Apklausose jau keletą mėnesių tvirtą lyderio poziciją užimantis G. Nausėda „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad lemtingą sprendimą priėmė gana neseniai – vasaros pabaigoje.
„Tai įvyko prieš 3–3,5 savaites. Tai nulėmė suvokimas, kad aš ilgainiui turėčiau apsispręsti, ar aš atlieku tokį vaidmenį, kokį atlieku dabar – atsisėdęs kėdėje, nutaisęs gudrią ir išmintingą veido miną kritikuoju valios sprendimus kaip ekonomistas, ar vis dėlto sakau, kad laikas nustoti kritikuoti ir atėjo laikas imtis atsakomybės pačiam ir pamėginti padaryti geriau“, – sakė buvęs ekonomistas.
Turi ne tik ekonominių žinių
G. Nausėda tvirtina, kad per savo ilgą ekonomisto karjerą įgijo ne tik savo srities žinių, bet ir turi sugebėjimą susitarti su skirtingais žmonėmis.
„Aš manau, kad tai tam tikros žmogiškosios savybės, kurios leidžia ieškoti sąlyčio taškų su įvairių pažiūrų žmonėmis. Manau, kad šitas moderatoriaus vaidmuo prezidento institucijoje yra nepaprastai svarbus, nes sutelktomis pastangomis partijos gali padaryti daug daugiau ir kur kas sėkmingiau įgyvendinti savo rinkiminius pažadus, negu besiblaškydamos arba kariaudamos viena prieš kitą“, – tvirtina kandidatas į prezidentus.
Tačiau G. Nausėda pripažįsta, kad jam padės ir per ilgą ekonomisto karjerą sukauptos žinios finansų ir ekonomikos srityje.
„Be jokios abejonės, [pravers] ekonominės pažiūros ir žinios, kurias sukaupiau per keliasdešimt savo nuoseklaus darbo metų vykdydamas tiek mokslinę, tiek pedagoginę, tiek praktinę veiklą finansų institucijoje.
Be to, padės ir tam tikras socialinės sistemos pažinimas, nes buvau gana aktyvus pilietis, skaitydavau ir domėdavausi daugybe klausimų, tame tarpe nesusijusių visai su ekonominiais procesais, taip kad ir čia sukaupiau tam tikrą žinių ir patirties bagažą“, – tikino G. Nausėda.
Neturi politinės patirties
Tiesa, buvęs ekonomistas pripažįsta, kad jam politika – naujas dalykas, mat iki šiol pats dar nėra joje dalyvavęs.
„Aš nesu buvęs niekada aktyvioje politikoje, nors viena išimtis buvo, bet tai buvo veikiau epizodas, kai 2004 metais aš dalyvavau prezidento Valdo Adamkaus rinkiminiame štabe ir ten tikrai užėmiau ne pačią mažiausiai pastebimą vietą, kadangi teko labai daug dalyvauti įvairiose diskusijose. Ir iš karto po rinkimų, kurie Valdui Adamkui susiklostė sėkmingai ir esu labai laimingas, kad kruopelytę dėl to prisidėjau“, – prisiminė G. Nausėda.
Tiesa, prieš 14 metų, iš karto po V. Adamkaus pergalės, ekonomistas turėjo galimybę palikti banką ir nerti į politikos vandenis.
„Man buvo pasiūlyta tapti tikruoju V. Adamkaus patarėju ekonomikai ir tęsti spontaniškai prasidėjusią politinę karjerą, bet tą kartą aš buvau tik ketverius metus turėjęs savo karjeros banke ir dėl to man norėjosi tęsti tą analitinę veiklą, kurią aš pradėjau 2000 metais. Tuomet aš atsisakiau, sutikdamas tapti visuomeniniu patarėju. Tuomet truputį dalyvavau, bet tai nebuvo tikrasis dalyvavimas. Tad mokėjimas plaukioti kartais ir drumstuose politikos vandenyse yra laikytinas mano trūkumu“, – sakė G. Nausėda.
Margas patyrusių kandidatų būrys
O G. Nausėdos konkurentai bus jau nemažai patirties sukaupę politikai. Jau ne pirmą kartą rinkimuose dalyvauja buvęs ilgametis Rolando Pakso bendražygis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Taip pat prie kandidatų jungiasi europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Rugsėjo pradžioje apie kandidatavimą paskelbė ir konservatorius, buvęs ambasadorius Vygaudas Ušackas.
Tą pačią dieną kaip ir G. Nausėda eiti į prezidentus nusprendė ir filosofas, vienas Sąjūdžio kūrėjų Arvydas Juozaitis.
Norą tapti prezidente pareiškė ir ekonomistė, Seimo narė Aušra Maldeikienė bei siemo narys Naglis Puteikis.
Laukiama ir ką nuspręs rinkimų favoritais laikomi premjeras Saulius Skvernelis bei Seimo narė Ingrida Šimonytė.
Prezidento rinkimai turėtų vykti gegužės 12 dieną.
