Gydytojos teigimu, skaudžiausia, kai gimsta kūdikiai jau motinos įsčiose užkrėsti sifilio bakterija Treponema pallidum, kuri per motinos kraują perduodama vaisiui.
Per metus pasitaiko net po kelis tokius atvejus, kai naujagimiui diagnozuojamas įgimtas sifilis. Stebint įgimto sifilio požymius naujagimio gleivinėse, odoje, kaulų struktūroje, atlikus specialistų – dermatologo, kardiologo, okulisto, rentgenologo patikrą, diagnozuojamas įgimtas sifilis ir naujagimio laukia ilgas gydymas.
„Moteris ilgą laiką gali nežinoti, kad ji yra venerinės ligos nešiotoja, nes ligos simptomai pasireiškia ne iškart, todėl ją nustatyti itin sudėtinga net patiems dermatovenerologams“, – paaiškino gydytoja D. Stanienė.
Inkubacinis ligos periodas iki atsirandant opai gali trukti nuo 10 iki 90 dienų. Asmuo, užsikrėtęs sifiliu, maždaug šešias savaites gali nieko nejausti. Vėliau kažkurioje kūno dalyje – burnos gleivinėje, ant genitalijų, gimdos kaklelyje ar kitoje kūno vietoje ant odos išryškėja paraudimas, atsiranda bėrimas, vystosi pirminė sifilinė opa. Praėjus savaitei nuo opos susiformavimo, padidėja artimiausi limfmazgiai, dažniausiai kirkšnių.
„Kartais būtent limfmazgiai gali suklaidinti gydytojus nustatant tikrąją diagnozę pacientams. Pasitaiko atvejų, kai venerinė infekcija įvardijama kaip limfmazgių uždegimas, kartais jie netgi išoperuojami“, – pasakojo gydytoja D. Stanienė.
Pasak specialistės, yra ir kitų išorinių požymių, būdingų šiai ligai, kurių pacientas gali nepriskirti sifiliiui. Pavyzdžiui, gausiai slenkantys plaukai. Savaime išnykus ligos sukeltoms reakcijoms – bėrimui, plaukų slinkimui, neišgydyta bakterija Treponena pallidum gali tūnoti organizme ilgą laiką pažeisdama organus ir sistemas. Negydomas sifilis pažeidžia galvos bei nugaros smegenis, širdies raumenį, kraujagysles – aortą. Išsivysčius sifiliniam aortitui, sutrinka kraujotaka, pacientą gali ištikti infartas, insultas, embolija, vystytis paralyžius.
Sifilinė angina – dar vienas simptomų, kuris gali būti supainiotas su virusine ar bakterine infekcija, pasireiškiančia gerklės skausmu. Dermatovenerologai sako, kad ją įmanoma nuslopinti per 5-7 dienas išgėrus antibiotikų, tačiau venerinė liga žmogaus organizme taip ir lieka neišgydyta. „Tokių atvejų ateityje turėsime vis daugiau, kai liga vaistais paslepiama“, – pabrėžė gydytoja D. Stanienė.
Be to, specialistė akcentuoja, jog kovoti su lytiškai plintančiomis ligomis darosi vis sudėtingiau. Esą prievartinio gydymo nėra, apeliuojama į žmogaus atsakingumą. „Ar įmanoma užsikrėsti sifiliu nuo sergančio asmens per daiktus, naudojamus buityje?“ – paklausėme gydytojos. Pasirodo, beveik neįmanoma, nors tokia galimybė egzistuoja, jeigu sergantysis nesilaikys elementarios asmens higienos. Dermatovenerologų pastebėjimu, pastaraisiais metais jaunus žmones atakuoja virusinės infekcijos, kurios priskiriamos prie venerinių ligų, pavyzdžiui herpes bei papilomos šeimų virusai. Šios infekcijos, kurių pasireiškimas labai priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos – lėtinės. Herpes bei papilomos virusas žymiai pavojingesnis, nei laiku aptiktas ir išgydytas sifilis. Dermatovenerologė D. Stanienė ragina pacientus, kuriems kyla įtarimas, jog yra užsikrėtę venerine liga, nedelsiant kreiptis į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos dermatovenerologą. Kreipiantis į šiuos specialistus šeimos gydytojo siuntimo nereikia.
Kauno visuomenės sveikatos centro statistikos duomenimis, 2014 metais Kauno apskrityje užregistruoti 47 nauji sifilio atvejai (10 000 gyventojų), o didžiausias sergamumas praėjusiais metais užfiksuotas Kauno mieste – 10 000 gyventojų teko 18 sifilio atvejų. Pastebima, jog daugiausia sifiliu sirgo moterys. Beje, Kauno apskrityje vienas sifilio atvejis nustatytas ir 16 metų nepilnamečiui. Statistiniai duomenys rodo, kad pirmaisiais Nepriklausomybės metais Lietuvoje buvo registruota per 100 atvejų (100 tūkstančių gyventojų). Tuomet fiksuotas pats didžiausias sergamumas. Dažniausias užsikrėtimo šaltinis – sutuoktinis/sugyventinis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro statistikos duomenimis, palyginti su kitomis ES šalimis Lietuvoje sergamumo sifiliu rodiklis yra aukštesnis 1,8 karto.
