Dar vienas ugniagesio gelbėtojo Aurelijaus iškvietimas į nelaimės vietą. Greitis skubant į gaisrą čia matuojamas sekundėmis. Ir taip, kaip vyras sako, jau tuoj dvidešimt metų. Tačiau per tiek metų įprasti prie darbo specifikos buvo kur kas lengviau, nei susitaikyti su mintimi, kad rizikuojant savo gyvybe ir gelbėjant kitus jis nebesulaukia padoraus atlygio. Tokio, kaip svarsto vyras, kad galima būtų išlaikyti šeimą ir turėti savo namus. Ugniagesys sako dešimt metų mynęs kryžiaus kelius, kol gavo paskolą nuosavam būstui. Jeigu ne tėvai, padėję sumokėti pradinį įnašą, vargu ar turėtų savo stogą. Mat bankui jo alga netiko.
„Pradžiai akcentavo, kad mes esam pirmoje tos rizikos grupėje, pavojaus, ir dėl draudimų, pagrinde akcentavo tuos dalykus. Ir matydami, kiek mes uždirbam, jie paskaičiuodavo, kad tai neįmanoma. Kai pradėjau dirbti buvo maža alga, kad kreipčiausi į banką. Nors tada nebuvo nei krizės, nei išpūstų kainų“, – pasakoja Vilniaus PGT 3 komandos skyrininkas Aurelijus Lipinskas.
Ir taip sukasi kone visi ugniagesiai gelbėtojai, gyvenantys nuomojamuose butuose. Savo įsigyti viltį turi retas.
Bankai neslepia, paskola panašiai uždirbantiems tikrai nešviečia. Tiesa, niekas neskirsto, ar ugniagesys ateina pas juos, ar paprastas statybininkas.
„Ir kai kreipiasi, mums nėra svarbu, ar tai būtų sodininkas, ar tai būtų daržininkas, ar tai yra profesorius. Mes žiūrime pagal atsakingo skolinimo nuostatas, kurias Lietuvos bankas yra patikrinęs, į finansinę situaciją, į turimus įsipareigojimus, kurie šeimos atveju neturi viršyti keturiasdešimties procentų. Ir galima tikrai pasižiūrėti, kiek galima sau leisti įsipareigoti“, – komentavo „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Taip yra visuose bankuose. Valdžia skėsčioja rankomis ir kol kas nieko apčiuopiamo per daug žadėti negali. Papildomų pinigų ugniagesiams biudžete nėra, tad vienintelė viltis sutaupyti yra nebent įgyvendinant reformas priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente ir jam pavaldžiose įstaigose.
„Mes dabar rengiame statuto pakeitimus ir kelsime koeficientą 1,5 dydžio. Bet vėlgi nepažadėta, kad tas koeficientas bus padengtas pinigais. Mes tikimės, naujasis vadas pateikė struktūrinių reformų eigą ir kiek planuoja PAGD sutaupyti“, – mano vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Ministras sako, esą reforma padėtų sutaupyti apie du milijonus eurų, iš kurių ir galėtų didėti ugniagesių algos. Žadama, kad reformos tiesiogiai ugniagesių nepalies, o štai gali mažėti kabinetuose sėdinčių biurokratų. Tačiau algas tai kilstels tik minimaliai. Paskoloms jos įtakos beveik neturės.
Ir ne tik pinigų algoms trūksta. Ugniagesiai gelbėtojai turi nuolat treniruotis. Tačiau tam, kaip sako vadovybė, taip pat nėra pinigų ir dėl to dažnas jų į gaisrą važiuoja nebent pasitreniravęs sporto salėje savo lėšomis.
O kol kas ugniagesiai gelbėtojai dienas leidžia sukandę dantis. Jų gretos nesipildo, žmonių trūksta, nes išgirdę kokios algos ir išbandę šį darbą sprunka laukais.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
