Panevėžyje ir aplink jį namų, vertų daugiau nei milijonas, – vienetai, tačiau nežinia, kiek bus naujojo nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojų – juk nuo šiol vertinamas visos šeimos turtas.
Nuo sausio 1 dienos už nekilnojamąjį turtą, kurio vertė viršija milijoną litų, gyventojai privalės sumokėti vieno procento metinį nekilnojamojo turto mokestį. Tai padaryti reikės iki gruodžio 15 dienos.
Jeigu nekilnojamasis turtas asmeniui priklausė ne visus metus, reikės sumokėti proporcingai turimam laikui.
Tiesa, mokėti reikės ne už visą turtą, o už turtą, kuris viršija milijono litų ribą, tai yra jei jis vertas 1,2 mln. litų, mokestis bus mokamas nuo 200 tūkst. litų. Be to, vertinamas bus visos šeimos nekilnojamasis turtas – turimų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė.
Apeliacijų jau tikisi
Pasitikrinti, kiek turtas yra įvertintas, galima Registrų centre. Masinis turto vertinimas galioja penkerius metus ir pastarąjį kartą jis peržiūrėtas maždaug prieš metus. Jei nekilnojamojo turto šeimininkas nesutinka su masinio vertinimo duomenimis, apeliaciją ir savąjį vertinimą – vertintojo turto vertinimo ataskaitą – jis turi pateikti per pirmus tris metų mėnesius.
Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius sako, kad kol kas nepateikta nė viena apeliacija, tačiau mažai abejojama, kad tokių nebus.
„Susidursime su daugiau apeliacijų nei įprasta. Lygiai tą patį patyrėme ir anksčiau“, – teigia jis.
2006 metais nekilnojamojo turto mokestis buvo įvestas juridiniams asmenims. Registrų centras tuomet gavo net 3 000 skundų dėl neva neteisingai nustatytos turto vertės. Didžioji jų dalis, pasak A. Petrošiaus, buvo atmesta, o vėliau kasmet vis mažėjo ir dabar sulaukiama apie 300 įmonių skundų.
„Panašios dinamikos tikimasi ir iš fizinių asmenų. Pirmais metais tikriausiai daugelis reikalaus pakeisti turto vertę“, – neabejoja atstovas spaudai. Jo teigimu, daugeliu atvejų turto vertė yra objektyvi, tad vien noro ir nepasitenkinimo teikti apeliaciją nepakaks. Žmogus turės pateikti individualaus vertinimo ataskaitą, ir bus žiūrima, ar ji buvo atlikta korektiškai, ar ne ir pan.
Įvedus naują mokestį fiziniams asmenims, A. Petrošiaus tikinimu, pačiam Registrų centrui darbo nepadaugės. Registrų centras ir šiaip yra įpareigotas per nustatytą laiką atnaujinti masinio vertinimo duomenis. Pagal tai valstybėje daug kas skaičiuojama – pavyzdžiui, išmokant pinigines socialines pašalpas ir daugeliu kitų atvejų.
A. Petrošiaus teigimu, turtas Panevėžyje ir jo apylinkėse, be kelių išskirtinių objektų, nepasižymi itin aukštomis kainomis. Tad naujojo mokesčio mokėtojų irgi neturėtų būti daug.
Kita vertus, kiek jų bus, pasidarė visiškai neaišku pateikus išaiškinimą, kaip mokestis bus skaičiuojamas. „Viso šeimos turimo nekilnojamojo turto vertes reikės susumuoti, o tai mokėtojų skaičių daro sunkiai nuspėjamą ir suskaičiuojamą. Registrų centras nebus pajėgus prognozuoti, kiek gali būti mokėtojų“, – A. Petrošius aiškina, kad Registrų centras neturi priėjimo prie kai kurių duomenų bazių – pavyzdžiui, nemato giminystės ryšių.
Auksinių fontanų nėra
Korporacijos „Matininkai“ Panevėžio skyriaus vadovas Valdas Beinoris taip pat sako, kad namų, peržengiančių milijono litų ribą, mieste ir aplink jį nėra daug. Jo manymu, tokius būtų galima suskaičiuoti ant rankų pirštų – išeitų apie 8 ar 9 objektus. Brangiausi namai paprastai stovi išskirtinėse vietose – Dembavoje prie upės, prie Panevėžio marių, vienas kitas yra ir Staniūnuose.
„Pagal masinį vertinimą, vertės Panevėžyje nėra aukštos. Kartais namą brangiau pasistatyti, nei jie įkainoti“, – V. Beinoris sako, kad mūsų mieste nėra prabangaus rajono, taigi naujoji tvarka daugiau įtakos turės pajūriui, sostinei. „Pas mus nėra namų su paauksuotais fontanais“, – juokauja ekspertas.
Kita vertus, kaip ir minėta, bus skaičiuojamas visos šeimos turtas, ir jo, norėdamas išvengti mokesčio, nei vaikams, nei žmonai ar vyrui nepadovanosi. „Taigi nebent įvertinus visos šeimos turtą bus daugiau“, – daro prielaidą V. Beinoris.
Kol kas į įmonę kreipiasi vienetai panevėžiečių, norinčių individualaus turto vertinimo. V. Beinorio manymu, taip yra todėl, kad dauguma žmonių dabar greičiausiai dar skaičiuoja, kiek jų šeimos turtas yra vertas. Be to, pasak eksperto, apeliuoti verta tik tuomet, kai skirtumas viršija 20 procentų turto vertės. Tokia yra įstatymiškai leistina paklaida, o kitu atveju gyventojai, V. Beinorio teigimu, nieko nelaimės.
Registrų centras vertes koregavo 2011 metais, tad jos mažesnės nei buvo nekilnojamojo turto bumo metu. „Panevėžyje ir iki tol kosmosų nebuvo, o dabar vertės dar labiau susiniveliavo“, – mano V. Beinoris.
Tiesa, vienas sklypas mieste Elektros gatvėje buvo nupirktas labai brangiai. Prieš keletą metų už sklypo prie Senvagės arą mokėta po 150 tūkstančių. „Tie burbulai jau istorijos šiukšlyne“, – sako, kad tokių kainų seniai nebelikę, ekspertas, pabrėžiantis, nors sandoris dėl sklypo įvyko, kaip toliau viskas klostėsi, nežinia. Jo teigimu, niekas toje vietoje iki šiol neiškilo, o ir kažin ar būtų logiška dabar investuoti, ypač kai tiek sumokėta už žemę.
V. Beinoris net neabejoja, jog sklypų savininkai ir patys mato, kokia šiuo metu situacija rinkoje. „Panevėžys patenka į tų miestų gretas, iš kurių nemažai žmonių bėga“, – konstatuoja jis.
D. Savickienė
