Trečiadienį po Religijos laisvės tyrimų centro „Libertas Fidei“ surengtos spaudos konferencijos, kurioje pristatytas tyrimas apie religijos naudojimą kaip įtakos priemonę Lietuvos ir Europos saugumui, su žurnalistais kalbėjusi I. Šimonytė teigė, kad politikai turėtų vengti Maskvos patriarchatui palankių signalų.
„Matau ir (…) kai kuriuos politikus, dalyvaujančius su Maskvos patriarchatu susijusiuose renginiuose ar prisistatymuose arba siunčiančius teigiamą politinį signalą. Manau, kad nereikėtų to daryti, turint mintyje, kas parašyta VSD ataskaitoje“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Šimonytė: politikai neturėtų rodyti palankumo Maskvos patriarchatui
Politikės teigimu, šių metų VSD ataskaitoje Maskvos patriarchatą pirmą kartą įvardijus kaip grėsmę, šis vertinimas turėtų būti svarbus priimant ir su švietimo įstaigomis susijusius sprendimus.
„Paprastai VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas žodžiais nesimėto, ir jeigu toks vertinimas yra padarytas, tai yra signalas institucijoms įvertinti kitus sprendimus, kurie gali būti su tuo susiję, įskaitant ir, tarkime, licencijas švietimo įstaigoms“, – kalbėjo buvusi premjerė.
Anot jos, institucijos turėtų išsiaiškinti, ar tokios įstaigos nėra naudojamos neigiamam poveikiui Lietuvos visuomenei daryti.
I. Šimonytė taip pat pažymėjo, kad Maskvos patriarchato įtaka Lietuvoje gali būti palaikoma per įvairias organizacijas ir ugdymo įstaigas, net jei viešai nėra kartojamos visuomenei nepriimtinos patriarcho Kirilo nuostatos.
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai (Maskvos patriarchatui) priklausantys lietuviai dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas sulaukė vadovybės nemalonės.
Šie kunigai 2022 m. vasarą buvo pašalinti iš kunigų luomo Maskvos patriarchato sprendimu už tai, kad kritikavo Maskvos patriarchą Kirilą, kuris palaikė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Visgi Lietuvos stačiatikių bažnyčia tuomet teigė, kad kunigai griežtų sprendimų susilaukė dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir t. t.
Tai buvo pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkai susilaukė tokių nuobaudų.
Kiek vėliau, 2024 m. pradžioje, Lietuvoje nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.
Be kita ko, Lietuvos žvalgybos tarnybų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime įspėjama, kad Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos išlieka priklausomos nuo Maskvos patriarchato nepriklausomai nuo jų pačių siekio tapti savarankiškomis.
VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, naudodamasis šiomis vyskupijomis Kremlius skleidžia savo ideologiją ir taip stiprina įtaką užsienio valstybėse.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
