„Gyventi negalima mirti. Padėkite kablelį ten, kur reikia“ – skelbė viena iš reklamų, raginančių apsispręsti dėl organų donorystės. Galimybė išgelbėti kito žmogaus gyvybę atrodo nekvestionuojama vertybė. Tačiau nors Lietuvoje donorų po truputį daugėja, ši tendencija nėra tokia sparti, kokios norėtųsi.
Anot Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė Asta Kubilienės, nepakankamas sutinkančiųjų po mirties tapti donorais skaičius yra kompleksinė problema – mūsų šalies populiacija senėja, traumų mažėja, artimieji ne visada sutinka paaukoti mirusiojo organus. Galų gale, negalima atmesti, jog gydytojai ne visada nori identifikuoti donorus.
Jei žmogus prieš mirtį nepareiškė savo sutikimo, kad jo organai būtų panaudoti donorystei, atsitikus nelaimei yra kalbamasi su jo artimaisiais ir siekiama jų pritarimo. Tačiau dažnai tokiu atveju yra sunku juos įtikinti, kad mirusiojo organai būtų panaudoti vardan kitų žmonių gyvybės.
Anot Nacionalinės donorų asociacijos, 45 procentų potencialių donorų prarandama, nes jų artimieji nenori aukoti mirusio žmogaus audinių ir organų transplantacijai, 10 procentų – nes jų artimieji delsia priimti sprendimą.
Stabdo emocijos ir informacijos stoka
A. Kubilienė išskiria dvi pagrindines priežastis, kodėl artimieji nesutinka paaukoti mirusiojo organų – pirmoji susijusi su psichologija, antroji – su informacijos stoka.
„Būkim atviri – tiek medikai ,tiek visuomenė, tiek žiniasklaida nėra susipažinę, kokias emocijas žmonės patiria išgirdę pačią baisiausią savo gyvenime naujieną“, - pradėjo kalbėti A. Kubilienė.
Specialistų teigimu, sužinojus apie artimo žmogaus mirtį pereinamos 5 stadijos: šokas, neigimas, pyktis, liūdesys ir galiausiai susitaikymas. A. Kubilienė apgailestauja, kad Lietuvos medicinos universitetuose šiai temai yra skiriama pernelyg mažai dėmesio. Nesuvokus, ką tenka pajusti artimiesiems, yra sudėtinga įtikinti juos paaukoti mirusiojo organus ir taip galbūt išgelbėti gyvybę kitam žmogui.
Anot pašnekovės, dažniausiai artimieji nenori pripažinti, kad jų mylimas žmogus iš tikrųjų mirė. „Lietuvoje nėra visiškai suprantama, kas tai yra smegenų mirtis – kad tai yra individo mirtis. Donorystė yra pagrįsta tuo, kad ląstelės miršta nevienodai. Visi supranta, kad jei smegenys negavo deguonies penkias – septynias minutes, jos yra mirusios. Tačiau kai kalbi apie donorystę, to nelabai suvokia“, - portalui „Balsas.lt“ kalbėjo A. Kubilienė. Kai kurie žmonės netiki, kad smegenų mirtis yra galutinis taškas ir, painiodamas su koma, tikisi, kad mylimas žmogus dar gali pabusti.
Antroji problema – žmonės dažnai nežino, kokia buvo jų artimojo pozicija dėl organų donorystės. „Nežinodami jie stengiasi nieko blogo nepadaryti – geriau išvis nieko nedaryti“, - teigė A. Kubilienė. Būtent todėl yra svarbu, kad žmonės nebijotų kalbėti apie organų donorystę šeimoje – artimiesiems žinant žmogaus požiūrį, būtų palengvintas jų apsisprendimas nelaimės akivaizdoje.
Problemos – susijusios
Organų donorystės problemos yra tiesiogiai susijusios ir su problemomis visame medicinos sektoriuje. Yra atvejų, kad jei žmogus susiduria su, jo manymu, neteisybe medicinos įstaigose, protestuodamas prieš visą sistemą jis užpildo dokumentus, kad po mirties nesutinka būti donoru. „Taip išreiškia savo pyktį“, - portalui sakė A. Kubilienė.
Kita problema – gydytojų migracija. Gydytojams išvykstant į kitas šalis, pasilikusiems ir taip tenka didesni krūviai, o donoro ruošimas yra sudėtingas darbas tiek fizine, tiek emocine prasme. Kadangi papildomai šis darbas neapmokamas, A. Kubilienės teigimu, gydytojams gali atrodyti, kad paprasčiau būtų donoro paprasčiausiai neruošti.
Informacija
Donoro kortelę galima įsigyti užpildžius sutikimą po mirties tapti audinių ir (ar) organų donoru. Jį pasirašyti galima bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje arba šeimos gydytojo kabinete.
Užpildyta forma siunčiama į Nacionalinį transplantacijos biurą, ten pareiškėjo duomenys suvedami į donorų registrą, pagaminama donoro kortelė ir registruotu laišku išsiunčiama sutikimą užpildžiusiam asmeniui.
Donorų skaičius Lietuvoje vienam milijonui gyventojų
Artimųjų prieštaravimas donorystei (proc.)
Pacientai, laukiantys transplantacijos (2008.08.31)
Artimųjų prieštaravimas donorystei (proc.)
Nacionalinio transplantacijos biuro duomenys
