Teisėsaugininkams, besiaiškinantiems galimo neteisėto praturtėjimo atvejus, kyla problemų, nes įtariami asmenys ima dangstytis fiktyviais paskolos rašteliais, tariamomis paskolomis iš ofšorinių firmų ar prigalvoja kitokių gana įžūlių pasiteisinimų apie įgytą turtą.
Pataisytų įstatymų spragos
Kaip pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija, per porą metų jos pareigūnai teisėsaugos institucijoms perdavė medžiagą apie 200 asmenų, kurie įtariami neteisėtu praturtėjimu. Įtartino turto vertė sudaro daugiau kaip 70 milijonų litų. Pradėti nuskambėjusių bylų tyrimai – vadinamosios Gariūnų bylos, Edgaro Karaliaus neteisėto praturtėjimo, taksi verslo Vilniuje ir kitų bylų.
Pernai rudenį generalinis prokuroras Darius Valys viešai skundėsi, kad 2010 metų pabaigoje priimtos įstatymų pataisos, kuriomis stengiamasi užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui, kol kas sunkiai įgyvendinamos. Jis konstatavo, jog dėl minėtos nusikalstamos veikos pradėti 107 ikiteisminiai tyrimai ir kol kas tik dvi tokios bylos išnagrinėtos teismuose.
Prokuratūros duomenimis, šiuo metu apribotos nuosavybės teisės sudaro 11 milijonų litų.
„Tyrėjai susiduria su problema, kaip paneigti apsimestinius sandorius, kuriais stengiasi įtariamieji pagrįsti teisėtas pajamas ar jų įgytą turtą. Susiduriama su turto vertinimo problema, pirmiausia – kas tuos turto vertinimus turi atlikti. Dažnai įtariamieji turto vertinimus ginčija“, – D. Valys vardijo kliūtis, su kuriomis susiduria teisėsaugininkai, tirdami neteisėto praturtėjimo bylas.
Kaip vasario pradžioje pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba, išaiškėjus įstatymų spragoms, kurios trukdo įrodyti neteisėto praturtėjimo atvejus, prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva jau parengtos ir Seimui pateiktos įstatymų pataisos, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui fiktyviais skolos rašteliais, vekseliais ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis.
Pagal Lietuvos vadovės inicijuojamas pataisas paskolos, viršijančios 50 000 litų sumą, turės būti patvirtintos notaro. Dabar fiziniai asmenys vieni iš kitų gali skolintis neriboto dydžio sumas – to nereikia patvirtinti sutartimis pas notarą. Praktika rodo, kad, teisėsaugai tiriant neteisėto praturtėjimo atvejus, vienu populiariausių atsakomybės vengimo būdų ir būna fiktyvūs paskolos rašteliai, kuriais siekiama pagrįsti neaiškios kilmės turtą.
Kad ir kaip būtų sudėtinga tirti tokių neteisėtai praturtėjusių asmenų bylas, jos vis dėlto pasiekia teismus.
Iš kur tos pajamos?
Viena neteisėto praturtėjimo byla nagrinėjama ir Kauno miesto apylinkės teisme. Kaltinamoji – čigonų tautybės kaunietė Rita Petravičiūtė (35 m.) – įtariama per 2 metus iš nežinomų šaltinių gavusi beveik pusę milijono litų, o už tą sumą įsigijusi 114 kvadratų butą Kauno centre, E. Ožeškienės gatvėje, ir nusipirkusi prabangų automobilį. Beje, R. Petravičiūtė su motina buvo įkliuvusios su dideliu kiekiu narkotikų, yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis.
Gavusi duomenis iš Kriminalinės policijos biuro, R. Petravičiūtės pajamų ir turto patikrinimą atliko Kauno apskrities mokesčių inspekcija. Paaiškėjo, jog pajamos, už kurias R. Petravičiūtė 2008 metais įsigijo būstą, niekur nėra deklaruotos, mokesčiai nemokėti. Mokesčių inspekcijos specialistai kaunietei priskaičiavo beveik 170 000 litų mokesčių.
Su patikrinimo akte nurodyta suma R. Petravičiūtė nesutiko ir Kauno apskrities mokesčių inspekciją apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis savo nutartimi tik patvirtino mokesčių administratoriaus sprendimą.
„Tetulė iš Austrijos“
Mokesčių inspekcijos specialistai palygino R. Petravičiūtės ir jos šeimos narių asmenines išlaidas su gautomis pajamomis. Nuo 1999 metų jos išlaidos gerokai viršijo gautas pajamas. Pasak mokesčių inspekcijos pareigūnų, dažnai neaiškiais būdais praturtėję asmenys bando pagrįsti savo turto įsigijimą teigimu, jog, girdi, iš anksčiau turėję ne bankuose laikomų pinigų. Šiuo atveju tą patį tvirtino ir R. Petravičiūtė. Nors tas neva turėtas 200 000 litų santaupas ji dar 2003 metais privalėjo deklaruoti per vienkartinį gyventojų turto deklaravimą, kažkodėl to nepadarė.
Be to, buvo nustatyta, kad R. Petravičiūtė niekur nedirbo, augino vaikus, gaudavo socialines išmokas. Taigi imta ieškoti šaltinių, kuriuos moteris nurodė – iš kurių atseit gavusi reikiamą sumą butui pirkti.
R. Petravičiūtė savo parodymuose painiojosi: iš pradžių ji tvirtino, jog 250 000 litų jai, girdi, davęs buvęs vyras, vėliau – kad ketvirčio milijono litų paskolą gavusi iš Austrijoje gyvenančios tetulės. Likusią dalį neva davusi motina ir dvi giminaitės.
Išlaidos gerokai didesnės
Visos tos versijos subliūško. Pareigūnai, apklausę R. Petravičiūtės artimuosius, sužinojo, kad šie jokių pinigų jai nei davę, nei skolinę, jokių paskolų ji neėmusi. Mokesčių inspekcijos specialistai patikrino ir „Austrijos tetulės“ versiją – buvo kreiptasi į Austrijos mokesčių administratorių. Jis nurodė, kad negali nustatyti tariamos paskolos teikėjos piniginių lėšų susidarymo šaltinių, nes juos pagrindžiančių dokumentų jų šalies pilietė pateikti negalėjo.
Jeigu kaunietės teta tuos pinigus būtų į Lietuvą vežusi grynais, ji pagal teisės aktų nuostatas, privalėjo tuos 250 000 litų deklaruoti. Tačiau Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos paaiškino, kad tokių duomenų neturi.
Mokesčių inspekcijos specialistai nustatė, kad iki 2006 metų R. Petravičiūtė galėjo turėti tik apie 25 000 litų santaupų. 2006–2008 metais ji gyveno iš socialinių pašalpų bei pinigų, kuriuos gavo pardavusi automobilį ir nekilnojamąjį turtą.
Tyrėjai suskaičiavo, jog R. Petravičiūtė 2006 metais gavo 1700 litų pajamų, o išlaidų patyrė apie 107 000 litų; 2007 metais gavo šiek tiek daugiau negu 300 litų pajamų, o išlaidos siekė 22 000 litų; 2008 metais tegavo 102 litus pajamų, o išleido 472 000 litų.
Dosnūs vestuvių svečiai?
Kadangi visos R. Petravičiūtės teisme pateikiamos galimo pajamų įsigijimo versijos bliūkšta, ji tėškė paskutinį kozirį: girdi, tiek tūkstančių per jos vestuves jai dovanoję artimieji, giminės ir kiti svečiai. Ji tą ketina įrodyti pateikdama teismui vaizdajuostę, kurioje nufilmuotos jos vestuvės ir dovanų dalijimas.
Taigi teisėjui teks nelengvas uždavinys – nustatyti, kiek aukso, pinigų ir vertingų daiktų R. Petravičiūtei sudovanota per vestuvių puotą ir ar tai sudaro tokią sumą pinigų, už kurią buvo įmanoma nusipirkti prabangų butą.
Karalius – be rūmų
Sausio viduryje pareigūnų užmojis iš šešėlinio verslo veikėjų atimti jų nelegaliai užgyventus turtus kol kas irgi apvainikuotas pergale. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį dėl neteisėto praturtėjimo garsiojo kontrabandininko Viliaus Karaliaus sūnui teisininkui Edgarui Karaliui. Jam skirta 13 000 litų bauda ir nuspręsta konfiskuoti turto už daugiau kaip 1,6 milijono litų.
Taip nutaręs teismas pabrėžė, jog buvusio Alytaus mero Česlovo Daugėlos namą prabangioje sostinės vietoje – Valakupiuose – nusipirkęs E. Karalius sandorio sudarymo metu neturėjo teisėtų pajamų.
Nuosprendis dar negalutinis – E. Karalius jį apskundė Vilniaus apygardos teismui.
Namo byla sustabdyta
Priminsime, kad dar 2007 metų pabaigoje Č. Daugėla pardavė E. Karaliui sklypą ir namą už 6,4 mln. litų. Sudaręs nekilnojamojo turto sandorį teisininkas tuometiniam Alytaus miesto merui sumokėjo 400 000 litų avansą, o likusius pinigus įsipareigojo perduoti vėliau. Bet, kaip paaiškėjo tyrimo metu, neperdavė, o nekilnojamąjį turtą pardavęs Č. Daugėla bankui kas mėnesį mokėjo ne tik kreditą, bet ir palūkanas (šį namą Č. Daugėla pirko 2006-aisiais, banke gavęs paskolą).
Pradėjus ikiteisminį tyrimą, Č. Daugėla panoro atgauti už E. Karalių bankui sumokėtą pinigų sumą ir susigrąžinti žemės sklypą bei namą. Č. Daugėla teismo paprašė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti nutraukta ir taikyti vienašalę restituciją. Vis dėlto teisme abi šalys nusprendė sudaryti taikos sutartį – namas ir sklypas grąžinamas Daugėloms, o E. Karalius sumoka daugiau kaip 365 000 litų palūkanų ir netenka sandorio sudarymo metu sumokėto 400 000 litų avanso. Tačiau ši byla sustabdyta, kol bus baigta nagrinėti E. Karaliaus neteisėto praturtėjimo byla.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
