Šilutės rajono apylinkės teismas nagrinės bylą, kurioje įtarimai dėl siekimo sukčiaujant pasipelnyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo ("Sodros") gaunant neteisėtas motinystės pašalpas pareikšti dviem jaunoms šilutiškėms - 27 metų A. G. bei 21 metų J. M.
Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apskrities skyriaus pareigūnais, duomenimis, 2008 metų pradžioje nėščia tapusi A. G., kuri tuo metu niekur nedirbo, įkalbėjo savo pažįstamą J. M., vienos bendrovės direktorę, ją fiktyviai įdarbinti J. M. vadovaujamoje įmonėje, kad pagimdžiusi iš "Sodros" galėtų gauti motinystės pašalpą.
Bendrovės, kuri Lietuvoje jokios veiklos nevykdė, direktorė sutiko "pagelbėti" pažįstamai moteriai ir ją fiktyviai įdarbino vadybininke, "skirdama" 6000 litų mėnesinį atlyginimą.
Nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2009 m. vasario 28 d. šilutiškė, gimus vaikui, iš "Sodros" gavo per 20 tūkstančių litų motinystės bei ligos pašalpų.
Jei laiku nebūtų įsikišę FNTT pareigūnai bei prokuratūrai, už dvejų metų motinystės atostogų laiką nė dienos bendrovėje nedirbusiai moteriai iš "Sodros" biudžeto būtų buvę neteisėtai išmokėta per 124 tūkst. litų.
Pasak tyrimui vadovavusio Klaipėdos miesto prokuroras Donato Blinstrubio, ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi įstatymų numatytų priemonių ne tik sustabdyti neteisėtų socialinių pašalpų mokėjimą, bet ir sugrąžinti į biudžetą jau neteisėtai išmokėtas pašalpas, t. y. per 20 tūkst. litų. Dėl to laikinai apribotos nuosavybės teisės į gaunamas motinystės pašalpas bei nekilnojamąjį turtą.
Prokuroro teigimu, abi įtariamosios visiškai pripažįsta savo kaltę, dėl to gailisi ir tai yra jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas moterys padarė kaip bendrininkių grupė.
Įstatymas tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, numato laisvės atėmimą iki 8 metų.
