„Policija informuoja apie pastebėtą nenustatyto tipo bepilotį orlaivį, kuris liepos 28 d. ryte įskrido į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos“, – rašoma pirmadienio rytą gyventojams išsiųstame perspėjimo pranešime.
Gyventojai, pastebėję nukritusį droną, raginami prie jo nesiartinti ir nedelsiant pranešti telefonu 112.
NKVC: dronas pastebėtas 200 metrų aukštyje
Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro, apie galimai iš Baltarusijos įskridusį droną informavojį pastebėję gyventojai.
„Pagal gautus pranešimus dronas pastebėtas apie 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą pastebėtas šalia Vilniaus. Policija aktyvavo visas pajėgas, informuotos visos tarnybos“, – sakė NKVC atsotvas Darius Buta.
Anot jo, kol kas dar neaišku, kokio tai tipo orlaivis.
Socialiniuose tinkluose gyventojai skelbia į Lietuvą įskridusį droną pastebėję kiek prieš 5 val. ryto.
Šakalienė apie pastebėtą droną: bet kokių incidentų tikimybė didėja
Krašto apsaugos ministrė DovilėŠakalienė sako, jog informacija apie iš Baltarusijos į Lietuvą įskridusį droną yra tikslinama.
„Ką tik kalbėjausi su vidaus reikalų ministru ir kariuomenės vadu – informacija šiuo metu yra tikslinama. Norime atkreipti dėmesį, kad šiandien yra palankus oras meteorologiniams balionams, kuriais kontrabandininkai skraidina savo prekes“, – LRT radijui sakė D. Šakalienė.
Ministrė pažymi, jog šiuo metu Baltarusijai ruošiantis rudenį vyksiančioms karinėms pratyboms, tokių incidentų gali būti ir daugiau.
„Turint omenyje, kad ir Baltarusijoje ruošiamasi pratyboms, tai žinoma, kad bet kokių incidentų, taip pat ir netyčinių, tikimybė didėja. Tą turime turėti omenyje“, – kalbėjo ministrė.
„Šiuo metu šių incidentų tikimybė yra didesnė“, – akcentavo KAM vadovė.
Dėl į Lietuvą įskridusio drono, prezidentas į priedangą vestas nebuvo
Pasirodžius informacijai apie iš Baltarusijos į Lietuvą įskridusį droną, prezidentas Gitanas Nausėda į priedangą vestas nebuvo. Visgi, anot Prezidentūros, šalies vadovas apie šią situaciją informuotas.
Tai Eltai patvirtino prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.
Kaip rašė BNS, liepos 10 dieną bepiločiam orlaiviui įskridus į Lietuvos teritoriją, iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, bet vėliau paaiškėjo, jog Lietuvos sieną kirto Rusijoje gaminamas į „Shahed“ vizualiai panašus dronas „Gerbera“, skirtas apgaudinėti oro gynybą.
Dronas iš Baltarusijos: kodėl kariškiams jų neleidžiama tiesiog numušti?
Rusiškas dronas, be leidimo įskridęs į Lietuvos oro erdvę, parodė, kad mūsų dangus nėra toks saugus, kaip norėtume tikėti. Kas iš tikrųjų atsakingas už tokių bepiločių fiksavimą ir neutralizavimą – ir ar Lietuva pasirengusi veikti prieš galimą pavojų, kol dar nevėlu?
Buvo surengtas ir neeilinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdis. Politikai nutarė pasiaiškinti, ar mūsų kariai ir tarnybos geba fiksuoti tokius dronus, ar gali juos numušti.
Lietuva – pusiau akla
Nors informacija apie šalies apginamumą įslaptinta, bet po geros valandos išėję posėdžio dalyviai konstatavo skandalingą informaciją – Lietuva pusiau akla ir praktiškai bejėgė.
Anot NSGK pirmininko, Lietuvai pasisekė, kad rusiška „Gerbera“ įskrido be sprogmenų, ir kad nukrito į Lietuvą įskridusi tik apie kilometrą. Dabar vyksta susitikimai tarp Krašto apsaugos ministerijos ir Susisiekimo ministerijos, kuri atsakinga už susisiekimą ir oro keliais, sprendžiant, ką gi daryti su tokiais dronais, ar galima leisti kariškiams juos nukauti?
Apie tai – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Norisi paklausti apie neseniai Lietuvoje vykusį įvykį, kai iš Baltarusijos į Lietuvą įskrido rusiškas dronas. Buvo paminėta, ir krašto apsaugos viceministras sakė, kad su Susisiekimo ministerija vyksta kalbos, kaip galima būtų užkardyti tokių dronų įskridimą, galbūt net juos leisti kariškiams numušti. Ar čia yra kokių naujienų?
E. Sabutis: Naujiena yra paprasta, kad mūsų siekis vis tik yra, kad šią diskusiją vestų ir jai lyderiautų arba vadovautų Krašto apsaugos ministerija, bet mes tikrai turime savo pastabų ir turėsime savo pastabų, nes visa tai susiję ir su civiline aviacija.
Nepamirškime to, kad visai šalia nedraugiškų kaimynų turime pagrindinį savo oro uostą, į kurį skraido civiliniai lėktuvai. Taip, jie dideli, galbūt jie matomi radaruose kitaip, tačiau mes turime ir kitokių lėktuvų, ir turime labai daug entuziastų, kurie skraido mažaisiais lėktuvėliais, kurie radaruose atrodo vienaip, galbūt kitaip.
Tačiau patys suprantame, kad mažame lėktuvėlyje įvairių ryšio arba komunikacijos priemonių yra tikrai daug mažiau negu didžiuliame laineryje, kuris skraidina 200, galbūt 300 žmonių. Ir klausimas būtų toks: neduok Dieve, nutrūksta ryšys, kaip tada traktuoti?
Ar čia dronas skrenda, kuris neatsiliepia, ar čia kažkas kitas skrenda? Todėl mes truputį atsargiai norime į tai žiūrėti, bet tikrai dedame visas pastangas, kad šitą diskusiją kuo labiau išplėtoti ir kad kuo greičiau patys sau atsakytume į klausimą, ką vis tik reikėtų daryti.
Šiuo atveju, ar tai paimti tiesiai numušinėti, ar tai yra dronas, ar ne dronas – klausimas, kiek jis įskridęs į Lietuvos teritoriją, kur jis suka ir panašiai, kur skrenda.
Visą tai turėtų, aišku, valdyti ir tą informaciją, ir galutinį sprendimą priiminėti kariškiai, aišku, įsiklausę į mūsų pastabas.
Kitaip tariant, turbūt yra nerimaujama dėl galimos rizikos, kad gali pataikyti į kažkokį lėktuvą, ar sklandytuvą?
E. Sabutis: Būtent, nes matome ir Rusijos karo prieš Ukrainą visoje plotmėje, jau matome tikrai ne vienas yra ir lėktuvas numuštas, ir civilinis, ir tas labai neramina, kad, neduok Dieve, taip gali atsitikti. Kitas dalykas, kodėl dar kažkas tai gali atsitikti?
Nes ir Rusija, ir Baltarusija naudoja nedraugiškas civilinei aviacijai priemones, tai yra GPS signalų trikdžius – ir ne tik trikdžius skleidžia, bet ir klaidinančius signalus skleidžia.
Ir įsivaizduokime, neduok Dieve, įskrenda į Baltarusijos teritoriją lėktuvėlis ir supratęs, kur įskrido, pradeda grįžti atgal, ir jeigu nutrūksta ryšys arba pilotas būna pasimetęs, ką tada reikėtų daryti? Dėl to labai atsargiai į šitą klausimą reikia žiūrėti.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
