Skaitant užsienio spaudą, žiūrint užsienio televizijas ir matant, kokio lygio, kokios erudicijos, kokios retorikos, kokio išmanymo žmonės užima aukštus postus Vakarų Europoje, nejučia kyla noras palyginti juos su musiškiais aukštais pareigūnais. Palyginęs supranti, kad tai buvo klaidingas sprendimas. Kai nelygini su niekuo, tuomet mūsiškiai atrodo ne tokie primityvūs.
Tačiau lyginti reikia ir kokybės reikalauti reikia, antraip darbo kokybės kartelė leisis. Tarkime, šiuo metu ji nuleista itin žemai. Tai patvirtina net keliasdešimt pavyzdžių, bet geriausiai tai atskleidžia būsimų metų biudžeto sudarymas.
Tai vienas svarbiausių įstatymų, jau netrukus pirminis jo projektas turėtų keliauti į Vyriausybę, o po to į Seimą, tačiau finansų ministras Rimantas Šadžius šiandien nieko konkretaus nežino ir nekomentuoja. Tai bus paskutinės nakties darbas. Be to, praėjusį ketvirtadienį R.Šadžius apskritai išvyko į Čikagą bendrauti su rinkėjais. Teisingai, palauks tas biudžetas. Regis, prezidentas Valdas Adamkus dar per mažai „išmaudė“ mūsų vyriausiąjį finansininką. Arba šis tiesiog nesuvokia jam tenkančios atsakomybės.
Nors milijonas pensininkų ir kitų socialiai remtinų žmonių kasdien laukia pranešimų, ko jiems tikėtis kitais metais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė tyli. Net Vyriausybės narių pasiteiravus, ar 2009-aisiais biudžetininkams ir pensininkams bus kompensuojami infliaciniai praradimai, tai yra ar jų algos ir pensijos didės bent tiek, kiek jų pinigų suvalgys infliacija, šie nustemba ir atsako nieko apie tai negirdėję. O juk tai esminis klausimas.
Paklausti, ar kitų metų biudžetas bus nedeficitinis, vieni ministrai aiškina, jog nedeficitinis jis būti negali, nes gyventojams išdalyti įsipareigojimai milžiniški, tuo tarpu kiti Vyriausybės nariai aiškina, kad jis bus nedeficitinis, nes toks jis turi būti pagal įstatymą ir įsipareigojimus ES.
Pateikus daugybę gyvybiškai svarbių klausimų, atsakymų niekur gauti nepavyksta. Politikai paskendę rinkimų kampanijose, o atsakingi tarnautojai stebina neprofesionalumu. Vokietijoje, Prancūzijoje ar Švedijoje tokio lygio kaip mūsiškiai biudžeto sudarytojai būtų užmėtyti pomidorais ir supuvusiais kiaušiniais.
Beje, matydami tragišką situaciją ir dabartinės Gedimino Kirkilo Vyriausybės palikimą senieji politikos vilkai ėmė kurti ateities scenarijus ir išsigelbėjimo planus. Pagal vieną jų po šių Seimo rinkimų bus leista susiformuoti bet kokiai valdančiajai koalicijai, kad ir kokia absurdiška ji būtų. Taip pat planuojama premjero postą užleisti bet kokiam „kamikadzei“. Nes kitokie žmonės į premjero postą neis – nenorės susinaikinti. Stambieji politikos žaidėjai viliasi, kad per 6–8 mėnesius tas premjeras „kamikadzė“ bus sudorotas, o valdančioji koalicija subyrės. O tuomet pats dydysis sunkmetis bus praėjęs, tada bus sudaroma nauja koalicija, bus skiriamas naujas premjeras, ir dirbs iki kitų rinkimų.
Štai tokius žaidimus planuoja galingieji, o mums čia suplanuotas tik žiūrovų vaidmuo. Na, dar galėsime sudalyvauti rinkimuose, bet kad ir kaip mes balsuotume, koalicijos bus sudarytos tokios, kokių reikia.
