Istorijos klubų vadų išvakarėse aptartas veiksmų planas vyko sklandžiai. Kaip ir prieš 200 metų debesuotą Kauno dangų nušvietė saulė.
Prieš Napoleono I kariuomenei pradedant persikėlimą per Nemuną, įvyko iškilmingas Kauno mero Andriaus Kupčinsko priėmimas, kuriame dalyvavo Prancūzijos ambasadorė, kai kurie Seimo nariai, Kauno tarybos nariai ir kiti kviestiniai kauniečiai. Meras svečius sveikino pasipuošęs XIX a. pradžios didiko apdarais.
Istorikai aiškina, kad 1812 metų birželį Napoleono kariuomenė priartėjo prie Kauno. Napoleonas su štabo viršininku apžiūrėjo Kauno apylinkes nuo Aleksoto kalno šlaito, užkopė ant Jiesios upelio piliakalnio, kuris dabar vadinamas Napoleono vardu, ir nutarė, kad geriausia vieta kariuomenei persikelti yra šio kalno prieigos.
Jiesios apylinkėse persikėlimo laukė apie 600 tūkst. pėstininkų, kavaleristų bei artilerijos. Kai kurių istorikų teigimu, ši persikėlimo operacija buvo sėkmingiausia karybos istorijoje.
Per 4 dienas trukusį persikėlimą nežuvo nei vienas karys, į upę nenugarmėjo nei vienas vežimas.
Napoleono kariuomenė judėjo toliau per Lietuvą link Rusijos.
Siekdami kuo didesnio patogumo šio istorinio žygio žiūrovams, rengėjai persikėlimo vietą pakeitė. Karo istorijos rekonstruotojai persikėlė į Nemuno salą, kurioje ir įvyko mūšis.
Deltuvos mūšis prieš 200 metų vyko taip pat ne Kauno, o Ukmergės apylinkėse. Karo istorijos klubo įkūrėjas Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Arvydas Pociūnas aiškino, kad tai kas vyko Nemuno saloje šiandien ir nebuvo identiškas Deltuvos mūšio atkartojimas.
Napoleono žygio į Rusiją kontekste Deltuvos mūšis užėmė mažai reikšmingą vietą, tačiau Lietuvoje šis mūšis įvykęs prieš 200 metų buvo didžiausias.
Deltuvos mūšiui vadovavo net ne pats Napoleonas. Vienam prancūzų pulkui buvo iškelta užduotis sutriuškinti Ukmergės apylinkėse išsidėsčiusį rusų pulką.
Rusams buvo iškelta užduotis artėjančios Napoleono kariuomenės pulką išskaidyti ir pastumti. Tai įvykdę rusai turėjo atsitraukti.
Po susirėmimo pastūmę prancūzus į nurodytą vietą, rusai atsitraukė. Prancūzai užėmė mūšio lauką.
Pagal karybos taisykles, tas, kuris užima mūšio lauką, skelbiamas nugalėtoju. Tačiau prancūzai nepasiekė savo tikslo – sutriuškinti rusus, todėl nugalėtojais jų skelbti nebuvo galima.
Rusijos pulko nugalėtojais taip pat nebuvo galima skelbti, nes jie atsitraukė. Taigi, nei laimėtojų, nei pralaimėtojų.
„Deltuvos mūšis mums labai tiko pagal jo baigtį, nes jame niekas nelaimėjo ir niekas nepralaimėjo. Taigi taip baigę mūšį gražiai pereisime švęsti Joninių“, - šyptelėjo Rusijos pusei mūšyje atstovavęs A.Pociūnas.
Diana Krapavickaitė
