Socialiniame tinkle paskelbtame įraše anoniminis autorius tvirtina, kad dalis kurjerių esą rado būdą, kaip pasinaudoti užsakymų sistema ir nemokamai gauti maisto.
„Noriu pranešti apie „Wolt“ ir „Bolt Food“ kurjerius, kurie dirba restoranuose arba užsiima panašia veikla kaip šių platformų pasiuntiniai.
Kai kurie kurjeriai rado būdą nemokamai pavalgyti. Kurjeriai tarpusavyje pasidalina užsakymo numeriais su kitais ir, kai atsiranda galimybė, kuris nors iš jų nuvažiuoja pasiimti užsakymo.
Tuomet klientas, kuris laukia užsakymo, jo negauna, o įmonė patiria nuostolį ir praranda pinigus, taip pat nukenčia restoranas“, – pateikė savo istorijos pusę jis.
Autorius taip pat aiškino, kaip, jo teigimu, tokios situacijos gali susiklostyti užsakymo atsiėmimo metu.
„Dažniausiai taip nutinka, kai kurjeris nuvyksta pasiimti užsakymo, tačiau prieš atiduodant jį klientui paaiškėja, kad užsakymas jau „atsiimtas“.
Programėlėje kartais rodo, kad užsakymas paimtas, nors kurjeris jo net nepaėmė. Galbūt „Wolt“ ar „Bolt“ [red. past. – turima omenyje „Bolt Food“] turėtų atkreipti dėmesį į šią problemą ir imtis priemonių“, – teigė jis.
Įrašo autorius pabrėžė nenorintis nieko tiesiogiai kaltinti, tačiau mano, kad tokios situacijos gali kartotis.
„Nenoriu nieko kaltinti, tačiau, mano nuomone, tai nėra pavieniai atvejai.
Jei tokie dalykai kartojasi, gali būti, kad kai kurie žmonės tuo piktnaudžiauja, ypač didesniuose miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune“, – susirūpino jis.
„Bolt Food“: tokie atvejai reti, bet reaguojama griežtai
„Bolt Food“ generalinis vadovas Lietuvoje Laurynas Pamparas teigia, kad platforma žino apie pavienius bandymus piktnaudžiauti, tačiau pabrėžia, jog tokie atvejai nėra dažni.
„Turime informacijos, kad retkarčiais pasitaiko atvejų, kai kurjeriai gali bandyti piktnaudžiauti tokiu būdu.
Nors tokie atvejai yra labai reti, sužinoję apie kiekvieną tokią situaciją reaguojame itin rimtai“, – rašė jis.
Pasak L. Pamparo, įmonė kiekvieną situaciją tiria atskirai ir gali nutraukti bendradarbiavimą su nesąžiningais kurjeriais.
„Kiekvieną įtariamą piktnaudžiavimo atvejį nagrinėjame individualiai, siekdami užtikrinti sklandžią ir saugią patirtį tiek klientams, tiek restoranams.
Identifikavę kurjerius, kurie bendradarbiaudami su „Bolt Food“ elgiasi nesąžiningai, nedelsdami stabdome jų prieigą, nes toks elgesys laikomas esminiu bendradarbiavimo sąlygų pažeidimu“, – dalijosi generalinis vadovas.
Taip pat, pasak bendrovės atstovo, yra nuolat stiprinamos saugumo priemonės ir primenamos taisyklės restoranų darbuotojams.
„Nuolat siekiame tobulinti savo paslaugas ir stiprinti saugumo mechanizmus, kad užkirstume kelią bet kokiam netinkamam elgesiui.
Taip pat restoranams ir parduotuvėms reguliariai primename, kaip tinkamai perduoti užsakymą kurjeriui, siekiant išvengti tokių situacijų – darbuotojai visada turi teisę paprašyti kurjerio parodyti, kaip programėlėje jis spaudžia mygtuką „Užsakymas atsiimtas“, – teigė „Bolt Food“ atstovas.
Anot jo, kilus įtarimams, kad kurjeris elgiasi ne pagal platformos sąlygas, restoranas ar parduotuvė turėtų neperduoti užsakymo ir nedelsiant susisiekti su „Bolt Food“ pagalbos komanda.
„Wolt“ atstovai: negavome skundų dėl šio atvejo
Pasak „Wolt“ komunikacijos specialistės Baltijos šalims Akvilės Grašytės, apie tokio pobūdžio incidentus pastaruoju metu jų įmonė nėra gavusi skundų nei iš klientų, nei iš restoranų, su kuriais bendradarbiauja.
Vis dėlto, kaip jie pabrėžia, bet kokia informacija apie galimą piktnaudžiavimą yra vertinama labai rimtai ir kiekviena situacija yra analizuojame individualiai, kad prireikus būtų galima nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų.
Anot A. Grašytės, saugiam užsakymų pristatymui yra skiriamas ypatingas dėmesį. Tai yra jų platformos sėkmės garantas, todėl nuolat peržiūrimi ir tobulinami veiklos procesai.
Tiesa, anot „Wolt“ atstovės, nors dėl saugumo priežasčių jie negali detaliai komentuoti visų vidinių apsaugos mechanizmų, jie tikina, kad yra taikomi įvairūs sprendimai, skirti užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir užtikrinti sklandų užsakymų perdavimą.
Restoranams „Wolt“ komunikacijos specialistės teigimu, visada rekomenduojama nepasikliauti vien užsakymo numeriu telefone. Kilus abejonėms, svarbu papildomai patikrinti užsakymo informaciją platformos sistemoje bei įsitikinti, kad visi duomenys sutampa su kurjeriui-partneriui priskirtu užsakymu.
Taip pat, kaip ji pabrėžia, restoranai turi galimybę bet kuriuo metu kreiptis į „Wolt“ klientų aptarnavimo komandą per tiesioginio pokalbio (live chat) funkciją – komanda operatyviai padeda spręsti situacijas realiu laiku, jų teigimu.
Jei kyla įtarimų dėl galimo sukčiavimo, yra rekomenduojama užsakymo neatiduoti ir nedelsiant susisiekti su jų aptarnavimo komanda.
Kaip akcentavo A. Grašytė, jų įmonė turi vidinius sukčiavimo prevencijos ir tyrimų procesus, aiškias eskalavimo gaires bei specializuotas komandas, kurios nagrinėja galimus platformos saugumo pažeidimus. Jų teigimu, tai leidžia užtikrinti greitą reagavimą, sąžiningą situacijų įvertinimą ir visų platformos dalyvių apsaugą.
Svarbu pažymėti, anot „Wolt“ atstovės, kad tais atvejais, kai yra nustatomi galimi sukčiavimo atvejai, restoranų interesai yra apsaugomi – siekiama, kad partneriai nepatirtų nuostolių dėl su platformos veikimu ar galimu netinkamu elgesiu susijusių incidentų.
Pabaigai, „Wolt“ komunikacijos specialistė dar kartą pridūrė, jog jie siekia užtikrinti aukščiausios kokybės patirtį klientams, restoranams, su kuriais bendradarbiaujama bei kurjeriams-partneriams, todėl kiekvienas panašaus pobūdžio atvejis vertinamas greitai ir atsakingai.
VVTAT: dažniausi skundai – dėl vėluojančio ar nepristatyto maisto
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) nurodo, kad kasmet sulaukia vartotojų skundų dėl maisto pristatymo paslaugų.
„Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sulaukia vartotojų prašymų dėl maisto pristatymo naudojantis „Bolt“ programėle [red. past. – turima omenyje „Bolt Food“], pernai jų sulaukta daugiau nei 100.
Vartotojai dažniausiai skundžiasi dėl nekokybiškos paslaugos (išsiliejusio maisto, vėluojančio užsakymo, ne viso užsakymo ir pan.), kiek rečiau – dėl iš viso nesuteiktos paslaugos (nepristatyto maisto)“, – įvertino padėtį VVTAT atstovai.
Tarnyba aiškino, kad pirmiausia vartotojai turėtų kreiptis į pardavėją ar paslaugos teikėją, o tik vėliau – į VVTAT.
„VVTAT vartotojams pataria, kad visų pirma dėl kilusios problemos vartotojas turi kreiptis į pardavėją ar paslaugos teikėją. O jeigu problemos nepavyksta taikiai išspręsti – į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka.
Kiekvienu atveju individualiai vertinama, ar už nepristatytą ar netinkamos kokybės maistą atsakingas restorano tiekėjas, ar platforma – šiuo atveju „Bolt“ [red. past. – turima omenyje „Bolt Food“].
Todėl vertinami visi ginčo šalių pateikti įrodymai: nuotraukos, video medžiaga, susirašinėjimas su kurjeriu ir pan.“ – teigė VVTAT.
Taip pat vartotojams patariama rinkti įrodymus ir aiškiai nurodyti savo reikalavimus.
„Vartotojams visų pirma patartina fiksuoti įrodymus ir nedelsiant susisiekti su pardavėju ar paslaugos teikėju, šiuo atveju „Bolt“ [red. past. – turima omenyje „Bolt Food“] – kreiptis raštu užpildant specialią nusiskundimų formą, siunčiant žinutę ar pan.
Svarbu, kad vartotojas aiškiai nurodytų savo reikalavimą, pavyzdžiui.: grąžinti pinigus už užsakymą. Pardavėjas ar paslaugos teikėjas privalo vartotojui pateikti atsakymą per 14 dienų“, – pristatė tarnybos atstovai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
