Atsirado ir tokių, kurie pradėjo svaidytis grasinimais, kad už tokio pobūdžio komentarus esą gresia baudžiamoji atsakomybė. Iš tiesų, Baudžiamajame kodekse yra straipsnis – „Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės“.
Jame sakoma, kad tas, kas sukurstė žmogų nusižudyti arba žiauriu ar klastingu elgesiu privedė žmogų prie savižudybės yra baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Bet savižudybių atveju, šis Baudžiamojo kodekso straipsnis yra traktuojamas šiek tiek kitaip. Apie tai naujienų portalui tv3.lt plačiau papasakojo garsus baudžiamosios teisės advokatas Vytautas Sirvydis.
Teisė ir moralė
Advokatas V. Sirvydis pabrėžė, kad žvelgiant iš baudžiamosios teisės perspektyvos dėl viešų pasisakymų negalėtų būti vykdomas joks tiesioginis persekiojimas komentaro autoriaus atžvilgiu:
„Lietuvoje savižudybė nėra kriminalizuota. Tai reiškia, kad už pačios savižudybės vykdymą nėra baudžiama. Bent jau Lietuvoje. Yra pasaulyje valstybių, kur už bandymą nusižudyti yra baudžiama, bet tai jau atskira tema.
Pagrindinė mintis būtų tokia, kad Lietuvoje baudžiamoji teisė nėra skirta spręsti psichologinėms asmens problemoms. Daugeliu atveju savižudybę lemia tam tikrų skaudžių įvykių, asmeninių patirčių, emocijų visuma.
Teisiškai būtų sudėtinga vertinti kompleksines asmens patirtis iki įvykio. Juolab, jei reikėtų išskirti vieną kriterijų ir už tai bandyti teisiškai persekioti kažkokį žmogų (pavyzdžiui, neigiamą poveikį turinčio komentaro autorių – aut. past.“
Anot advokato, noras kažką persekioti ir teisti yra tas pats kaip ir kurstantys komentarai: „Lietuvoje yra baisi situacija su agresija, jos protrūkiu. Tik pas mus tas dažnai pasireiškia rankos pakėlimu prieš save, o kitose šalyse – šaudynėmis mokyklose ir panašiais išpuoliais.
Lietuva, deja, yra viena iš šalių „lyderių“ pagal savižudžių skaičių. Todėl, mano nuomone, derėtų visą energiją nukreipti ne į piktų komentatorių persekiojimą, o į visuomenės švietimą, auklėjimą, kad pačios problemos apimtys sumažėtų ir situacija pradėtų keistis iš esmės.“
Anot V. Sirvydžio, vien tas faktas, kad žmogus radikaliais būdais ieško pagalbos socialiniuose tinkluose tik patvirtina tai, kad reikia dirbti sunkų, bet galiausiai atsiperkantį prevencinį darbą.
Kur kreiptis pagalbos?
Savižudybės Lietuvoje yra opi problema nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. 2018 m. Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Emocinės paramos tarnybų asociacijos ir Vilniaus bei Kauno miestų savivaldybių atstovai sutarė sukurti nacionalinę savižudybių prevencijos interneto svetainę Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro administruojamos svetainės „www.tuesi.lt“ pagrindu.
Ši interneto svetainė skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius.
Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje, ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu. Norintieji padėti išgyvenantiems savižudybės krizę šioje svetainėje sužinos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, ras patarimų, kaip tinkamai suteikti pagalbą.
Specialistams pateikiama išsami informacija, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Svetainėje taip pat publikuojamos savižudybės krizę išgyvenusiųjų istorijos.
