Daug įvairių asmenų viešojoje erdvėje kalba apie atsakomybės už tokius veiksmus griežtinimą.
Administracinių nusižengimų kodekso 16 straipsnis numato, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 50 iki 1 200 eurų. Pagal 17 straipsnį, jei administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, tai užtraukia baudą nuo 1200 iki 1750 eurų. Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo 300 iki 1750 eurų, numato 18 kodekso straipsnis.
Tačiau gyvūnų teisių gynėjų nuomone, tokios baudos yra per mažos sustabdyti gyvūnų gerovės pažeidėjus.
„Akivaizdu, kad dabartinės baudos, skirtos gyvūnų kankintojams, yra gerokai per mažos“, – naujienų agentūrai BNS ankščiau sakė Seimo narė Aistė Gedvilienė.
Jeigu gyvūnas dėl žiauraus elgesio žūsta ar būna suluošintas, jo skriaudėjui skiriama baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje teigiama, kad „tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
Tačiau gyvūnų teisių aktyvistai skatina atkreipti dėmesį į šio straipsnio formuluotę.
„Jeigu gyvūnas buvo suluošintas“ – tai atrodo, kad jei fizinių sužalojimų nesimato, nėra nukirstų letenų ar ausų, tai, kad gyvūnas ilgą laiką kentėjo badą ar kitaip buvo alinamas, tai nėra jau žiaurus elgesys su gyvūnais?“ – klausia aktyvistai.
Aktyvistų nuomone, pagal tokią formuluotę norint pritaikyti baudžiamąją atsakomybę gyvūnas turi būti nugaišęs nesava mirtimi arba stipriai fiziškai sužalotas, pavyzdžiui, be galūnių.
Prokuratūros atstovai teigia, kad norint pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais reikia rasti įrodymų, kad gyvūnas be akivaizdžių fizinių sužalojimų ir gyvas buvo alinamas tyčia.
„Ikiteisminis tyrimas pradedamas tuomet, kai pareigūnai turi pagrindą įtarti, kad gyvūnas nugaišo ar buvo suluošintas dėl žiauraus elgesio su juo. Tai gali būti ir smurtas, ir marinimas badu, troškuliu, būtinos veterinarinės pagalbos nesuteikimas ir t.t.
Tai atvejais, kai gyvūnas yra gyvas ir nėra akivaizdžių jo suluošinimo požymių, tačiau visgi nustatoma, kad su juo buvo elgiamasi netinkamai, jis nebuvo deramai prižiūrėtas, augintas netinkamomis jam sąlygomis – tokiu atveju augintojui gali būti taikoma ne baudžiamoji, bet administracinė atsakomybė“, – teigė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Prokuratūra šiuo metu analizuoja gaunamą informaciją apie išaiškinamus netinkamo gyvūnų laikymo atvejus ir vertina, ar yra pagrindas įtarti galimai padarytas nusikalstamas veikas.
„Jeigu įtariama, kad nusikalstama veika galimai visgi buvo padaryta ir yra pagrindas atlikti ikiteisminį tyrimą, tokį tyrimą pradeda arba policijos pareigūnai, kurie atvyksta į įvykio vietą, arba prokuratūra, tačiau visais atvejais ikiteisminiam tyrimui vadovauja prokuroras.
Taip pat noriu pabrėžti, kad jeigu atliekant ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, būtų nustatyti kitų galimai padarytų nusikalstamų veikų požymiai, tarkime, ūkinės-finansinės veiklos srityje – būtų tiriama ir tai“, – komentavo E. Martinonienė.
Teisininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas Romualdas Drakšas taip pat didelės problemos baudžiamojo kodekso straipsnio formuluotėje neįžvelgia.
„Negalima sakyti, kad įstatymas kažką tai uždraudžia. Čia yra teisminio aiškinimo dalykas. Šis straipsnis gali būti aiškinamas teisme ir tam tikros institucijos gali imtis priemonių netgi dėl gyvūno, kuris marinamas badu. Ir tokioje situacijoje galima pritaikyti šį straipsnį, tik svarbu viską išaiškinti teisme“, – teigė R. Drakšas.
Teisininko nuomone teiginys, kad įstatymas kažko neleidžia daryti, yra tik atsikalbinėjimas.
„Nebūčiau toks absoliutus, kad visais atvejais nėra įmanoma pritaikyti šio straipsnio, čia reikia tik noro“, – kalbėjo teisininkas.
Administracinių nusižengimų kodekso ir baudžiamojo kodekso straipsniai pradėti aptarinėti dėl Širvintose, Tauragėje, Kretingoje ir kitose Lietuvos vietose rastų nelegalių šunų daugyklų, kuriose gyvūnai buvo laikomi, auginami ir dauginami netinkamomis sąlygomis.
Dėl kelių įvykių jau yra pradėti iki teisminiai tyrimai.
