Nors prieš 11 metų belgų atlikta trijų Klaipėdos uosto krantinių rekonstrukcija Lietuvai kainavo per 30 mln. litų, jas naudojanti krovos kompanija iki šiol negali normaliai dirbti. Kadangi Uosto direkcijai nepavyko iš belgų prisiteisti nuostolių atlyginimo, ji vėl ruošiasi pradėti tų krantinių rekonstrukciją, kuriai, preliminariais apskaičiavimais, reikės apie 60 mln. litų.
Planuojama, kad statybos darbai prasidės antroje šių metų pusėje.
Priešistorė
1997-1998 m. pagal Belgijos kompanijos "Haecon" parengtą projektą kita belgų kompanija "Hydrosiol Service" rekonstravo AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nuomojamoje teritorijoje esančias 550 m ilgio krantines Nr. 7, 8 ir 9. Jos buvo apdraustos 10 metų.
Po rekonstrukcijos gylis prie krantinių buvo apie 12 metrų. Triukšmas kilo po kelerių metų, kai Klaipėdos uoste buvo pradėti gilinimo darbai ir atsirado manančiųjų, kad šios krantinės nėra pakankamai tvirtos, kad prie jų būtų galima gilinti iki 14 metrų - esą jos gali nugriūti. Belgai laikėsi nuomonės, kad gilinti galima.
Anuomet Lietuvoje kilo didžiulis skandalas. Buvo sudaryta daugybė ekspertų komisijų, atliekami įvairiausi tyrimai, vyko audringos diskusijos, garsūs profesoriai pateikė skirtingas nuomones. Įvairios komisijos pripažino, kad belgų pasirinkta rekonstrukcijos technologija netiko Klaipėdos uosto sąlygoms - t.y. ji nėra kokybiška. Šios krantinės vadintos auksinėmis ir t. t. Netgi Specialiųjų tyrimų tarnyba domėjosi, ar Uosto direkcija nenuskandino pusės milijonų litų mokėdama už antrą kartą atliktus tyrimus.
Išnaudojo teisines galimybes
Uosto direkcijos Teisės ir personalo skyriaus viršininko Lino Rudžio teigimu, tvirtinti, kad direkcija dėl belgų atliktos krantinių rekonstrukcijos nieko nedarė, negalima. Ji Lietuvoje esą pasinaudojo visomis galimomis teisminėmis institucijomis.
Pirmą kartą dėl nuostolių atlyginimo 2005 m. kreiptasi į Klaipėdos apygardos teismą, vėliau pateiktas skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Tačiau 2007 m. kovą Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad šitas ginčas yra neteismingas Lietuvos teismams, jis turi būti sprendžiamas Stokholmo arbitraže. O tarptautiniuose arbitražuose vien tik arbitravimo mokestis gali siekti apie milijoną litų.
L. Rudys sako negalįs tiksliai atsakyti, kodėl nesikreipta į arbitražą. Pirmiausia, tai būtų buvę rizikinga vien dėl to, kad reikėjo daug mokėti nežinant, koks bus rezultatas. Taip bijota, kad ieškinys galėjo būti atmestas vien dėl to, kad pirmiausia buvo kreiptasi į teismą, o ne į arbitražą. Be to 2005-aisiais nebuvo gautas direkcijos steigėjos - Susisiekimo ministerijos sutikimas. O pagal komercinio arbitražo įstatymą jam negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės įmonė ir nėra gautas išankstinis jos steigėjos sutikimas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo konstatavęs, kad ir nesant steigėjos nesutikimo šis ginčas turįs būti sprendžiamas arbitraže.
Pasak L. Rudžio, norint grįžti prie šio klausimo dabar, reikėtų gerai pasvarstyti, ar verta investuoti labai dideles pinigų sumas, kai laimėjimo tikimybė nėra didelė. Dabar viską reikėtų vertinti iš naujo, nes nuo problemos paaiškėjimo jau yra praėję beveik 5 metai.
Be to, reikėtų išsiaiškinti, koks dabar yra tos krantinių rekonstrukcijos darbus atlikusios belgų kompanijos statusas, ar ji būtų pajėgi atlikti darbus.
"Manau, po 2007-ųjų Aukščiausiojo Teismo sprendimo direkcijoje arbitražo klausimas buvo analizuojamas, o ne šiaip sau ji nesiėmė jokių veiksmų", - teigė juristas.
Statys naują krantinę
"Deja, jau suėjo senaties terminas. Dabar Uosto direkcija tas krantines rekonstruos per 2010-2012 metus. Vien tik šiemet joms numatėme 8,5 milijono litų", - sako dabartinis Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Preliminari viso dabartinio trijų krantinių rekonstrukcijos projekto vertė - 60 mln. Lt. Jau baigiamas rengti projektas ir po mėnesio bus skelbiamas konkursas dėl rekonstrukcijos darbų atlikimo. Po konkurso paaiškės reali projekto kaina. Planuojama, kad antroje šių metų pusėje prasidės realūs darbai.
Paklaustas, ar šios rekonstrukcijos metu bus taisomas belgų padarytas brokas ir tvirtinamos krantinės, Uosto direkcijos Infrastruktūros departamento vadovas Vidmantas Paukštė atsakė: "Mes paprasčiausiai padarysime naują krantinę. Esantis konkstruktyvas mums netgi šiek tiek tarnaus. Vadinamasis belgų brokas liks jau naujos krantinės viduje."
Reikalauja iš direkcijos
Po belgų atliktos rekonstrukcijos KLASCO naudojosi minėtomis krantinėmis, tačiau tik labai ribotai. Negana to, kad gylis prie jų nepalankus didesniems laivams švartuoti, leistinos apkrovos zonoje prie laivų buvo sumažintos perpus ir daugiau. Todėl kompanija iki šiol negali ten sandėliuoti pusės krovinio ir turi vežti toliau nuo kranto. O tam reikalingos didžiulės sąnaudos.
Dėl tų krantinių rekonstrukcijos bendrovė jau trejus metus bylinėjasi su Uosto direkcija - KLASCO vadovybė mano, kad direkcija pablogino jos veiklos sąlygas, tad žemės nuomos mokestis turi būti mažesnis nei reikalaujamas.
"Mes norime, kad pagaliau būtų baigta krantinių rekonstrukcija, pradėta prieš 11 metų. Tada valstybinė komisija priėmė krantines pripažindama, kad jos yra tinkamos naudoti. Numatomas gylis prie jų - 14 metrų. Tačiau iki šiol tokio gylio prie tų krantinių nėra, o mes planavome prie jų priiminėti "Panamax" tipo laivus, - sako laikinai KLASCO generalinio direktoriaus pareigas einantis Juozas Benetis.
Su ta problema KLASCO gyveno 10 metų ir visą tą laiką siuntė raštus į Uosto direkciją bei į Susisiekimo ministeriją. Pagaliau prieš metus jos balsas buvo išgirstas - krantinių rekonstrukcija įtraukta į direkcijos investicijų programą ir pradėti projektavimo darbai.
"Kol kas pajudėjo tik popieriniai reikalai, o kai rangovas pradės įgyvendinti rekonstrukciją, mums dirbti bus labai sunku, bet nieko nepadarysi. Mes žinome, kad po blogų dienų ateis ir geros", - optimistiškai nusiteikęs J. Benetis.
Dalia BIKAUSKAITĖ
