Tarp valdančiųjų trūksta susikalbėjimo tiek Seime, tiek Vyriausybėje. Komandinio žaidimo pasigendama ir didžiausioje koalicijos partijoje bei jos frakcijoje Seime. Tai duodama interviu "Lietuvos žinioms" pripažino Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Parlamento vadovės I.Degutienės teigimu, geriausiai šiemet dirbo konservatoriaus Kazimiero Starkevičiaus vadovaujama Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Lietuvos užsienio politikai reikia daugiau aiškumo, kurio I.Degutienė pasigenda vertindama ministro Vygaudo Ušacko veiklą.
Padaryta klaida.
- Kodėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovybė, užuot aptarusi su "darbiečiais" bendradarbiavimo perspektyvas neafišuodama vykstančių konsultacijų, kreipėsi oficialiai ir viešai, sukeldama daug triukšmo ir problemų sau?
- Pastaruoju metu skambėjo daug neteisingų minėto proceso aiškinimų. Sakėme, kad reikėtų atskirti Viktorą Uspaskichą nuo Darbo partijos (DP) frakcijos Seime. Iniciatyva kreiptis į DP frakciją kilo ne iš TS-LKD vadovybės, o iš paprastų TS-LKD frakcijos narių. Jie matė, kad ankstesni koalicijos bendražygiai - frakcijos "Viena Lietuva" atstovai balsuoja kitaip nei visi valdantieji.
Manau, klaida buvo padaryta kreipiantis į DP valdančiąją koaliciją sudarančių partijų vadovų vardu. Po to kreipimosi mūsų partijos prezidiumas nusprendė, kad konsultacijos tarp TS-LKD ir DP turėtų vykti frakcijų lygiu. Tačiau "darbiečių" frakcija buvo nustumta - pirmu smuiku ėmė groti Europos Parlamento (EP) narys, DP vadovas V.Uspaskichas. Jis, matyt, nepasitiki DP frakcija, nes pats bendrauja su valdančiosios koalicijos atstovais.
- Teigiama, kad DP yra vieno asmens - V.Uspaskicho - partija. Kaip galima rimtai svarstyti galimybę "atskirti" tokios partijos lyderį nuo jos pačios?
- Matyt, reikėtų pripažinti, kad buvo padaryta psichologinė klaida. Niekam nekilo minčių, kad EP narys grįš į Lietuvą ir imsis čia ką nors keisti. DP frakcijos Seime nariai įvairiais klausimais neretai paremdavo valdančiąją koaliciją. Būdami opozicijoje "darbiečiai" ne kartą balsuodavo už valdančiųjų teiktus projektus. Manėme, kad galima ieškoti bendradarbiavimo būdų. Dabar tenka pripažinti, jog buvo neįvertinta, kad DP - autokratiškai valdoma vieno asmens partija.
- Tad viešas valdančiųjų kvietimas "darbiečiams" pradėti konsultacijas buvo klaida?
- Tikrai klaida, nes kvietimą pasirašė partijų vadai, juoba kad TS-LKD taryba yra nusprendusi neturėti kontaktų su DP. Net ir dėl bendradarbiavimo frakcijų lygiu būtų reikėję atsiklausti partijos tarybos.
- Kodėl TS-LKD Politikos komiteto vadovas Vytautas Landsbergis ne iš karto pastebėjo, kad "esame įmynę į daiktą"? "Daikto" nematė?
- Man sunku komentuoti. Iš pradžių reakcijos išties nebuvo. Galbūt tik vėliau buvo įvertinta, kad kreipimasis pasirašytas ne frakcijos, o partijos vardu.
- Ar pritariate V.Landsbergio nuomonei, kad "įminta į daiktą"?
- Taip. Tai vaizdinga metafora, bet reikia pripažinti, kad buvo pasirinktas ne tas kelias.
Būtina ieškoti kompromiso
- Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė kelia klausimą taip: kodėl socialdemokratams galima tartis su "darbiečiais", o konservatoriams - ne? Ar įmanomas toks sugretinimas?
- Negalime lygiuotis į socialdemokratus, nes mūsų kita ideologija ir kitos vertybinės nuostatos. DP pagal pažiūras yra artimesnė socialdemokratams. Jų buvimas kartu visuomenei abejonių galbūt nekėlė. Jie save laiko centro kairiaisiais, o mes esame dešinioji partija. Tad nesakyčiau, jog galime vienodai vertinti mūsų partijos ir socialdemokratų santykį su DP.
Tačiau šiuo metu būtina ieškoti sąlyčio taškų, bendrumo, kad galėtume spręsti valstybės problemas ir įveiktume krizę. Kartais reikalingi kompromisai su opozicinėmis Seimo frakcijomis.
- Su kuriomis? Vieni TS-LKD vadovybės atstovai sako, kad DP ir "Tvarka ir teisingumas" (TT) yra nė kiek ne blogesnės partijos už socialdemokratus, todėl bendradarbiauti galima mėginti su jomis. TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius ir su socdemais jau bendradarbiavo, ir su DP suartėti linkęs. Ar apskritai esama vieningos partijos nuostatos šiuo klausimu?
- Dabartinė politinė ir ekonominė situacija valstybėje yra tokia, kad turime ieškoti kompromisų su visomis opozicinėmis Seimo frakcijomis. Aš mėginu kalbėtis ir su Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnu, ir su "tvarkiečių" seniūnu. Klausiu, kokia jų nuomonė apie biudžeto projektą, ar jie pasirengę telktis, kad būtų ieškoma svarbiausių valstybės, o ne partijų, problemų sprendimo.
Politiką turi lemti sveikas protas - kai neišduodamas savo vertybinių nuostatų kompromisais sieki kuo greičiau ir neskausmingiau įveikti ekonomikos krizę. Nes būsime Europoje paskutiniai, kurie įveiksime krizę, žmonės šito nesupras ir pagrįstai kaltins politikus.
- Ar pritariate premjero A.Kubiliaus nuomonei, kad tarp opozicinių frakcijų Seime "darbiečiai" yra konstruktyviausi?
- Jei vertinsime tik frakciją, atsiriboję nuo partijos, tai galiu atsakyti: taip, DP frakcijos žmonės tikrai konstruktyvūs.
- TS-LKD rėmė ekonomikos krizės "nepastebėjusius" Gedimino Kirkilo vadovautus socdemus, o G.Kirkilo klaidas pripažinusio Algirdo Butkevičiaus socdemų bendradarbiauti kažkodėl nekviečia. Ne pakeliui?
- Kategoriškai neteigčiau, jog ne pakeliui. Po susitikimo su A.Butkevičiumi galiu pasakyti, kad jis turi labai konstruktyvių siūlymų ir daugeliu klausimų pritaria dabar vykdomai politikai. Būdamas ekonomistas jis puikiai suvokia, kad tenka veržtis diržus, nes nėra kitos išeities. Jis mus kritikuoja tik dėl to, kad, jų požiūriu, trūksta nedarbo augimo prevencijos. Tačiau yra ir tokių socialdemokratų, kuriems viskas netinka, kad ir ką darytume.
- Nors konservatoriams Seime svarbus kiekvienas balsas, TS-LKD Priežiūros komitetas svarsto, ar nevertėtų iš partijos pašalinti vieno ar kito nario už "nedrausmingumą". Kaip vertinate tokį požiūrį į kitaip mąstančiuosius?
- Jei kurio nors partijos nario mintys yra visiškai kitokios nei visos partijos, tai niekas jo toje partijoje nelaiko: jis bet kada gali pats pasitraukti. Antra vertus, partijos viduje reikėtų daugiau kalbėtis ir išgirsti kiekvieną. To kalbėjimosi partijos ir ypač Seimo frakcijos viduje yra per mažai. Todėl kyla įvairių nesusipratimų. Jų būna visose frakcijose, visose partijose.
Žmogiškasis veiksnys - labai svarbus, į jį reikia atsižvelgti. Bet jei esi komandoje, turi laikytis komandinio žaidimo taisyklių. Savo ruožtu vadovai turi su visais kalbėtis, išgirsti visas nuomones.
Noras pasirodyti - netinkamas kelias
- Partijoje ir TS-LKD frakcijoje Seime trūksta komandinio žaidimo?
- Šiek tiek trūksta. Frakcija yra didelė, nuomonės - skiriasi, padėtį valdyti nelengva, bet įmanoma.
- Komandinio žaidimo ilgainiui mažėja ir visoje valdančiojoje koalicijoje. Liberalai nepritaria "Sodros" mokesčio didinimui ir reikalauja mažinti pensijas. Liberalcentristai neketina derėtis su DP ir mieliau kreipiasi į "Vieną Lietuvą". Kaip paaiškintumėte šį pakrikimą?
- Tai tas pats žmogiškasis veiksnys. Kiekvienas nori pademonstruoti esąs reikšmingas. Nesveika konkurencija ir lyderystės paieškos ne konkrečiais darbais, o nelabai suvokiamais sprendimais kyla dėl noro save parodyti. Tai nėra tinkamas kelias. Maža to, valdančiojoje koalicijoje šiek tiek stinga patikimos komunikacijos. Neretai veikia "sugedusio telefono" ryšys - kas nors ką nors pasako, kitas ne taip perduoda, o trečias išgirdęs įsižeidžia.
- Kodėl "Vienos Lietuvos" atstovų koalicijai pateiktą alternatyvią programą viešai įvertino ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis? Gal jis paskirtas vyriausiuoju valdančiųjų ideologu?
- Mano žiniomis, tą programą įvertino Finansų ministerijos specialistai. Galbūt D.Matulionis ją tik pakomentavo. Valdančiajai koalicijai jis, manau, įtakos nedaro.
- Kuriose srityse, Jūsų manymu, A.Kubiliaus Vyriausybei sekasi tvarkytis geriausiai ir kuriose - blogiau?
- Sunku vertinti ekspromtu. Daugiausia problemų kilo socialinės apsaugos ir darbo srityje. Krizės sąlygomis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) tenka sunkiausias darbas. Kartais SADM būna vieniša, o juk ne visas problemas ji gali išspręsti viena, turi prisidėti ir Ūkio, ir Finansų ministerijos. Šiuo požiūriu pasigendu Vyriausybės komandinės veiklos. Manau, kad sėkmingiausiai šiemet dirbo ŽŪM ir jos vadovas K.Starkevičius.
Nėra aiškios krypties
- O ką galite pasakyti apie Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijas?
- Nematome aiškios užsienio politikos krypties, kuri buvo, tarkime, prieš dešimt metų. Tada visi sutarėme, kokia yra mūsų užsienio politika. Jei dabar bet kurio Seimo nario pasiteirausi, kokia yra Lietuvos užsienio politika, jis, tikėtina, šiek tiek sutriks.
Užsienio politiką formuoja ne tik prezidentė, bet ir Užsienio reikalų ministerija (URM). Dabar esama tam tikro nesusikalbėjimo tarp Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) ir URM. Netrukus mėginsiu organizuoti konferenciją, per kurią pasistengsime išsiaiškinti, kokia yra Lietuvos užsienio politika.
Ūkio ministerija (ŪM) žengia tam tikrus žingsnius, ministras Dainius Kreivys jaunatviškai užsidegęs mėgina spręsti problemas. Galbūt ne viskas jam gerai sekasi, bet negalėčiau sakyti, kad ŪM dirba nepatenkinamai.
- V.Ušackas vis kalba apie naują santykių su Rusija puslapį. Ar Jums asmeniškai pavyksta įskaityti, kas tame puslapyje parašyta?
- Konkrečių gairių nemačiau ir negirdėjau. Reikėtų išsiaiškinti, ar tai - asmeninė ministro pozicija, ar ji yra aprobuota visų, kurie atsakingi už užsienio politiką. Tada turėtume aiškesnę santykių su Rusija viziją.
Vladimiras LAUČIUS
