VL žurnalistė Vida Tavorienė
Šiemet Europą siaubę potvyniai sunaikino nemažai pasėlių, taip pat ir daržovių. Tad jų perteklius ES rinkoje neprognozuojamas, juolab kad daug daržovių išvežama į didžiulę Rusijos rinką. Kokio šiemet tikimasi daržovių derliaus, kokios kainos įsitvirtins rinkoje? Ar naujuoju ES paramos teikimo laikotarpiu daržininkai sulauks deramo finansavimo? Kam atiteks parama – „popieriniams“ mokymams ar gamybiniams bandymams ūkiuose? Šios ir kitos aktualijos buvo aptariamos tradicinėje Lietuvos daržovių augintojų asociacijos lauko dienoje, vykusioje Panevėžio rajone, Gintauto Domino ūkyje.
Paskandino pasėlius
Pastarąjį dešimtmetį padažnėję gamtos kataklizmai koreguoja ūkininkų lūkesčius, o vartotojams tenka išbandymas dėl žemės ūkio produkcijos kainų šuolių. „Tokių potvynių, kokie šiemet nusiaubė Europą, net neįsivaizdavome. Dalis Vokietijos buvo užtvindyta, nuo potvynių nukentėjo Lenkija, Čekija, Slovakija, Austrija ir kitos valstybės. Šiose šalyse pražuvo daug pasėlių. Klimato pokyčiai akivaizdūs, todėl ūkininkams labai svarbu užsitikrinti stabilias pajamas“, – sakė į tradicinį Lietuvos daržininkų renginį atvykęs Vokietijos sėklinių bulvių eksporto ir importo įmonės „Norex“ generalinis direktorius Tigranas Richteris.
Stabilios pajamos – visų žemdirbių siekis. Tačiau jiems tenka prisitaikyti prie žemės ūkio produkcijos kainų svyravimų. „Vienais metais uždirbi, kitais metais – nulis, todėl apie ūkio pelningumą galima kalbėti tik įvertinus kokių penkerių metų rezultatus. Akivaizdu tai, kad produkcijos kainos svyruoja, o išlaidos trąšoms, degalams, darbo užmokesčiui nuolat auga“, – aiškino 1 700 ha augalininkystės ir daržininkystės ūkį valdantis G.Dominas, seminaro dalyviams pristatęs savo ūkį ir jo veiklos rodiklius.
Kainų švytuoklės įkaitai
Toks jau gyvenimas, kad vienų šalių ūkininkų derliaus netektys įkvepia kolegas iš kitų valstybių. Mažiau derliaus, vadinasi, galima tikėtis geresnių kainų. Prognozuojama, kad šiemet daržovių kainos neturėtų nuvilti augintojų. „Bent jau bulvių pertekliaus ES rinkoje neturėtų būti. Aišku, dar reikia atsižvelgti į tai, kokie bus Rusijos, kuri dabar uždariusi sienas bulvėms iš Europos, sprendimai. Bet jau dabar akivaizdu, kad kokybiško derliaus, kuris išsilaikys iki kitų metų pavasario, bus nedaug. Tokia produkcija nebus pigi. Prognozuojama, kad kokybiškų bulvių tona kainuos 180–220 eurų (621–759 Lt)“, – informacija su Lietuvos ūkininkais dalijosi Vokietijos įmonės vadovas.
Įmonės „Solaneksa“ atstovas Vytautas Tadaravičius užtikrino, kad Rusijos sienos ES bulvių augintojams nebus ilgai uždarytos, todėl dėl rinkų nerimauti nereikėtų. „Kai rusai savo išaugintas bulves suvalgys, tada ir atvers sienas. Artėjant žiemai vešime bulves į Rusiją. Jau dabar sudarinėjame būsimo derliaus pardavimo sutartis. Tokią praktiką Lietuvos rinkoje pradedame taikyti pirmą kartą“, – pasakojo Maskvos ir Peterburgo prekybos tinklams lietuviškas daržoves siūlantis V.Tadaravičius.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) vadovė Zofija Cironkienė informavo, kad ES rinkoje kol kas nėra ir svogūnų pertekliaus, tačiau didėja kopūstų ir morkų pasiūla. Todėl šių daržovių kaina šiek tiek krenta. Tvirtinama, kad šie metai nepalankūs Belgijos morkų augintojams, kurie daug savo produkcijos eksportuoja į Rusiją.
T.Richteris pastebėjo, kad dėl daržovių kainų svyravimų ir perteklinės produkcijos rinkoje priekaištauti galima ir augintojams. Jie vis dar linkę dirbti švytuoklės principu – pasėlius didina arba mažina atsižvelgdami į buvusias ankstesnių metų kainas. Lietuvoje tokių augintojų nemažai. Pasak Z.Cironkienės, išanalizavus asociacijai priklausančių ūkių deklaruotų daržovių pasėlių pokyčius per pastaruosius trejus metus, galima teigti, kad daugiau nei trečdalis ūkių (35,7 proc.) pasiduoda minėtai švytuoklei.
Nenori skusti bulvių
Šiemet LDAA suorganizuoto renginio tema buvo „Bulvių ir svogūnų veislės, auginimo ir realizacijos aktualijos, žemės dirbimo ir prekinio paruošimo technika“. O lauko diena-seminaras surengtas stambiausio šalyje bulvių ir svogūnų augintojo G.Domino ūkyje.
Į tradicinį daržininkų renginį, kuris kasmet vyksta vis kitame ūkyje, buvo susirinkę ne tik pagrindinių šalies prekinių ūkių savininkai, bet ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai, trąšų, augalų apsaugos priemonių, technikos pardavėjai, žemės ūkio specialistai bei konsultantai, prekybininkai ir eksportuotojai. Apie optimalų daržovių tręšimą pranešimą skaitė stambios trąšų gamintojos „Yara“ atstovė iš Suomijos Leena Ristimaki.
G.Domino laukuose šiemet buvo išbandytos naujos bulvių ir svogūnų veislės. Ir ūkininkai, ir specialistai galėjo įvertinti, kurios iš jų perspektyviausios. O visi seminaro dalyviai galėjo degustuoti ir įvertinti, kurių veislių bulvės jiems skaniausios. Tačiau ne vartotojų skonis turi įtakos tam, kurias bulvių veisles pasirenka augintojai.
„Svarbiausia tai, ar bulvės išsilaiko iki kito derliaus. Jei ne, tokių veislių sodinti nerizikuoju. O vartotojas vertina dideles bulves, nesvarbu, kokios veislės jos būtų. Vidutinio dydžio bulvių moterys skusti nenori. Vienais metais teko išmesti apie 2 000 tonų tokių bulvių“, – pasakojo G.Dominas. Nepaklausių bulvių sumaniam ūkininkui išmesti daugiau nereikės, nes ūkyje jau pastatytas ir įrengtas bulvių skutimo ir gamybos cechas.
Kooperacija atvertų rinkas
Lietuvoje kasmet išauginama apie 600 000 tonų bulvių. Palyginti su kitomis ES šalimis, tai yra menkas kiekis – maždaug tiek, kiek prancūzai šiemet tikisi derliaus padidėjimo. Iš viso Prancūzijoje prognozuojama prikasti apie 5 mln. tonų bulvių. O daugiausia bulvių ES išauginanti Vokietija tikisi gauti apie 10 mln. tonų – milijonu tonų mažiau nei įprastai.
„Produkcijos priauginame, tik dalis jos neįdomi nei eksportuotojams, nei vietos prekybos tinklams. Norint užauginti ir išlaikyti kokybišką prekinę produkciją reikia investuoti ne tik į auginimo technologijas, bet ir į modernias saugyklas, šiuolaikišką prekinį paruošimą“, – pastebėjo Z.Cironkienė.
G.Domino ūkyje įrengtos modernios bulvių ir svogūnų saugyklos, su kaupu atsiperka ir investicijos į bulvių ir svogūnų prekinio paruošimo, pakavimo linijas, svogūnų kotelių nupjaustymo įrenginį ir kt. Turint visą daržininkystės ūkiui reikalingą įrangą ir taikant pažangias technologijas, galima ištisus metus rinkai tiekti kokybišką produkciją. Šis ūkis bulvių kasmet parduoda apie 11 000 tonų, o svogūnų – per 2 000 tonų.
Tik prekinė produkcija gali patekti ir į eksporto rinkas. „Rusai patys investuoja į daržovių saugyklas, prekinį paruošimą. Jų kokybės reikalavimai dideli, tad mums reikia pasitempti. Rusus itin sudomino išskirtinės kokybės produktai, auginami laikantis tausojančių technologijų. Būtent į tokios produkcijos gamybą turėtume orientuotis“, – daržininkų dėmesį atkreipė jų organizacijos vadovė.
Daržovių ir bulvių augintojams ne mažiau svarbu pasiryžti kooperuotis. Dabar stambūs augintojai kiekvienas atskirai derasi su vietos prekybininkais ir eksportuotojais. Toks išsiskaidymas labai parankus prekybininkams, kurie tuo naudodamiesi mažina kainas.
„Be abejo, susikooperavusių augintojų pozicijos derybose su prekybininkais būtų tvirtesnės ir jiems būtų lengviau patekti į eksporto rinkas“, – įsitikinusi Z.Cironkienė. Kooperacijos patirties turi G.Dominas, dar prieš septynerius metus kartu su kitu Panevėžio rajono ūkininku Sauliumi Račkausku įkūręs kooperatinę bendrovę „Savas derlius“. Vėliau prie jų prisijungė dar keturi ūkininkai. Svarbiausia bendrovės veikla – prekinis produkcijos paruošimas ir prekyba.
Apkarto „popieriniai“ mokymai
Daržininkai nuolat pabrėžia, kad jų sektorius labai imlus investicijoms, čia didelis darbo jėgos poreikis. Todėl daržovių augintojams itin svarbu, kokios bus galimybės pasinaudoti naujojo laikotarpio europine parama. „Kažkada Lietuvos daržininkai didžiavosi savo pasiekimais, o dabar mus ir investicijomis, ir kooperacija lenkia latviai, estai“, – apgailestavo LDAA prezidentas Vidmantas Kvedaras. LDAA skaičiavimais, daržininkų ūkiams modernizuoti kasmet reikėtų mažiausiai apie 25 mln. litų paramos. Todėl daržovių augintojai suinteresuoti, kad būtų perskirstomos paramos lėšos kaimo plėtros naudai.
„Siekiant paskatinti šį sektorių ir kooperaciją, projektus reikia intensyviau finansuoti. Pavyzdžiui, jaunųjų ūkininkų verslo projektai gali būti remiami 70 proc. Jei norime, kad daržininkystė klestėtų, reikia investuoti į prekinės produkcijos gamybą“, – sakė Z.Cironkienė. LDAA vadovė išsakė susirūpinimą dėl mokymams, konsultacijoms bei inovacijoms skiriamos paramos panaudojimo. „Mums nereikia „popierinių“ mokymų, kurie ūkininkams nenaudingi. Augintojai suinteresuoti, kad jų ūkiuose mokslininkai atliktų gamybinius bandymus“, – ŽŪM atstovų dėmesį atkreipė Z.Cironkienė.
Dar viena daržininkų problema – nepriklausomų konsultantų stoka. Dabar augintojams patarimus dalija produktus jiems parduodančių privačių firmų atstovai. ŽŪM atstovė klausė, kodėl daržininkai nesinaudoja Žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistų pagalba: juk tam skiriama europinė parama. „Šioje tarnyboje tokių specialistų nėra. Galbūt todėl, kad mūsų sektorius nedidelis“, – atsikirto daržininkai. Jie norėtų samdytis užsienio konsultantus ir tam gauti paramą.
Lietuvoje 2013 m. deklaruota apie 20 600 ha daržovių – beveik 2 700 ha mažiau nei praėjusiais metais. Pirmiausia todėl, kad daugiau kaip 14 proc. sumažėjo bulvių plotas. O morkų šiemet pasėta beveik 16 proc. daugiau, burokėlių – apie 12 proc., o svogūnų – 3 proc. Kopūstų plotas sumažėjo apie 5 proc.
