotraukų ar koordinačių perdavimu užsienio žiniasklaidai bei bandymais kurti operatyvines grupuotes ar vykdyti ginkluotą veiklą“, – teigiama pranešime.
Žmonės taip pat būdavo areštuojami už tai, kad naudojosi palydovinio interneto ryšio „Starlink“ terminalais ir juos platino, siekiant apeiti interneto blokavimą, bei už tariamą bendradarbiavimą su monarchistų grupuotėmis.
IHR teigimu, tarp sulaikytųjų yra daugiau nei 100 pilietinės visuomenės aktyvistų, viena iš jų – nusipelniusi žmogaus teisių gynėja Nasrin Sotoudeh, kuri buvo suimta balandžio 2 d.
N. Sotoudeh dukra Mehraveh Khandan šeštadienį platformoje „Instagram“ parašė, kad jos motina pirmą kartą nuo suėmimo jai paskambino ir pasakė, jog ją laiko Žvalgybos ministerija, tačiau jai neleidžiama atskleisti, kur tiksliai.
Jos kolegė, žmogaus teisių aktyvistė ir 2023 m. Nobelio taikos premijos laureatė Narges Mohammadi, tebėra kalėjime, kur atsidūrė gruodžio mėnesį – dar iki karo ir sausio mėnesį vykusių masinių protestų.
Kaip pranešė jos fondas, Zandžano mieste šiaurinėje šalies dalyje esančiame kalėjime laikomai N. Mohammadi antradienį suėjo 54-eri, o praėjusią savaitę buvo pranešta, kad po kovo mėnesį patirto širdies smūgio jos sveikatos būklė yra „kritinė“.
Trumpas: Iranas „neturi pasirinkimo“
Iranas „neturi pasirinkimo“, kaip tik dalyvauti derybose, sako Donaldas Trumpas, pridurdamas, kad nenori pratęsti paliaubų.
Trumpas žeria kaltinimus: „Iranas daugybę kartų pažeidė paliaubų sąlygas!“
Konflikto Artimuosiuose Rytuose šalims svarstant galimybę surengti naują taikos derybų raundą, prezidentas Donaldas Trumpas antradienį apkaltino Iraną nuolat pažeidinėjant paliaubų su JAV sąlygas.
„Iranas daugybę kartų pažeidė paliaubų sąlygas!“ – savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas, omenyje turėdamas dviejų savaičių paliaubas, kurios baigsis trečiadienį, o po to Artimuosiuose Rytuose vėl gali įsiplieksti atviras konfliktas.
Donaldas Trumpas kaltina Iraną „daugybę kartų“ pažeidus paliaubas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį apkaltino Iraną ne kartą pažeidus paliaubas su JAV kare Artimuosiuose Rytuose.
Abi šalys šiuo metu svarsto galimybę surengti naują taikos derybų raundą.
„Iranas daugybę kartų pažeidė paliaubas!“ – savo socialinio tinklo „Truth Social“ platformoje paskelbė D. Trumpas, turėdamas omenyje dviejų savaičių paliaubas, kurios baigsis trečiadienį.
Jei nepavyks pasiekti susitarimo, Artimieji Rytai gali vėl pasinerti į atvirą konfliktą.
Artėjant derybos su Libanu – Izraelio ministro grasinimai „Hezbollah“ lyderiui: „sumokės savo galva“
Artėjant šią savaitę Vašingtone įvyksiančioms naujoms Izraelio ir Libano deryboms, Izraelio gynybos ministras dar kartą pagrasino nužudyti grupuotės „Hezbollah“ lyderį.
Žiniasklaida pranešė, kad gynybos ministras Israelis Katzas antradienį renginyje, skirtame Izraelio žuvusių karių atminimo dienai paminėti, pareiškė, kad „Hezbollah“ vadas Naimas Qassemas „sumokės savo galva“.
Anot I. Katzo, nuginkluoti „Hezbollah“ yra vienas iš pagrindinių tikslų net ir dabar galiojančių paliaubų metu.
Ši grupuotė Izraelį užpuolė „tarnaudama savo šeimininkams iš Irano“ ir už tai sumokės, jo žodžius citavo Izraelio naujienų portalas „Ynet“.
„Bet kas, pakėlęs ranką prieš Izraelį, jos neteks. Mes negrįšime į padėtį, buvusią iki 2023 m. spalio 7 d.,“ – per Herclio kalne vykusią ceremoniją sakė I. Katzas.
Analitikų teigimu, po islamistinės grupuotės „Hamas“ 2023 m. spalio 7 d. surengto išpuolio prieš Izraelio pasienio bendruomenes Izraelis pakeitė savo karinę strategiją ir nuo atgrasymo principu grindžiamos metodikos griebėsi labiau prevencinių ir puolamųjų operacijų.
JAV Valstybės departamentas pranešė, kad ketvirtadienį Vašingtone bus atnaujintos Izraelio ir Libano derybos ambasadorių lygiu.
Izraelis per tiesiogines derybas su Libano vyriausybe siekia taikos susitarimo ir ragina nuginkluoti „Hezbollah“ – įtakingą politinę partiją ir sukarintą smogikų grupuotę.
Tuo tarpu Libano vyriausybė siekia, kad būtų paskelbtas nuolatinės paliaubos ir Izraelio kariai pasitrauktų iš Pietų Libano.
Izraelis teigia šioje teritorijoje įkūręs „saugumo zoną“, o Libano valdžios institucijos jo kariuomenės buvimą vertina kaip Libano teritorijos okupaciją.
Estų ministras: JAV stabdo amunicijos tiekimą Estijai iki karo Irane pabaigos
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pirmadienį patvirtino, kad JAV sustabdė amunicijos tiekimą Estijai bent iki karo Irane pabaigos. Anot jo, jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęs, Estijai gali tekti peržiūrėti anksčiau priimtus sprendimus dėl ginkluotės įsigijimo, praneša šalies visuomeninis transliuotojas ERR.
Praėjusią savaitę naujienų agentūra „Reuters“ paskelbė, kad vykstant karui su Iranu JAV laikinai sustabdė ginklų tiekimą kai kuriems sąjungininkams. Sekmadienį ERR paskelbė, kad tai labiausiai paveiks Estijos įsigytą amuniciją artilerijos sistemoms HIMARS.
Pirmadienį H. Pevkuras aptarė padėtį su JAV gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu.
„Mes jau žinojome, kad JAV sustabdė amunicijos siuntimą. Su P. Hegsethu aptarėme tai, kokios galėtų būti ateities perspektyvos dėl amunicijos tiekimo atnaujinimo, o jeigu tiekimas bus sustojęs labai ilgam, tai kokios galėtų būti alternatyvos siekiant padidinti gynybos pajėgumus naudojant JAV produkciją“, – sakė H. Pevkuras.
Gynybos ministras teigė, kad Estijai aktualiausias klausimas yra dėl šaudmenų artilerijos sistemoms HIMARS ir prieštankinėms sistemoms „Javelin“. Tačiau jis užtikrino, kad problemų su prieštankine amunicija nėra, nes Estija jos turi pakankamai.
Ministras neįvardijo tikslios sumos, kurią Estija išleido JAV ginkluotės įsigijimui ir kada ji turėjo būti atsiųsta. Tačiau jis pridūrė, kad užsakymų, kurie sustojo ir kurių pristatymas numatomas šiais bei kitais metais, vertė siekia „dešimtis milijonų eurų“.
„Turime ilgalaikius kontraktus, o amunicijos tiekimas vyks remiantis šiais ilgalaikiais kontraktais. Kiekvienos rūšies amunicijos pristatymo laikas skiriasi“, – paaiškino jis.
Kol kas nežinoma, kada ginkluotės tiekimas bus atnaujinimas, tačiau H. Pevkuras teigia, kad ši pertrauka užtruks mėnesius, o ne savaites. Anot jo, JAV turėtų atnaujinti tiekimą pasibaigus karui su Iranu.
ERR paklausus, ką ketinama daryti, jeigu konfliktas užsitęs, ministras atsakė, kad viskas priklauso nuo to, kiek jis truks. Pasak jo, jei karas baigsis greitai, jokių reikšmingų papildomų priemonių imamasi nebus.
Vis dėlto H. Pevkuras patikino, kad Estija jau žvalgosi galimų alternatyvų pasaulyje.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Pentagono atstovai informavo ir Lietuvos krašto apsaugos ministeriją apie galimus JAV amunicijos tiekimo vėlavimus dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose.
„Reuters“ anksčiau pranešė, kad JAV ginkluotė nepasiekia kelių šalių, esančių strategiškai svarbiose pozicijose Europoje. Skelbiama, kad didžiausias susirūpinimas reiškiamas sienas su Rusija turinčiose Baltijos ir Skandinavijos šalyse.
Europa taip pat dalijasi ginklais su Ukraina, todėl vėlavimai turės neigiamą poveikį visose srityse.
Lietuvos prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis teigia, kad vėluojantis JAV ginkluotės tiekimas nesutrikdys strateginių planų dėl nacionalinės divizijos įkūrimo iki 2030 m., nes Lietuva ginkluotę perka ne vien tik iš JAV.
Valstybinė žiniasklaida: Iranas nepasiuntė delegacijos deryboms su JAV Pakistane
Iranas kol kas nepasiuntė jokių atstovų į Islamabadą deryboms su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Nei pirminių diskusijų ekspertai, nei pagrindinė delegacija į Pakistano sostinę neišvyko, antradienį pranešė valstybinis radijas.
Vyriausybės pareigūnai pabrėžė, kad derybos nebus vedamos „grasinimų ir susitarimų pažeidimų“ šešėlyje, pranešė valstybinė žiniasklaida. Antrasis derybų su Jungtinėmis Valstijomis ratas priklausys nuo to, ar Vašingtonas atsisakys savo pozicijos, teigė ji, bet daugiau informacijos nepateikė.
Pagrindinė kliūtis išlieka JAV karinio jūrų laivyno vykdoma Irano laivų ir uostų blokada. Prezidentas Donaldas Trumpas savo platformoje „Truth Social“ sakė, kad tęs blokadą, kol nebus pasiektas susitarimas.
Pasak Pakistano saugumo šaltinių, Teheranas sieja savo dalyvavimą derybose su blokados panaikinimu.
Dviejų savaičių JAV, Izraelio ir Irano paliaubos baigsis trečiadienį. D. Trumpas pirmadienį „Bloomberg“ sakė, kad „labai mažai tikėtina“, jog nesant susitarimo jis jas pratęstų.
CNN: JAV ir Iranas buvo arti susitarimo, bet Trumpo žinutės viską sujaukė
Artėjant savaitgaliui atrodė, kad JAV ir Iranas artėja prie susitarimo, kuris užbaigtų septynių savaičių karą, tačiau tuomet JAV prezidentas Donaldas Trumpas padarė būtent tai, ko, kaip ne kartą tvirtino jo padėjėjai, jis nedarys: bandė derėtis per žiniasklaidą ir socialinius tinklus, skelbdamas pranešimus apie vykstančias derybas, rašo CNN.
Jis tvirtino, kad Iranas sutiko su daugybe nuostatų, kurios, pasak derybų šaltinių, dar nebuvo galutinai suderintos. Jis taip pat teigė, kad Teheranas sutiko su daugeliu labiausiai ginčytinų JAV reikalavimų – įskaitant sutikimą perduoti sodrintą uraną – ir paskelbė, kad karas netrukus baigsis.
Irano pareigūnai viešai atmetė daugelį šių teiginių ir paneigė, kad ruošiasi kitam derybų raundui, taip greitai numalšindami augantį optimizmą dėl susitarimo. Dabar neaišku, kur link eis taikos derybos, pažymi leidinys.
Kai kurie Baltųjų rūmų pareigūnai anonimiškai CNN pripažino, kad prezidento vieši komentarai pakenkė deryboms, atkreipdami dėmesį į derybų jautrumą ir gilų Irano nepasitikėjimą JAV.
Padėtį dar labiau komplikuoja tai, kad JAV pareigūnai įtaria, jog tarp Irano derybų komandos, vadovaujamos Parlamento pirmininko Mohammado Bagherio Ghalibafo ir užsienio reikalų ministro Abbaso Araghchi, ir Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpuso yra nesutarimų, todėl kyla klausimų, kas galiausiai gali pasirašyti susitarimą.
„Irano atstovai neigiamai vertino tai, kad JAV prezidentas derėjosi per socialinius tinklus ir žiniasklaidą, nes tai sudarė įspūdį, tarsi jie būtų pritarę klausimams, dėl kurių dar nebuvo susitarę, ir kurie nėra populiarūs tarp jų šalies gyventojų“, – CNN sakė vienas su derybomis susipažinęs asmuo, pridurdamas, kad iraniečiai ypač nerimauja dėl to, kad gali atrodyti silpni.
D. Trumpas naujienų agentūrai „Bloomberg“ teigė, kad Iranas sutiko „neribotam“ laikui sustabdyti savo branduolinę programą. Taip pat, „CBS News“ jis sakė, kad Teheranas „sutiko su viskuo“ ir bendradarbiaus su JAV siekdamas pašalinti savo sodrintą uraną. O „Axios“ JAV prezidentas tikino, kad susitikimas „tikriausiai įvyks savaitgalį“, pridurdamas: „Manau, susitarimą pasieksime per artimiausią dieną ar dvi.“
Nuginkluoti „Hezbollah“ siekiantis Izraelis sako taikąs diplomatinį ir karinį spaudimą
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas antradienį pareiškė, kad jo šalies kampanija Libane remiasi tiek kariniu, tiek diplomatiniu spaudimu, siekiant nuginkluoti su Iranu susijusią grupuotę „Hezbollah“.
„Pagrindinis kampanijos Libane tikslas yra nuginkluoti „Hezbollah“ ir pašalinti grėsmę šiaurinėms (Izraelio) bendruomenėms, derinant karines ir diplomatines priemones“, – sakė I. Katzas per ceremoniją, skirtą Izraelio nacionalinei žuvusių karių ir teroro aukų atminimo dienai.
Nors penktadienį įsigaliojo Izraelio ir Libano paliaubos, Izraelio kariai vis dar yra Libano pietuose ir aktyviai kovoja su „Hezbollah“ kovotojais, o I. Katzas sekmadienį pareiškė, kad iškilus grėsmei kariai panaudos „visą jėgą“.
ES ministrai aptars karus Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai antradienį vyksiančiame susitikime aptars naujausius įvykius Artimuosiuose Rytuose ir nuolatinę paramą karo draskomai Ukrainai.
Liuksemburge vyksiančiame susitikime prie ministrų prisijungs Libano ministras pirmininkas Nawafas Salamas, kuris aptars padėtį jo šalyje. Aukščiausi diplomatai taip pat turėtų aptarti karą Irane ir jo platesnius regioninius padarinius, įskaitant įtampą Hormuzo sąsiauryje.
Ukrainos klausimu ministrus vaizdo ryšiu apie naujausius įvykius fronto linijoje informuos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Briuselyje ir Kyjive puoselėjamos didelės viltys, kad jau netrukus gali būti įgyvendintas naujas sankcijų Maskvai paketas ir 90 mlrd. eurų dydžio paskola Ukrainai, nes gegužės mėnesį po pralaimėjimo rinkimuose iš valdžios trauksis Kremliui draugiškas Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas.
Ministrai taip pat turėtų aptarti būdus, kaip ES galėtų bendradarbiauti su Kyjivu dėl ilgalaikio Ukrainos stabilumo, įskaitant paramą veteranams ir išminavimo pastangas.
Be to, į darbotvarkę įtrauktas ES indėlis į Armėnijos ir Azerbaidžano taikos procesą, taip pat padėtis Sakartvele.
Donaldas Trumpas: Irano urano paėmimas bus ilgas ir sudėtingas procesas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėlai pirmadienį pareiškė, kad po praėjusių metų JAV smūgių Irano branduoliniams objektams urano paėmimas iš šios šalies bus ilgas ir sudėtingas.
„Operacija „Midnight Hammer“ buvo visiškas ir galutinis Irano Branduolinių Dulkių objektų sunaikinimas“, – savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
Jis pridūrė: „Todėl jo iškasimas bus ilgas ir sudėtingas procesas.“
JAV lyderis „branduolinėmis dulkėmis“ dažnai pavadina Irano sodrinto urano atsargas. JAV kaltina Iraną, kad šis kaupia tokias atsargas, nes siekia pasigaminti atominę bombą.
Tačiau D. Trumpas kartais šį terminą vartoja ir kalbėdamas apie medžiagas, likusias po JAV smūgių Irano branduoliniams objektams pernai birželį.
79-erių prezidentas laikosi pozicijos, kad Irano sodrinto urano atsargos galiausiai bus perkeltos į JAV teritoriją, nors Irano užsienio reikalų ministerija neigia bet kokius tokio pobūdžio planus.
JAV ir Izraelis vasario 28 dieną surengė bendrus smūgius Iranui, kad pašalintų tai, ką Izraelis pavadino Islamo Respublikos branduolinės programos keliama „egzistencine grėsme“.
Izraelio pareigūnai teigia, kad Teheranas suintensyvino pastangas įsigyti atominį ginklą po praėjusio birželio 12 dienų karo, kurį pradėjo Izraelis ir kurio metu JAV subombardavo tris branduolinius objektus, įskaitant sodrinimo gamyklą.
Baltieji rūmai: JAV yra arčiau susitarimo su Iranu nei bet kada anksčiau
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pirmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra arčiau susitarimo su Iranu nei bet kada anksčiau, nepaisant netikrumo dėl to, ar įvyks dar vienas derybų ratas.
„Jungtinės Amerikos Valstijos šįvakar dar niekada nebuvo taip arti tikrai gero susitarimo, ne tokio kaip klaikus susitarimas, kurį pasirašė Barackas Husseinas Obama, nei esame dabar“, – kanalui „Fox News“ sakė K. Leavitt, omenyje turėdama 2015 m. branduolinį susitarimą, kurį vėliau atšaukė prezidentas Donaldas Trumpas.
K. Leavitt teigė, kad Jungtinės Valstijos artėja prie susitarimo, tačiau pridūrė, jog D. Trumpas turi keletą galimybių, jei susitarimas nebus pasiektas, ir nedvejodamas jomis pasinaudos. Ji pažymėjo, kad prezidentas anksčiau parodė, jog laikosi savo žodžio.
Trečiadienį, pasak D. Trumpo, baigs galioti Jungtinių Valstijų ir Irano paliaubos. Jis sakė, kad jei nebus pasiektas susitarimas, jis įsakys suduoti smūgius į energetikos sektorių ir civilinę infrastruktūrą. Lieka neaišku, ar prieš pasibaigiant paliaubų galiojimui įvyks antras derybų ratas.
Trumpas Iranui kelia dar 1 ultimatumą – Teheranas skelbia turintis „naujų kortų“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nenutrauks Irano uostų blokados, kol Teheranas nesutiks pasirašyti taikos susitarimo karui užbaigti.
„BLOKADA, kurios nenutrauksime, kol nebus pasiektas „SUSITARIMAS“, visiškai gniuždo Iraną“, – socialiniuose tinkluose rašė D. Trumpas.
„Jie praranda 500 Milijonų Dolerių per dieną – tai nepakeliama suma net ir trumpuoju laikotarpiu“, – teigė jis.
Eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo, tiek Teheranui, tiek Vašingtonui įvedus savo atskiras blokadas.
Antradienį artėjant ugnies nutraukimo pabaigai, JAV ir Iranas perspėjo esantys pasirengę karui. Neaiškumų kyla ir dėl derybų, kurias D. Trumpas paskelbė atnaujinsiantis Pakistane.
Baltieji rūmai pranešė, kad viceprezidentas J. D. Vance'as yra pasirengęs vėl skristi į Pakistano sostinę Islamabadą. Miestas ruošiasi antrajam derybų etapui dėl karo, apėmusio Artimuosius Rytus ir sukrėtusio pasaulio rinkas, užbaigimo.
Iranas: turime „naujų kortų“
Tačiau dvasininkų valdoma Irano vyriausybė atsisakė patvirtinti savo dalyvavimą ir apkaltino JAV pažeidus paliaubas Irano uostų blokada ir vieno laivo užėmimu.
Irano įtakingas parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheris Ghalibafas pirmadienį įspėjo, kad Teheranas turi „naujų kortų“ tam atvejui, jei karas atsinaujins.
„Mes nepriimame derybų grasinimų šešėlyje, o per pastarąsias dvi savaites ruošėmės mūšio lauke parodyti naujas kortas“, – socialiniame tinkle „X“ rašė vyriausiasis Irano derybininkas derybose su JAV M. B. Ghalibafas.
Pareigūnas: JAV ketvirtadienį organizuoja Izraelio ir Libano derybas
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį surengs naujas Izraelio ir Libano derybas, siekdamos paskatinti susitarimą, naujienų agentūrai AFP pranešė vienas JAV pareigūnas.
Susitikimas rengiamas po to, kai įsigaliojo trapios, JAV tarpininkaujamos paliaubos.
„Mes ir toliau sudarysime sąlygas tiesioginėms, sąžiningoms abiejų vyriausybių diskusijoms“, – pirmadienį, laikydamasis įprastos anonimiškumo sąlygos, sakė Valstybės departamento pareigūnas.
Libano prezidentas Josephas Aounas (Žozefas Aunas) pirmadienį pareiškė, kad planuojamomis derybomis su Izraeliu siekiama užbaigti karo veiksmus ir Izraelio okupaciją pietuose, net jei Irano remiama kovotojų grupuotė „Hezbollah“ ir jos šalininkai atmeta derybas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Trumpas pratęsė paliaubas su Iranu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad paliaubos su Iranu bus pratęstos.
Įraše socialiniame tinkle „Truth Social“ jis teigė, kad paliaubos bus pratęstos „iki tol, kol jų pasiūlymas bus pateiktas ir diskusijos bus užbaigtos – vienaip ar kitaip“.
Buvo pateikiami skirtingi pareiškimai apie tai, kada tiksliai turėjo baigtis pradinės paliaubos – iki termino pabaigos buvo likusios vos kelios valandos.
Anksčiau D. Trumpas sakė, kad paliaubos baigsis „trečiadienio vakarą Vašingtono laiku“, tačiau konkretaus laiko nenurodė.