Už uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagos atskleidimą grės viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Tokia veika bus traktuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, už ją atsakomybė numatyta ir juridiniam asmeniui.
Pataisą inicijavo socialdemokratės Rimantė Šalaševičiūtė ir Irena Šiaulienė, tik jos siūlė, kad atsakomybė būtų taikoma, kai atskleidžiama su nepilnamečiu asmeniu susijusi informacija, o sankciją – griežtesnę, iki trejų metų nelaisvės. Pataisą vertinusi Vyriausybė pasiūlė taikyti švelnesnę sankciją, bet plačiau.
„Siūlytina įstatymo projekte neišskirti nepilnamečio ir baudžiamąją atsakomybę taikyti visais atvejais, kai yra atskleidžiama ar viešai paskelbiama neviešame (uždarame) teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiaga ar jos dalis arba ta medžiaga ar jos dalis, kurią nevieša pripažino teismas“, – tokią nuostatą pasiūlė Vyriausybė.
Baudžiamasis kodeksas šiuo metu numato baudžiamąją atsakomybę už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo, tačiau iki šiol nebuvo atsakomybės asmenims už civilinės, administracinės ar baudžiamosios bylos neviešos medžiagos arba jos dalies atskleidimą ar viešą paskelbimą.
Apie sąžiningą informaciją
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad toks kodeksas nėra naujas. Anot jo, pirmasis Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas buvo priimtas dar 1996 metais, o 2005 metais priimtas naujas kodeksas galiojo iki šiol.
„Šiuos kodeksus žurnalistai ir leidėjai priėmė siekdami stiprinti žurnalisto profesijos reputaciją ir atsiribodami nuo tų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, kurie toleruoja nesąžiningą žurnalistiką ar negarbingos konkurencijos principus.
Beje, visos kodeksą pasirašiusios organizacijos pripažino, kad teisinga ir sąžininga žurnalistika galima tik tada, kai žurnalistas naudojasi tarptautinės ir nacionalinės teisės užtikrinta saviraiškos laisve.
Tokį kodeksą priėmėme suvokdami visuomenės informavimo priemonių vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje bei atsakomybę už savo darbą. Kodeksas taikomas tik žurnalistams, viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams. Medikams, leidėjams ar humoristams jis neskirtas. Jie gali turėti savo kodeksus“, - savo internetinėje svetainėje rašo D. Radzevičius.
Teisė likti anonimu
Taip pat LŽS pirmininkas primena, kas Lietuvoje turi ir užtikrina laisvę.
„Žodžio laisvė, visų pirma, Lietuvoje ir daugelyje demokratinių šalių, kuriose nėra jokios valstybinės religijos, užtikrinama ne Dievo, o įstatymų. Lietuvoje tai užtikrina Konstitucija ir kai kurie įstatymai. Tiesa, konstitucijoje yra keli apribojimai ir žodžio laisvei. Jie susiję su draudimais šmeižti žmones, kurstyti nesantaiką. Ir Dievas čia niekuo dėtas – padorioje valstybėje ginamos ir užtikrinamos žmogaus teisės.
Beje, teisę likti anonimu mums irgi garantuoja įstatymas. Bent jau iki tol kol nepažeidžiame įstatymų. Beje, savo žodžius mes turime patys reguliuoti. Nors teisinėje ir demokratinėje valstybėje iš tiesų viešą žodį reguliuoja įstatymai“, - nuomonę reiškia D. Radzevičius.
