Daug kas stebisi, kad mešką Lietuvoje pamatė, laikus deda įvairiose socialinėse platformose. Bet ar iš tikrųjų čia toks neįprastas dalykas, koks kai kuriems žmonėms atrodo?
M.Čepulis: Prieš dešimt metų gal būtų mažiau neįprastas dalykas. Dešimt metų meškos Lietuvoj gyvena nuolat, nuolat čia sutinkamos. Kiek jų tiksliai gyvena, niekas nežino. Pernai, užpernai, bent aš vesdamas duomenis, kiek stebėjo medžiotojai, šiaip stebėtojai gamtos su kamerom meškas, tai bent septynios, aštuonios turėjo būti.
Tai šiemet gal jų yra gal koks dešimt, gal daugiau, gal iki dvidešimt jų yra. Tai niekas iki galo tiksliai nežino. Ta prasme, kad meškų yra jau senokai, tai faktas. Gamtininkų tai jau seniai nebestebina, bet žmonėms tai yra įdomu.
Kuo daugiau meškų, tuo dažniau jas stebi, tuo dažniau pamato šiaip paprasti žmonės. Meškos išeina į atviras vietas prie žmogaus ir yra daugiau stebėjimų. Atrodo natūralu, kad tų meškų yra daug daugiau. Kas yra tiesa.
Pastaruosius dešimt metų jų daugiau, prieš tai nebuvo, tai kaip čia atsitiko su tomis meškomis? Jos buvo kažkur išėjusios, išnykusios?
M.Čepulis: Meškos pas mus plinta ne iš Baltarusijos, kaip žmonės galvoja, o iš šiaurės. Pavyzdžiui, Estijoj šiuo metu maždaug yra trys šimtai meškų. Tai Lietuvoj irgi bus panašiai. Gerai, gal trys šimtai nebus, gal šimtas bus, negąsdinkim žmonių.
Bet jos plinta iš šiaurės. Iš Baltarusijos ateidavo per sieną, perlipdavo, ten ir su meškiukais buvo atvejų, kai atėjo ir išėjo ir vėl atgal išeidavo. Tiesą pasakius, ir dabar netgi per koncertiną perlipa, pirmyn atgal pereina Ignalinos meška.
Tai, bet pagrindinė kryptis yra plitimas į šiaurės. Ten daugiau meškų atsirado, ten jų plitimas, populiacija plečiasi, natūraliai, kad ji plečia savo ribas ir eina žemyn. Taip pat meškų daugėja ir centrinėj Europoje, rytų centrinėj Europoej, ten Rumunijoje, Italijoje, tiesą pasakius, kalnuose irgi.
Bet ten dėl kitų ten meškų veisimo projektų gal labiau. Ir tos meškos irgi ten populiacija didėja. Tai dabar pas mus meškos ateina labiau iš šiaurės.
Pačiam yra tekę mešką sutikt?
M.Čepulis: Lietuvos gamtoje ne, bet esu specialiai važiavęs ieškot meškų į Suomiją, kurių ten pilna. Ten naktį gali dvidešimt meškų sutikti, pamatyti iš tam tikrų slėptuvių, kurios ten ateina. Bet Lietuvoj aš vis dar svajoju tą padaryti.
Meškos kakučius radau, pėdsakus mačiau. Pačią mešką – čia visiškai sėkmės reikalas yra, nes visai neseniai irgi važiavau, žiūrinėjau po tas apylinkes, ar yra ta meška, ar nėra, pamatysiu, nepamatysiu. Tai vieniems išbėga prie kelio meška, kitiems neišbėga. Vieniems šeimyna praplaukia, kitiems nepraplaukia.
Tai kur jų gyvenimo vieta? Kur joms palankiausia šiaip gyventi yra? Kur renkasi, ar klaidžioja, ar turi savo slėptuvę?
M.Čepulis: Tai aš spėju, kad yra meškos, kurios yra jau pastoviai čia gyvenančios, jos turi savo teritorijas. Pavyzdžiui, Širvintų rajone yra meškos, kur pernai visą vasarą gyveno faktiškai vienoje vietoje ir niekur labai toli nekeliavo.
Švenčionių rajonuose – tai yra miškai, tai yra pamiškės. Tai yra gyvūnas, mintantis visokiu maistu, tai yra visėdis. Meška nėra vien tiktai plėšrūnas, minta ir augalais, minta ir uogomis, minta ir smulkiais žinduoliais.
Ir jeigu pasigauna didesnį grobį, tai minta ir didesniu grobiu, dvėseliena minta. Aišku, ateina prie medaus, jeigu yra to medaus, nes čia nėra pasakojimo, kad meška medaus nevalgo. Medus jai tikrai labai patinka. Kadangi ji turi fantastišką uoslę, užuodžia nudvėsusį gyvūną iš 30 kilometrų pavėjui. Tai jai susirasti tą maistą tikrai nėra sunku. Ir jos gyvenama vieta yra labai įvairi.
Įvairi, tai miškuose, pamiškėse turi savo teritorijas, ar ne? Sutikti mešką ne visiems, aišku, pasiseka, bet ką daryti, jeigu, pavyzdžiui, grybaudamas sutinka žmogus mešką kur nors miške tiesiog, vienas prieš tave stovi meška. Ką daryti?
M.Čepulis: Jeigu jau meška stovi, tai vadinasi, meška jau nėra labai linksmai nusiteikusi, tai gal nereikėtų padaryti, kad ta meška stovėtų. Nes kai atsistoja, tai yra jau poza, gynybinė poza arba puolimo poza. Tai visų pirma, bet kokiu atveju, sutikus bet kokį gyvūną, reikia ramiai pasitraukti.
Su meška reikia atrodyti didesniam. Aišku, didesniam vyrui, nesvarbu, moteriai, meška šiaip bijo žmonių ir nelenda prie jų. Mes bijom jų irgi, bet iš tikrųjų meškos bijo mūsų daug labiau. Jos bijo. Visus atvejus pasižiūrėkit video: meška pamato žmogų mašinoj, bet kur, ji visą laiką bando pabėgti, pasislėpti.
Bet sutikus mešką, atrodyti didesniam, iškelti rankas į viršų ir ramiai pasitraukti. Visada ramiai pasitraukti. Nebėgti, nerėkti, nemosikuoti rankomis. Jeigu ten gyvūnas puola, didesnis vyras ją gali išgąsdinti, taip, rėkdamas ir šaukdamas atgal.
Bet jeigu mažesnis žmogus, ten vaikas, pavyzdžiui, tai meška gali neišsigąsti tokio dalyko. Tiesiog ramiai pasitraukti. Buvo atvejis, man viena moteris paskambino iš Utenos rajono pernai ir papasakojo, kaip uogaudama, žemuoges rinkdama sutiko mešką. Tai iškėlė rankas į viršų ir ramiai pasitraukė, ir meška ramiai pasitraukė, ir viskas.
Tai tiesiog atrodyti didesniam negu esi ir atstovėti?
M.Čepulis: Taip ir ramiai elgtis. Neapsimesti nei negyvu, nepanikuoti, nebėgti, tiesiog pasitraukti.
Laidą klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
