„Jau turėjau pokalbį su Viešųjų pirkimų tarnyba, kad jie prisidės su savo ekspertinėmis žiniomis“, – trečiadienį žurnalistams sakė ji.
Po lapkričio pradžioje paskelbto visuomeninio transliuotojo audito išvadų Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei tobulinti nutarimą dėl LRT programų pirkimų procedūrų.
BNS rašė, kad LRT veiklą 2021–2024 metais įvertinusi Valstybės kontrolė nustatė, jog pernai 89 proc. programų sukūrimo ir gaminimo pirkimų LRT vykdė neskelbiamų apklausų būdu, kreipiantis į konkretų tiekėją. Jų finansinė vertė – 12,74 mln. eurų arba 53 proc. visų pirkimų sumos.
„Toks konkurencijos nebuvimas gali didinti įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų kainas ir mažinti galimybes ekonomiškiau panaudoti viešąsias lėšas“, – tvirtino Valstybės kontrolė.
LRT direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė, kad šitaip vykdydama pirkimus LRT nepažeidė įstatymų, o neskelbiamos apklausos leidžia įsigyti populiarų turinį ir transliacijas.
Vyriausybės vadovė tikina, kad LRT bendradarbiauja su Vyriausybe dėl programų pirkimo būdo pasirinkimo patikslinimo.
„Labai džiaugiuosi, kad pati LRT tikrai geranoriškai atsiliepė į tokį procesą ir kartu bendroje komandoje galėsime patobulinti procesus, dėl kurių Valstybės kontrolė mato tam tikras pastabas arba neatitikimus“, – pabrėžė I. Ruginienė.
Visuomeninio transliuotojo auditą Valstybės kontrolei atlikti šių metų balandį pavedė Seimas, tai padaryti siūlė „aušriečiai“.
Audito metu nustatytos dirbančiųjų socialinių garantijų rizikos, turinio prieinamumo ir pirkimų spragos.
Nacionalinio transliuotojo vadovė savo ruožtu teigė, kad auditas parodė, jog LRT veikia iš esmės tinkamai, o rekomendacijos bus įgyvendintos. Dalis politikų tvirtino, kad nustatyti veiklos trūkumai yra šiurkštūs.
Nacionalinio transliuotojo finansavimas šiemet siekia daugiau nei 79,6 mln. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
