Dauguma iš įkalinimo įstaigų grįžusių asmenų neieško pagalbos arba nežino, kur ją rasti, rašo "Klaipėda".
Buvusiems kaliniams yra būtina socialinė ir psichologinė pagalba. Dauguma jų neįstengia pasirūpinti savimi, turi rimtų sveikatos sutrikimų, yra įklimpę į alkoholizmo ar narkomanijos liūną.
Uostamiestyje veikia keletas biudžetinių įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų, kurios teikia paramą grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų. Viena iš jų – Klaipėdos miesto socialinės paramos centras.
Šios įstaigos socialinių paslaugų skyriaus vadovė E. Bružinskienė teigė, kad jie grįžusius iš įkalinimo įstaigų ir Darbo biržoje užsiregistravusius asmenis nemokamai maitina labdaros valgykloje.
Maitinimas suteikiamas trims arba šešiems mėnesiams priklausomai nuo situacijos. Kai asmuo susiranda darbą, nemokamas maitinimas nutraukiamas.
Centras taip pat padeda kalėjusiems susitvarkyti asmens dokumentus. Dauguma grįžusių kalinių būna juos praradę. Skiriamas socialinis darbuotojas, kuris lydi pas fotografą, į Migracijos tarnybą, padeda spręsti įvairias socialines problemas.
Centras gali skirti ir labdaringų rūbų, avalynę.
Klaipėdos miesto socialinės paramos centras su dar kelių įstaigų darbuotojais lankėsi įkalinimo įstaigose Pravėniškėse, Alytuje, Vilniuje.
Bausmę atliekantiems klaipėdiečiams pranešta apie paramą, kurią jie gali gauti grįžę į laisvę. Kalinius labiausiai domino informacija apie anoniminių alkoholikų ir narkomanų klubus.
E.Bružinskienė teigė, kad į šį socialinės paramos centrą dažniausiai kreipiasi asmenys, kurie atlikę bausmę neturi kur grįžti. Praėjusiais metais į šį centrą kreipėsi 9 buvę kaliniai.
Didžioji dalis grįžusių kalinių pasiima vienkartines išmokas, kurias skiria Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paramos skyrius. Kitokia parama juos paprastai nedomina.
E.Bružinskienė tikino, kad darbo vietų grįžusiems kaliniams jau netrūksta, galime rasti daugybę darbo pasiūlymų statybose, kur reikalingi darbininkai netgi ir neturintys kvalifikacijos. Bėda, kad dauguma buvusių kalinių nenori dirbti, o Darbo biržoje registruojasi siekdami gauti pašalpą arba policijai reikalaujant.
Pasak dienraščio, pagalba nuteistiesiems turėtų prasidėti dar įkalinimo vietose.
„Labai svarbu, kad vyktų paruošimas išėjimui į laisvę, kaliniai žinotų apie galimą paramą ir darbą. To reikia, kad atlikusieji bausmę neišeitų negatyviai nusiteikę.
Turėtų būti rengiami dažnesni socialinę paramą teikiančių įstaigų vizitai į įkalinimo įstaigas. Kalėjimuose dirbantys socialiniai darbuotojai turėtų labiau bendrauti su kaliniais“, – komentavo pašnekovė.
Šiuo metu kiekviena įstaiga atlieka tam tikras funkcijas, tačiau nėra vieno centro, kuris kuruotų visų įstaigų veiklą ir kuris būtų orientuotas padėti asmeniui vos tik išėjus iš įkalinimo įstaigos. Jeigu būtų tokia vieninga, išbaigta sistema, buvusiems kaliniams būtų lengviau integruotis į visuomenę ir sumažėtų rizika vėl grįžti į įkalinimo į įstaigas“, - teigė Klaipėdos miesto socialinės paramos centro Socialinių paslaugų skyriaus vadovė E.Bružinskienė.
