Seime įregistruoti Kelių transporto kodekso, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus bei Metropoliteno įgyvendinimo įstatymų pakeitimai, kuriais siūloma metro ne tik integruoti į viešojo transporto sistemą, bet kartu įrengti infrastruktūrą ne vienai viešojo transporto rūšiai.
Vienas pakeitimų rengėjų, demokratas Tomas Tomilinas sako, kad metro Vilniuje galima būtų prijungti prie „Rail Baltica“ geležinkelio arba kito transporto mazgo.
„Visi pažangūs Vakarų miestai eina būtent tuo keliu, kad jungia traukinių sistemą su miesto poreikiais. Ir nestato metro po žeme, bet stato mišrų metro, kaip Paryžius – ten, kur apgyvendinimas, senamiestis, centre eina (linija – BNS) po žeme, o toliau – ant žemės. Daug pigiau“, – BNS kalbėjo parlamentaras.
T. Tomilinas sako, kad valstybė turi įsitraukti į tokių projektų įgyvendinimą, nes jie svarbūs keliais aspektais: „Nes yra ir karinio mobilumo, ir evakuacijos, ir slėptuvių poreikiai, (...) yra daugybė kitų priežasčių, dėl ko reikėtų tokius strateginius projektus jungti, nes išsprendžia Vilniaus greito susisiekimo, evakuacijos, slėptuvių klausimą.“
Politiko teigimu, vien savivaldybės galimybės tiesti metro yra ribotos.
„Tokios šalys kaip Lietuva neturi galimybių vieno miesto biudžetu ir vieno miesto pastangomis sukurti tokių projektų“, – pridūrė demokratas.
Jis, be kita ko, siūlo sekti Latvijos sostinės pavyzdžiu.
„Ryga sujungė miesto poreikius su „Rail Baltica“ ir reklamuoja savo jau pabaigtos stoties projektą kaip „Rail Baltica“ dalį. Aš tą patį sakau – negali „Rail Baltica“ Vilniuje eiti tik iki stoties. Turi eiti per Pilaitę, per centrą ir tada – į stotį. Centre eutų po žeme, o, pavyzdžiui, kokioje Narbuto gatvėje – ant žemės. Stotį padaryti prie Baltojo tilto“, – aiškino parlamentaras.
„Nereikia jokių galvoti naujų transporto rūšių, mes jau turime traukinį, jį tiesiog reikia vystyti, padaryt atšaką iš stoties į centrą, (...) nereikės statyt naujo. Turėsime tą metro, kuris yra dar greitesnis ir dar talpesnis negu tas klasikinis metro“, – svarstė T. Tomilinas.
Oponentai: dabar tokiam projektui ne laikas
Kai kurie ir valdančiųjų, ir opozicijos atstovai kritikuoja iniciatyvą, nors pripažįsta, kad metro būtų gera priedangos vieta. Jie mano, kad jos neįmanoma įgyvendinti esant įtemptai geopolitinei situacijai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius abejoja tokių pataisų reikalingumu, tačiau pabrėžė, kad metro yra svarbu ir reikalinga.
Pasak jo, yra priimtas įstatymas dėl metro ir jeigu kas nors nori jį tiesti, tegu įgyvendina tokį projektą.
„Nežinau, kam reikia prisiūti muziką prie apelsino šiuo atveju. Jeigu turite pinigų, įgyvendinkite – aptarkite Vyriausybėje, savivaldybėje. Ar savivaldybė kreipėsi kur nors ieškodama finansų? Ką nors darė? Ar nori tiesiog Vyriausybės sąskaita, kad Seimas įpareigotų?“ – BNS kalbėjo komiteto vadovas.
„Bet kodėl netinka seniai priimtas įstatymas?“ – pridūrė R. Sinkevičius.
Konservatorės, buvusios premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, ES finansavimo tokiam projektui tikėtis naivu, o tokias iniciatyvas ji sieja su artėjančiais savivaldos rinkimais.
„Kas žino, kaip atrodo diskusijos dėl Europos Sąjungos biudžeto, ten jau tiems dalykams, prie kurių (finansavimo – BNS) esame pripratę, klausimas, ar bus tiek pinigų, kiek esame pripratę. Dėl su Europos Sąjungos biudžetu bus drakė didžiulė, o jau ten apie kažkokius naujus dalykus, turint mintyse, kiek yra susidėję naujų reikalų dėl gynybos ir taip toliau, tai tiesiog sėkmės svajonėse“, – BNS tvirtino I. Šimonytė.
„Nematau jokio būdo, kaip atrasti Europos Sąjungos biudžete pinigų, ir tam, prie ko esame pripratę – regionams, žemės ūkiui, tranzitui, ir dar metro Vilniui. Atrodo, rinkiminė intencija greičiausiai“, – svarstė ji.
Parlamentarė taip pat abejoja, ar įmanoma metro statybą prijungti prie „Rail Baltica“ projekto: „Real Baltica“ pačiai pinigų nėra tiek, kiek reikia. Ir mūsų „Rail Baltica per Vilnių neina. Dar tada reikės padaryti tą prisabačinimą nuo Vilniaus iki Kauno.“
Vis dėlto I. Šimonytė pripažino, kad „labai gerai būtų turėti metro, nes būtų gera priedangos vieta“.
Dabar įstatymas numato, kad metro statybos galėtų imtis savivaldybė ar jos kontroliuojama įmonė arba projektas būtų įgyvendinamas viešojo ir privataus subjektų partnerystės sutarties arba koncesijos pagrindu.
BNS rašė, kad diskusijos dėl metro poreikio Vilniuje vyksta jau daugiau nei dešimtmetį. Šalininkai teigė, jog projektas pritrauktų milijonines investicijas, o šio transporto būdo atsiradimas išlaisvintų miestą iš kamščių. Anot kritikų, Vilniuje yra per mažai gyventojų, kad statybos atsipirktų, be to, jos pakenktų paveldui.
