• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Skurdo rizikos lygis, pastaruosius kelerius metus šiek tiek mažėjęs, Lietuvoje pernai paaugo. Į skurdą brido ir didmiesčių, ir kaimo gyventojai. Žemiau nustatytos ribos gyveno ir darbą turintys asmenys, kas trečias pensininkas. Statistikai skaičiuoja, kad iš viso skurdžiai vertėsi 672 tūkst. žmonių.

REKLAMA
REKLAMA

Skurdo rizikos lygis pernai padidėjo 0,9 proc. ir siekė 20 proc.

Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, gavo 10,1 proc. didžiųjų miestų, 18,7 proc. kitų miestų bei 32,9 proc. kaimų gyventojų.

REKLAMA

Nors mažesniuose miesteliuose skurdo rodiklis kiek sumažėjo, didmiesčiuose jis per metus paūgėjo 2,2 proc., o kaimuose – 0,7 proc.

Tuo metu ankstesnius keletą metų šie rodikliai pamažu krito: bendras skurdo rizikos lygis 2005 metais buvo 20,5 proc., 2006 metais – 20 proc., 2007 metais – 19,1 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Pernai skurdo rizikos riba buvo 720 litų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1512 litų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Skaičiuojama, kad atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja asmenys, gyvenantys namų ūkiuose iš vieno suaugusio asmens ir išlaikomų vaikų arba dviejų suaugusių asmenų su trimis ir daugiau vaikų, bei asmenys, gyvenantys vieni.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iš dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos, naujausiais duomenimis, buvo 9,4 proc. (2007 metais – 8 proc.) , bedarbių – 50,9 proc. (2007 metais – 56,5 proc.), senatvės pensininkų – 30,8 proc. (2007 metais – 29,8 proc.).

Nedarbas yra dažniausia skurdo priežastis.

Jei nebūtų mokamos soacialinės išmokos, skurdo rizikos lygis, statistikų duomenimis, padidėtų iki 27,2 proc.

REKLAMA

Pernai socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su trimis ir daugiau vaikų skurdo rizikos lygiui: šioje grupėje atėmus socialines išmokas skurdo rizikos lygis padidėtų nuo 46 iki 71 proc.

Statistikai skaičiuoja, kad būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu gyveno penktadalis asmenų, be vonios ar dušo – 17,6 proc., būstuose su varvančiu stogu, supuvusiais langais, grindimis ar drėgnomis sienomis – kas ketvirtas gyventojas.

Savaitė atostogų ne namuose visai šeimai būtų per didelė prabanga 60 proc. gyventojų, valgyti mėsos ar žuvies bent kas antrą dieną – 19 proc.

Skolų apmokėdami būsto išlaikymo sąskaitas, grąžindami paskolas turėjo 8 proc. asmenų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų