Už vaikų saugumą viešosiose erdvėse yra atsakingi tėvai, todėl atsakomybė pirmiausia krenta jiems. Tėvai turi būti budrūs ir prižiūrėti, kad vaikai negertų fontanų vandens, nesimaudytų jame ar žaisdami nepaslystų ir nesusižeistų.
Fontanų vandeniui patekus į burną, galima užsikrėsti žarnyno infekcijomis.
„Fontanuose negalima maudytis nei vaikams, nei augintiniams, fontanų vanduo netinkamas gerti. Atsitiktinai išgėrus fontanų vandens yra tikimybė susirgti legionelioze ar kitomis ligomis, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėja Sandra Dabrienė.
Legioneliozė – itin pavojinga liga. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) konstatavo, kad šios infekcijos atvejų skaičius yra išaugęs. Iš viso 2013–2023 m. iš viso šalyje užregistruoti 188 legioneliozės atvejai. Pernai registruotas 71 atvejis, o šiais metais – 18. Jei pernai per visus metus fiksuotos 4 mirtys nuo šios infekcijos, šiemet tiek fiksuota per nepilną pusmetį.
Nors prie kai kurių fontanų įrengiami ženklai, kad maudytis draudžiama, iš tiesų to negalima daryti nė viename fontane.
Policijos pareigūnai braidančių fontanuose nebaudžia, tačiau asmenys, tyčia užteršę fontaną, sugadinę jo įrenginius ar kitaip nusižengę, atsako įstatymų numatyta tvarka.
Fontanuose randa įvairių atliekų
S. Dabrienė primena, kad į fontanus draudžiama pilti atliekas, valiklius, chemines medžiagas, higienos priežiūros priemones ar skysčius, draudžiama fontanus gadinti, teršti, šiukšlinti, naudoti jų vandenį. Draudimas pilti valiklius netaikomas fontanus prižiūrintiems asmenims.
Daugelyje miestų, įskaitant ir Klaipėdą, fontanai valomi bent kartą per savaitę.
„Iš fontanų baseinų išleidžiamas vanduo, tuomet baseinas plaunamas, nuvalant apnašas. Surenkamos sąnašos, išvalomi sietai ir sieteliai. Kiekvienas fontanas valomas skirtingai, priklauso nuo to, koks yra fontanas. Fontanuose, kurie neturi baseinų, valomi siurblių krepšeliai, dozatoriaus filtriukai, išplaunami filtrai-sietai bei pašalinamos šiukšlės“, – paaiškina S. Dabrienė.
Valymo metu fontanuose randama įvairių atliekų: maišelių, nuorūkų, popierėlių ir kt. Šios šiukšlės ne tik prisideda prie vandens taršos, bet ir gali sutrikdyti fontano sistemų veikimą.
Už Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 str. numatytas įspėjimas arba bauda iki 140 eurų, nusižengus pakartotinai – bauda iki 600 eurų.
Lietuvoje fontanai veikia vasaros sezonu, dažniausiai nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
