Dvasios negalią turinti ligonė neturi nei namų, nei ja pasirūpinti galinčių artimųjų. Po Biržų rajono seniūnijas klajojanti serganti moteris dabar glaudžiasi pas vienišių - buvusį kultūros darbuotoją. Meniškos prigimties, tačiau ir pats sveikatos neturintis žmogus sako ligonę priglaudęs laikinai - iš gailesčio.
Žmogus be vietos
„Pas Banio Vilių glaudžiasi tokia našlaitė mergaitė... Na, pagal amžių jau nebe mergaitė - jai per penkiasdešimt metų, tačiau ji neturi nei vyro, nei tėvų. Yra gyvas tik brolis jūreivis, ją apgavęs, tėvų namus pardavęs ir pinigus iš sesers išviliojęs", - pasakoja Ligitos (vardas pakeistas - red.) dėdė Alfredas.
Vyras sunerimęs, kad dukterėčia seniai nebuvusi ligoninėje, o jos elgesys rodantis, jog medikų pagalbos jai tikrai reikėtų... Jis pats pagelbėti niekuo negalintis - paties gyvenimas vos ne vos klostosi.
Alfredas pasakoja, kad, kol Ligita buvusi priregistruota Parovėjos seniūnijoje, ja nuolat pasirūpindavusi seniūnijos socialinė darbuotoja Rasa Gudeikienė. Ji Ligitą ir aplankydavusi, ir į ligoninę išgabenti padėdavusi, ir iš gydymo įstaigos grįžtančia pasirūpindavusi.
Kadaise gyvybe alsavusi, o dabar nešienaujamos žolės ir liūdesio supama sodybos aplinka kalba apie čia gyvenančius ligų spaudžiamus meniškos prigimties žmones.
O dabar, kai ligonė priregistruota Biržų rajono savivaldybėje ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, lyg ir niekam nebepriklauso ja rūpintis. Štai ir pastaruoju metu, anot kaimiečių, ligonė vėl „dainuojanti" - tai yra šnekanti su nematomomis būtybėmis ir kovojanti su mistiniais pavojais.
Oficialiai Ligitos lyg ir nėra - ji „kabanti" kažkur tarp Širvėnos ir Biržų miesto seniūnijų, vasarą gyvendama Stačkūnų kaime, Viliaus Banio tėvų sodyboje, o žiemą ieškanti būsto mieste, Muravankės rajone.
Jau kelerius metus pas neįgalų Vilių besiglaudžiančios moters seniūnijos darbuotojai neaplankė. Širvėnos seniūnė Gražina Samulionienė sako girdėjusi tik tiek, kad pas Vilių gyvena kažkokia ligota moteris.
Širvėnos seniūnijos socialinės darbuotojos sako nieko apie ligonę moterį negirdėjusios.
„Reikės būtinai nuvažiuoti ir pažiūrėti, ar nereikia kokios nors pagalbos", - vakar žadėjo socialinė darbuotoja Laima Janilionienė.
Iš namų išvarė brolio apgavystė
54 - erių metų Ligitą gerai pažįsta Parovėjos seniūnijos socialinio darbo organizatorė Rasa. Nežiūrėdama „apibrėžtos teritorijos" ji sako ne sykį ligonei pagelbėjusi, kai ši jau formaliai nebepriklausė Parovėjos seniūnijai. Ir telefonu su Ligita pasikalbėdavusi, ir jos gydymu bei parvežimu iš Rokiškio ligoninės pasirūpindavusi.
Ligitos namai buvo Medeikiuose. Pasakojama, kad moteris mokėsi Klaipėdos konservatorijoje, dirbo Ukmergės rajono kultūros įstaigose. Kai kurie žmonės teigia girdėję, kad Ligitą vežęs krovininis automobilis patyrė avariją, kurios metu Ligita buvusi sužalota.
Pasak medeikiečių, moteris klajodavusi iš vieno rajono į kitą ir vis pasirodydavusi gimtuosiuose Medeikiuose.
Tačiau Medeikiuose gyvenę ir tris vaikus išauginę Ligitos tėvai mirė. Nebėra tarp gyvųjų ir vieno iš brolių. O štai kitas, medeikiečių jūreiviu Donatu vadinamas, sugebėjo seserį apgauti, priprašyti, kad ši dokumentus pasirašytų ir teisės nei į paveldėtus tėvų namus, nei į už jų pardavimą gautus pinigus netektų.
Sako, ne vienas girdėjęs, kad brolis žadėjo Ligitai nors mažą butą nupirkti, tačiau pažadai taip ir liko kyboti virš gimtinės laukų, po kuriuos klajoja pas svetimus žmones pastogės ieškanti ligonė sesuo.
Medeikiuose namą nupirkę svetimi žmonės Ligitą išregistravo, tad, pasak socialinės darbuotojos R. Gudeikienės, nuo 2008 metų ji būsto neturi - priregistruota Biržų rajono savivaldybėje.
„Akivaizdu, kad tokiam žmogui geriausiai būtų gyventi pensionate, tačiau ligonei neveiksnumas nenustatytas. Per prievartą to padaryti negalima, tačiau šiam žmogui nuolatinė priežiūra būtina", - sako R. Gudeikienė.
Yra žinoma atvejų, kai Vilius jau buvo nusprendęs ligonės nebepriimti į savo namus. Taip buvo po vieno nutikimo, kai jis galėjo ir nebepabusti. Mat vyrui užmigus moteris buvo uždariusi visus ką tik pakūrentos krosnies dūmtakius.
Priešų, vaiduoklių ir teroristų „apsuptyje"
Saulėtą praėjusį antradienį aplankyti 56 - erių metų Viliaus Banio namai ir jų aplinka priminė apleistą irstantį gražų laivą. Aukštose ruduojančiose sodo žolėse skendėjo kadaise čia gyvenusių rūpestingų žmonių palikti ženklai. Dabar namo langai moja polietileno atplaišomis. Regis, sodyboje rūdija ne tik namą supančios daugiametės gėlės ir jas apglėbusios aukštos žolės, skardinė šulinio apdaila, bet ir čia gyvenantys žmonės - rajono kaimo kapelose kadaise grojęs, joms vadovavęs Vilius ir jo priglausta moteris.
Nors dvi armonikas turintis vyras tikina, kad dažnai muzikuoja, o jam pritaria ypatingai gražų balsą turinti Ligita, Vilius kalbėjimas labai liūdnas.
Už sienos karšta keptuve ir joje šutinamais obuoliais mojuojanti moteris aiškina apie namus besupančius žmogžudžius, teroristus ir jūrų gelmėse gyvenančias baisybes.
„ Po įvykusių gaisrų miegame atskiruose kambariuose - Ligita būna virtuvėje, iš kurios kartais naktimis išeina į kiemą, klajoja, nešasi valgius", - kalba Vilius. Nors jis tikina, kad Ligitos sveikata gerokai pagerėja jai pasigydžius ligoninėje, bet gydymo įstaigoje moteris senokai nebuvusi.
Buvę atvejų, kai jam pačiam teko kviestis „greitosios" medikus.
„Per žiemą jos čia nebus - gyvens Biržuose, Muravankėje", - sako vyras, gyvenantis Širvėnos seniūnijoje.
Socialinių darbuotojų jo namuose nėra buvę. Jis pats sykį buvęs į seniūniją nuėjęs. Prašęs kompensacijos už kurą, tačiau išgirdęs, kad gali „prasisukti" ir iš neįgalumo pensijos.
Nuo seno blogai matantis ir kai kurių pažįstamų aklu laikomas vyras sako, kad regėjimas pagerėjęs išoperavus vienos akies lęšį. Tačiau didžiausia problema - įtariama sunki plaučių liga.
„Liepė man gydytoja važiuoti į Vilnių, bet aš pasakiau, kad niekur nevažiuosiu. Kaip bus, taip", - kalba, traukdamas cigaretę.
Atsidusęs Vilius kalba apie jo gyvenime buvusias tris moteris. Viena, prieš kelerius metus žuvusi miesto pėsčiųjų perėjoje, buvusi vardu Zita. Su ja, darbščia bei tvarkinga, Vilius jautęsis laimingas - jiedu laikę kelias karves, šienavę...
„O ši tai nieko dirbti nesugeba - net žolę kieme sugrėbti jai kažkas trukdo... Tačiau priimu ją, nes man gaila žmogaus ", - kalba priebutyje sėdėdamas Vilius.
Vyras nori nusifotografuoti su armonika, tačiau bandymas iš priebučio įeiti į kambarį vėl baigiasi moters rankose švytuojančia keptuve su garuojančiu karštimu ir šūksniais apie sprogmenis bei tarptautinį terorizmą...
Moters kalbėjimas nebauginantis - nerimą kelia jos akyse užrašytas pagalbos šauksmas.
Alfreda Gudienė
