Atidėti tai numatančias Baudžiamojo kodekso pataisas tuomet paprašiusi jų autorė, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė šią savaitę įregistravo patobulintą projektą.
Baudžiamajame kodekse R. Šalaševičiūtė siūlo už kraujomaišą numatyti baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą nuo 3 iki 6 metų.
Projektas numato, kad „tas, kas savanoriškai lytiškai santykiavo su kitos lyties asmeniu, žinodamas, kad tas asmuo yra giminystės ryšiais su juo susijęs: vaikas, tėvas, motina, tikras ar netikras brolis ar sesuo, senelis, vaikaitis, dėdė, teta, sūnėnas, dukterėčia baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“.
Grėstų nelaisvė iki 6 metų
Už tokius veiksmus, jei dėl to gimė fiziškai ar protiškai neįgalus vaikas, siūloma bausti laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Seimo narė R. Šalaševičiūtė Eltai sakė, kad projektą patobulino, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadas, jame sukonkretino artimų giminaičių ratą taip, kaip tai yra numatyta Civiliniame kodekse.
Kodekso pataisas parengusi Seimo narė sako, kad dalis moterų su negalia Lietuvoje patiria seksualinį smurtą.
„Lietuvos negalių organizacijos forumo 2021 metais atlikto tyrimo duomenimis, moterys su negalia Lietuvoje patiria visų rūšių smurtą, taip pat ir susijusį su negalia, pavyzdžiui, manipuliavimas pagalba. Daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė, kad smurtautojai yra sutuoktiniai, partneriai, o beveik trečdalis moterų smurtą patyrė iš globėjų (įtėvių, patėvių) arba kraujo ryšiais susijusių šeimos narių“, – Eltai sakė R. Šalaševičiūtė.
Anot jos, tyrime dalyvavo per 100 moterų, kurios nurodė, kad 27 proc. smurtautojų yra susiję su negalią turinčiomis moterimis kraujo ryšiais; tik 19 proc. moterų su negalia, patyrusių seksualinį smurtą, kreipiasi pagalbos į teisėsaugos institucijas; net 50 proc. – pagalbos neieško dėl fizinės ir ekonominės ar kitokios priklausomybės nuo smurtautojo.
Remdamasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, parlamentarė sako, kad pradėjus veikti smurto orderiui, t.y. nuo 2023 m. liepos iki spalio pabaigos policijoje registruota beveik 18 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atlikus pavojaus rizikos vertinimą, skirta daugiau kaip 7 tūkst. orderių.
„Tyrimų, apklausų, statistikos rezultatai parodė, kad seksualinis smurtas artimoje aplinkoje egzistuoja. Darytina prielaida, kad tarp jų gali būti ir atvejai, traktuojami kaip kraujomaiša“, – sako R. Šalaševičiūtė.
Ji atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje oficialiai registruotų kraujomaišos atvejų ir nėštumų nėra. Taip pat, anot jos, nėra pakankamai statistikos, duomenų ir mokslinių tyrimų.
Atsižvelgiant į didėjančių seksualinių nusikaltimų tendenciją, R. Šalaševičiūtė tikisi, kad siūlomi Baudžiamojo kodekso pakeitimai turėtų sumažinti nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, ypatingai prieš vaikus, padės ginti viešąjį interesą, sumažins vaikų apsigimimų ir paveldimų ligų riziką dėl kraujomaišos.
Siūloma, kad Baudžiamojo kodekso pataisos dėl kraujomaišos kriminalizavimo įsigaliotų šių metų liepos 1 d.
R. Šalaševičiūtė: kraujomaiša yra kriminalizuota daugelyje ES valstybių
Seimo narės R. Šalaševičiūtės duomenimis, kraujomaiša yra kriminalizuota daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių, taip pat ir ES nepriklausančiose šalyse, t.y. Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Australijoje, Kanadoje ir 48-iose JAV valstijose. Anot parlamentarės, baudžiamoji atsakomybė už kraujomaišą nėra taikoma tik 9-iose ES valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Slovėnijoje.
Dažniausiai už kraujomaišą yra baudžiama laisvės atėmimo bausme – nuo 1 metų iki 10 metų. Bauda už šias veikas skiriama tik Austrijoje, JAV, JK, Šveicarijoje ir Vokietijoje.
Anot R. Šalaševičiūtės, lyginant su ES valstybėmis, Australijoje, JAV ir Kanadoje numatyta griežtesnė atsakomybė: pvz.: Australijoje nuo 8 metų laisvės atėmimo iki galimos maksimalios bausmės – 25 metų laisvės atėmimo. Be to, pripažinti kaltais asmenys įtraukiami į Seksualinių nusikaltėlių registrą 15 metų laikotarpiui. JAV bausmės yra nuo 1 metų laisvės atėmimo, o kai kuriose valstijose net iki gyvos galvos; Kanadoje yra baudžiama laisvės atėmimu iki 14 metų.
Lietuvoje tiek civilinės, tiek bažnytinės institucijos nepripažįsta santuokų sudarymo tarp artimųjų giminaičių.
Tačiau galiojančiame Baudžiamajame kodekse atsakomybė asmenims, kurie savanoriškai turėjo lytinių santykių ar kitokio pobūdžio seksualinių santykių su vienu iš tėvų, senelių, vaikaičių, vaikų, dėdžių, tetų, tikrų ir netikrų brolių, seserų, sūnėnų, dukterėčių, nereglamentuojama.
Kaip ELTA jau skelbė, pernai rudenį Seimo teisininkai kritiškai įvertino pasiūlytą kraujomaišos kriminalizavimą.
„Vertinant teikiamą projektą sudėtinga pasakyti, ar siūloma uždrausti veika išties yra tokia pavojinga, kad už jos padarymą būtų pagrįsta nustatyti baudžiamąją atsakomybę”, – pažymi Seimo teisininkai.
Jų nuomone, neturint duomenų apie šio reiškinio paplitimą Lietuvoje nėra pagrindo teigti, kad egzistuojančios ar galimos švietimo, visuomenės poveikio priemonės yra nepakankamos kraujomaišos prevencijai.
Seimo teisininkai pastebi, kad moralės normų pažeidimas nebūtinai sutampa su baudžiamosios teisės pažeidimu.
„Vien tai, kad Civilinis kodeksas bei kanonų teisė draudžia santuoką tarp artimų giminaičių nesuponuoja būtinumo kriminalizuoti savanoriškus lytinius santykius tarp šių asmenų. Etikos ir moralės normų pažeidimas nebūtinai sutampa su baudžiamosios teisės pažeidimu“, – savo išvadoje buvo konstatavęs Teisės departamentas.
Baudžiamoji teisė, anot Seimo teisininkų, turi būti orientuota tik į tokį elgesį, kurio pavojingumas asmens, visuomenės ar valstybės egzistencijai nekelia jokių abejonių.
Seimo teisininkams buvo kilusios abejonės dėl šios veikos įrodinėjimo, nes baudžiamoji atsakomybė būtų nustatoma už laisvanoriškus, suaugusių žmonių lytinius santykius.
