Į aplinkos ministro kėdę pretenduojantis Arūnas Burkšas – Neringos savivaldybės vicemeras, visą gyvenimą praleidęs Nidoje, todėl lyg pro didinamąjį stiklą matęs visas gamtos apsaugos problemas, - visuomeninių organizacijų yra kaltinamas gamtos niokojimu. Apie A. Burkšo darbus, ateities planus bei įvairių visuomenininkų priekaištus „Respublika“ kalbėjo su pačiu būsimuoju aplinkos ministru.
– Kodėl esate tinkamas būti aplinkos ministru? – paklausė „Respublika“ A. Burkšo.
– Manau, pirmiausia reikia pasakyti ir užkirsti tolesnėms šnekoms kelią, kad aš esu ne gamtos niokotojas, o didele dalimi gamtos vaikas. Esu Nidoje gimęs, užaugęs ir lig šiolei Nidoje gyvenu. Gyvenau, dirbau ir kūriau savo darbais šitą miestą. Kodėl Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą? Negaliu sakyti, kad aš buvau šio įvykio ledlaužis, bet iš tiesų tai firmos, kurioje dirbau, ir mano tėvų darbo vaisius.
Tikriausiai jums teko girdėti apie Mėlynąją vėliavą. Tai mūsų darbo įvertinimas, kad mes prižiūrėjome ir puoselėjome Kuršių nerijos paplūdimius.
Šiuo metu mes (būsimieji ministrai – red. past.) esame stebimi lyg pro didinamąjį stiklą ir apie mus šneka kas ką nori, bet iš tiesų skaudu, kad rado mano jautrią vietą ir vadina Kuršių nerijos darkytoju. Niekada net minties nebuvo, kad galiu tokiu būti.
Tikriausiai matėte visuomeninių organizacijų pareiškimą prieš mane kaip prieš gamtos niokotoją. Norėtųsi su tais pasirašiusiais pareiškimą žmonėmis pasišnekėti ir pasiklausti, ar jie yra buvę Neringoje ir matę tai, apie ką kalba. Juk viską formuoja tam tikros jėgos. Pasirašydami jie tikriausiai deklaruoja kažkokias vertybes, bet kas iš tiesų yra jų galvoje – neaišku.
– Kaip manote, kodėl rašomi tokie pareiškimai?
– Todėl, kad kai aš dirbau įmonėje, kuri buvo atsakinga už miesto tvarkymą, su manimi tekdavo derinti vienokius ar kitokius miesto planavimo projektų dokumentus ir priimdamas sprendimus aš būdavau principingas. Tose vietose, kur esu įvardijamas kaip griovėjas, aš buvau principingas, kad neatsirastų vienokie ar kitokie objektai.
Jei pasižiūrėtume į garsiuosius projektus, tokius kaip Nidos oro uostas, garsiai nuskambėjęs tiltas per Kuršių neriją, – tai tie objektai, kuriems aš visada priešinausi. Paradoksalu, bet mane įvardija kaip visų šių reikalų organizatorių. Manau, esu sąžiningas žmogus. Todėl jei mane kaltintų dalykais, prie kurių esu pridėjęs ranką, nebūtų taip apmaudu.
Kalbama apie Nidos gelbėjimo stotis. Iš tiesų visos gelbėjimo stotys atsirado senų senovėje, joms dabar vos ne po 40 metų. Jas reikia verkiant rekonstruoti. Kai buvau įmonės vadovas, tos stotys priklausė man, mes kreipėmės dėl tų stočių rekonstravimo, o dabar man sako, kad aš esu sugalvojęs kažkokias statybas ant apsauginio kopagūbrio.
Aš esu ūkininkas ir tvarkiausi savo kieme, kad man nebūtų gėda prieš svečius, kurie atvažiuoja iš pasaulio ir Lietuvos. Tos gelbėjimo stotys dėl tokių žmonių, kurie šiandien siuntinėja raštus, iki šios dienos yra aplūžusios. Taigi ateis audra vieną dieną ir jas nuplaus. Lietuvoje mes turime tvarkyti visas teritorijas, negalime gyventi sąvartyne.
Gaila, kad projektus įvertina tik praėjus tam tikram laikui, kai galima į juos pažvelgti iš perspektyvos.
– Kokius projektus esate numatęs visos Lietuvos mastu? Ką reikėtų keisti ar daryti kitaip?
– Aš dar nieko nesu numatęs. Esu teikiamas kaip tinkamas partijos kandidatas užimti aplinkos ministro vietą. Iš tiesų esu susipažinęs su daugumos partijų programomis, kurios yra labai panašios. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų programoje yra numatyta daryti tokius darbus, už kuriuos šiandien mane prie sienos kala. Šioje programoje kalbama apie teisingą, subalansuotą ir tvarią Lietuvos plėtrą. Tai reiškia, kad reikia ne plėtoti, o tvarkyti ūkį.
Didžiausi darbai – pabaigti atliekų tvarkymo centrus. Pavyzdžiui, tokioje valstybėje kaip Austrija atliekų išvis nėra, nes visos atliekos yra panaudojamos. Antrinės atliekos yra panaudojamos, o tos, kurios neperdirbamos, yra sudeginamos ir iš to gaunama energija.
Ir nuotekų valymas, ir geriamojo vandens įrenginiai – taip pat valstybės problema. O kiek laiko Aplinkos ministerija buvo kritikuojama dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų nepanaudojimo? Kodėl tai nebuvo daroma, man nežinoma.
Būsimos Vyriausybės vadovas kalba, kad atėjęs bandys atlikti ministerijų auditą, nes laikai, kaip žinome, ateina ne lengviausi visiems. Visi norėtume, kad būtų kitaip, tačiau bus, kaip bus, todėl reikia slides ruošti vasarą. Dabar yra vėlyvas ruduo, žiema – jau ant nosies, todėl reikia greitai peržiūrėti ir ministerijos darbų mastą, specialistų krūvius, nes yra įtarimų, kad valdymas yra išpūstas. Kalbama apie 10-15 mproc. taupymo programos įdiegimą. Ir apie finansų panaudojimą galima kalbėti. Aš visada buvau įsitikinęs, kad litą galima panaudoti kur kas efektyviau, nei jis buvo panaudojamas ligi šiolei.
Viena iš prioritetinių krypčių – išnaudoti nenaudojamas, žemės ūkiui netinkamas žemes ir jas apsodinti miškais. Nes miškai – didelis turtas.
– Aplinkos ministerijoje strigo detaliųjų planų tvirtinimo darbai. Kaip manote, kodėl?
– Kaip tik Seime kalbėjome su nueinančio Seimo nariais apie detaliuosius planus. Pavyzdžiui, jei norima išskirti sklypą, kuriame gyvena dvi seserys, reikia rengti detalųjį planą, gauti kalnus projektavimo sąvadų, derinti, gauti leidimus. Tai užtrunka. O ką kalbėti apie tai, kad nėra laikomasi jokių įstatymo nustatytų terminų.
Saugomoms teritorijoms turi būti skiriamas didelis dėmesys, tačiau kitų teritorijų terminai turi būti peržiūrėti.
Aš matau tokias nišas, kuriose reikia dirbti, ir esu pasiruošęs dirbti. O koks bus prezidento sprendimas – matysime. Lauksime žinių. Gerų žinių.
Agnė Vaitasiūtė
